Nemažai V. Garastas nuveikė ir vadovaudamas Lietuvos krepšinio federacijai. Kad ir kur bepakrypdavo V. Garasto gyvenimo kelias, jis visuomet suko aplink krepšinį.
Nors V. Garastas gimė Linkuvoje, Pakruojo rajone, tėvai netrukus persikėlė į Biržus, tad Vladas save laiko tikru biržiečiu. Jo kelias į sportinio olimpo viršūnes čia ir prasidėjo. Viename interviu V. Garastas yra sakęs: „Čia buvo gilios krepšinio tradicijos – žmonės domėjosi šiuo žaidimu, kiekvieną savaitgalį eidavo į varžybas. Tą populiarumą, matyt, lėmė stiprus žaidimas ir pergalės – tuo metu labai garsus buvo klubas „Biržų vilkas“, laimėjęs net prieš Kauno „Perkūną“, kuriame žaidė keturi Europos čempionai. Mane, jauną vaikiną, tai labai žavėjo.“
Besimokydamas Biržų gimnazijoje, Vladas tapo geru lengvaatlečiu, Lietuvos moksleivių čempionu ir rekordininku.
„Kur čia netapsi, – juokavo V. Garastas – Sudegus 1944 m. namams Biržuose, tėvai apsigyveno iš pradžių kaime. Taip nubėgi 10 kilometrų iki Biržų, mokslai, treniruotės ir vėl 10 km namo.“
Baigęs gimnaziją, įstojo į Kūno Kultūros institutą kaip lengvaatletis, tačiau vėliau, po didelio užsispyrimo, individualaus darbo tapo ir geru krepšininku. Baigęs mokslus, V. Garastas grįžo į Biržus. Iš pradžių jis buvo įdarbintas sezoninio plaukimo treneriu sporto mokykloje, o 1958 m. tapo ir jos direktoriumi. Vėliau buvo rajono sporto komiteto pirmininkas, vėl grįžo