„Kas atsitiko? Reikia pasižiūrėti į visą Eurolygos sezoną ir tuomet šis bei tas aiškės, – lrytas.lt kalbėjo krepšinio specialistas praeityje garsus šalies krepšininkas Sergejus Jovaiša. – Komanda po truputį „lipo“ į savo geresnį sezoną. Iki tol vienoje ar kitoje akistatoje žalgiriečiams tai pritrūkdavo energijos, kovingumo, tai jie skleisdavo per didelę pagarbą varžovams, todėl šie veiksniai trukdė „Žalgiriui“ siekti svarbių ir labai reikalingų laimėjimų. O dabar jau turime šį bei tą – žinoma, individualiai kauniečiai nėra stipriausi, tačiau pastaruoju metu komanda rodo savo braižą. Svarbiausia – „Žalgiris“ tapo nepatogus varžovams savo žaidimo stiliumi: kietu, kibiu ir sunkiai apskaičiuojamu“.
Kauno klubui penktadienį pasisekė pakartoti iki tol tik kartą šį sezoną buvusią dviejų pergalių iš eilės Eurolygoje seriją – prieš dešimt turų žalgiriečiai paeiliui buvo nugalėję vokiečių „Brose Baskets“ ir serbų „Crvena Zvezda“. Dabar krito ne šiaip sau klubai, o Eurolygos čempionė CSKA ir pretendentė į atkrintamuosius mačus „Darussafaka“.
„Per savaitę mes visi pamatėme, kad jei „Žalgirio“ puolimas ne visada veikia kaip iš natų, tačiau gynyboje atrodo puikiai. Matosi, kad tai yra trenerio Šarūno Jasikevičiaus ranka – tai jo pastangomis žaidėjai pradėjo jausti, ko iš jų reikalaujama, o „Žalgiris“, jei kapituliuoja, tikrai nepralaimi beviltiškai“, – „Žalgirio“ ekipos akcentus dėliojo dabartinis Seimo narys 62-ejų S.Jovaiša.
- Šią savaitę pirmąkart per pastaruosius metus Kauno „Žalgirio“ klubas mačą baigė be trenerio Šarūno Jasikevičiaus. Dėl antrosios techninės pražangos akistatoje CSKA jis buvo priverstas palikti areną. Ar Š.Jasikevičiaus emocijų protrūkis netaps Achilo kulnu „Žalgiriui?, – lrytas.lt paklausė S.Jovaišos.
– Manau, prie tam tikrų emocijų protrūkių žaidėjai jau yra pripratę. Reikia pasakyti, kad Š.Jasikevičius dar vis jaunas treneris. Per rungtynes jis dar vis dar įsijaučia į du vaidmenis – Šarūnas būna ir treneriu, ir tuo pat metu vis dar žaidėju. Jis pats nepajunta, kaip transformuojasi į tą, kuo vis dar neseniai buvo – krepšininką.
Žinoma, norėtųsi, kad viskas būtų atskirta – kur kas naudingiau būtų, jei atsirastų kauniečių ekipoje vedlys ir „emocinis degtukas“ aikštėje, o prie aikštės savo jausmus reikštų treneris. Mes matome ne vieną žinomą trenerį Eurolygoje, kuris balansuoja ties pražanga, tačiau tos ribos neperžengia.
Galvoju, Šarūnas išmoks tų didžiųjų trenerių gudrybių ir viskas atsistos į vietas. Kitą vertus, reikia pasakyti, kad „Žalgirio“ treneris reiškia tas emocijas tuomet, kai to labiausiai reikia komandai – tai aiškiai matyti. Tuo tarpu Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Tomas Pačėsas per rungtynes yra pastoviai „ant emocijų bangos“ ir aš tikrai nemanau, kad būtent šis variantas yra dėkingas ekipai. Tai kai kada duoda atvirkštinį efektą.
- Kalbama, kad „Žalgiriui“ nėra ko draskytis, nes Eurolygoje jis tikrai neprasimuš į atkrintamuosius mačus. Tačiau kauniečiai siekia paneigti tokią nuomonę. Dar yra ko siekti?
– Visada yra ko siekti. Tačiau, žinoma, jau porą savaičių kalbame, kad „Žalgiris“ vargiai toliau Eurolygoje žengs, nes kelios planuotos pergalės komandai išslydo iš rankų ir būtent jų pritrūks galutiniame rezultate.
Kauniečiai privalėjo namie susirinkti keliomis pergalėmis daugiau ir viskas būtų kitaip. Žinoma, dar sezonas nėra baigtas, tačiau nėra garantijos, kad „Žalgiris“ kitas akistatas laimės, o varžovai lengva ranka dalins pergales į kairę ir dešinę.
- Kaip dabar vertėtų vertinti „Žalgirio“ žaidėjus individualiai. Kas iš jų yra Šarūno Jasikevičiaus ramsčiai?
– Žinote, kai reikia kažką vertinti individualiai, reikia aiškiai pamatyti, ką mes turime. Sakysime, šiandien pastatome Maskvos CSKA ir Kauno „Žalgirio“ krepšininkus į vieną eilę ir pradedame rinkti ekipą. Kaip galvojate, kiek toje komandoje būtų CSKA atstovų ir kiek – Kauno.
Noriu pasakyti, kad jei nėra komandoje žvaigždžių kurie yra kaip pirmieji smuikai orkestre, tai ir nereikia jų ieškoti. Tad reikia kalbėti apie, kiek vienas ar kitas žaidėjas prisideda prie ekipos braižo. Manau, kad peržiūrėjus esamą Eurolygos sezoną, Brockas Motumas „Žalgiryje“ padarė didžiausią pažangą – buvęs labai nykus praėjusiame sezone, šiame jis tikrai naudingas Š.Jasikevičiui.
Pastebėjau, kad nemažai buvo padirbėta su Kevinu Pangosu – gal net ne aikštėje, o labiau psichologiškai. Šiek tiek blankiau šį sezoną atrodo Paulius Jankūnas, tačiau, kaip patys suprantate, dar iki jo pabaigos yra keturi mėnesiai. Dar galiu paminėti ir netikėtą faktorių – Luką Lekavičių. Šis žaidėjas, pasirodantis aikštėje, iškart pakeičia visą „Žalgirio“ žaidimą – jis tampa įvairiapusiškesnis.
Žinoma, L.Lekavičiui dar reikia subręsti kaip krepšinio asmenybei, tačiau jau dabar jis yra pakankamai matomas ir įdomus žaidėjas. Svarbiausia, kad „Žalgiriui“ labai reikalingas toks nutrūktgalvis vaikinas, kuris sugeba be baimės nardyti varžovų aikštėje.
