57-erių specialistas šį sezoną dirba savo buvusio auklėtinio Viačeslavo Šušakovo asistentu „Parma“ ekipoje, kuri Jungtinėje lygoje užima paskutinę vietą ir praėjus pusei sezono nesugebėjo iškovoti nė vienos pergalės.
Bet Permė V. Chomičiui yra gerai pažįstamas ir mylimas miestas, mat čia jis prieš daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs tada itin stiprioje „Ural-Great“ komandoje.
Taip pat lietuvis per savo karjerą yra treniravęs ir kitas pajėgias Rusijos ekipas – Liubercų „Triumf“, Maskvos „Dinamo“, Kazanės „Uniks“.
2015 metais palikęs Dnepropetrovsko „Dnipro“ ekipą V. Chomičius kurį laiką buvo be darbo. Kalbėdamasis su lrytas.lt treneris atskleidė, jog tuomet turėjo kitų planų, nors jį dirbti kvietė ir ne vienas Lietuvos klubas.
– Jau pusę sezono praleidote Permėje, kokį įspūdį jums paliko ši komanda?, – V.Chomičiaus pasiteiravo lrytas.lt.
– Galiu kalbėti tik pozityviai, nors mes nelaimėjome nei vienų rungtynių. Gal dėl to turėtų būti daug nervų, daug nesusipratimų, bet sirgaliai žino, kas žaidžia komandoje ir mus palaiko. Turime ir valdžios palaikymą, nes ji norėjo, kad įsižaistų vietiniai Permės krepšininkai.
Aišku, nežiūrint į visus tuos dalykus, norisi ir laimėti, todėl ieškome pastiprinimo. Jau turime serbą, slovėną, bandomajam laikotarpiui turėtų prisijungti ir vienas Švedijos pilietybę turintis amerikietis. Lietuvoje visi tokio rango žaidėjai užimti, vyksta čempionatas. O sezono pradžioje planavome žaisti be užsieniečių, tai taip ir išėjo, nors norėjau pasikviesti kelis pirmos ir trečios pozicijos žaidėjus.
– Kurį laiką niekur nedirbote. Kaip šį sezoną atsidūrėte trenerio Viačeslavo Šušakovo štabe?
– Anksčiau šešis metus dirbau Permėje. Dėl politinių sumetimų klubas pasakė, kad nori, jog padėčiau V.Šušakovui tapti treneriu. Jis buvęs mano žaidėjas, aš jį treniravau, kai dirbau čia. Todėl pagalvojau, kodėl gi nesugrįžus į tą vietą, kur buvo gerai ir buvo smagu. Valdžia labai norėjo, kad grįžčiau ir aš sutikau. Svarbu yra darbas, turiu užsiėmimą, matau darbo vaisius. Nesvarbu, esu asistentas, patarėjas, ar dar kažkas. Su pasiūlymu galėjau sutikti, galėjau ir nesutikti.
Vis tiek man tenka didelis krūvis tiek dėl komandos gynybos, tiek dėl kitų dalykų. Žmogui tapti treneriu nėra paprasta, tad kai atsirado toks įdomus variantas, sutikau.
– Kodėl nusprendėte prieš tai buvusį sezoną praleisti be krepšinio?
– Turėjau planų, kurie iki galo neišsivystė. Atsisakiau visų pasiūlymų dėl to savo plano. Jei jis pavyks, vėliau papasakosiu, kas tai turėjo būti. Viskas vystoma jau antrus metus, todėl kol kas grįžau į Permę, kad neprarasčiau visų jausmų ir ryšių krepšinyje.
Turėjau ir pasiūlymų Lietuvoje, bet variantai lieka variantais. Nuo krepšinio tikriausiai niekada ir nepavargsiu, jis mane viskuo žavi. Tokioje komandoje kaip dabar man tikriausiai dar įdomiau nei būti geroje komandoje.
– Jūsų ekipai tenka kautis ir su tokiais grandais kaip Maskvos CSKA ar Kazanės „Uniks“. Ar labai jaučiasi klubų lygių skirtumas?
– Mums skirtumas jaučiasi prieš visus. Dėl savo menkos patirties pralaimime net rungtynes, kurias galime laimėti. Būna, kai pirmaujame dešimčia ar daugiau taškų, bet žaidėjai nepasiruošę tokiam lygiui ir nežino, kaip elgtis. Dėl to padaro daug lemiamų klaidų, neapsigina, meta neapgalvotus metimus.
Motyvaciją išlaikyti labai sunku, bet aš jau nuo pirmos savo atėjimo dienos jiems sakiau, kad reikia keisti savo psichologiją. Sakiau, kad mes žaisime visai kitame lygyje ir jie turėtų keisti savo požiūrį į krepšinį ir visą supratimą. Visa pradžia buvo labai sunki, o kai pradėjome žaisti, pastebėjome, kad trūksta krepšininkų pirmoje ir penktoje pozicijose, kurios viską ir lemia, todėl reikėjo daug treniruotis.
Yra ir dar vienas minusas, kad žaidžiame nedaug rungtynių – vienerias per savaitę ar dešimt dienų. Turime ieškoti būdų žaisti ir su dublerių komanda, ar tarpusavyje, kad įgautume tos patirties. Viskas susideda į vieną krūvą.
– Kokie jūsų planai po šio sezono? Ar planuojate ir toliau likti Rusijoje?
– Viskas priklauso nuo aplinkybių. Jei išsipildys mano planai, kuriuos kuriu, tai gal ir neliksiu. Nuo komandos rezultatų tai nepriklauso. Pas mus ne ta situacija, kai klubas turi bet kokį biudžetą, duoda tau žaidėjų ir sako laimėti čempionatą. Neįmanoma.
Su šia komanda turėtų praeiti keli metai, kad jie žaistų tokiam lygyje, kaip kiti. Bet yra didelis skirtumas krepšinio supratime. Nei viena kita Jungtinės lygos komanda nepaėmė žaidėjų iš antros pagal pajėgumą lygos, o mūsų visa komanda iš jos sudaryta.
– Jei vėl atsirastų patrauklus pasiūlymas, ar norėtumėte grįžti į Lietuvą?
– Aišku, juk esu profesionalas. Niekada neatsisakau pasiūlymų, o jei atsisakau – reiškia, tam yra svarbių priežasčių.
– Ar šiuo metu sekate Lietuvos krepšinį?
– Žinoma, turiu televizijos kanalus, seku Eurolygą, matau praktiškai visas rungtynes. LKL lygis man patinka, krepšinis toks, kaip visoje Europoje – greitas, agresyvus, žaidėjai bando veržtis. Lietuvos čempionate pradėjome geriau gintis.
– Pastaruoju metu vis pastebimesni jaunieji Lietuvos krepšinio treneriai. Ar ši karta greitai pakeis vyresnius specialistus?
– Jei treneris dirba, jo amžius nesvarbus. Jauni treneriai turi daugiau teorinių žinių, o vyresni turi ir daugiau praktikos. Ko komanda nori, jai reikia, tą ir prisitaiko.
- Kalbama, kad į Šarūną Jasikevičių jau nusitaikęs ne vienas Eurolygos klubas. Ar „Žalgiriui“ įmanoma jį išsaugoti?
– „Žalgiris“ jam buvo labai geras tramplinas pasirodyti. Gera komanda, žaidėjai. Jei jis turės kitų pasiūlymų, tai kodėl gi ne, bet ir „Žalgiris“ turi tą galią, kad jį išlaikytų. Džiaugiuosi, kas jis po tiek metų grįžo į Kauną ir pakėlė komandos vertę.
Mūsų vyrai gerai žaidžia, nes jie geriau treniruojasi ir turi didelį entuziazmą. Komanda ant to ir laikosi, nes pagal savo sudėtį rungtyniaujame labai gerai.
Net jei Š.Jasikeivčiaus nepavyktų išlaikyti, tai, ką jis padarė, jau yra didelis privalumas. Kai „Žalgiris“ laimi prieš dideles komandas, reikia tik džiaugtis.
– Sekmadienį vyks ilgai laukta „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikova. Ar jūsų manymu, šį kartą išvysime intrigą?
– Kiek mačiau varžybų, „Lietuvos rytas“ žaidžia neblogai ir galėtų pasipriešinti „Žalgiriui“. Bet visi turi gerai žaisti gynyboje ir išnaudoti visas savo stipriąsias puses. Tada galima tikėtis kovos.
Bet jei vilniečiai žais, kaip išeina, tai tada tikrai nieko nebus. Matote, „Lietkabelis“ žaidė krepšinį ir laimėjo, todėl ir visos kitos komandos turi šansų. Daug kas priklauso ir nuo to, kaip „Žalgiris“ bus nusiteikęs šioms rungtynėms.
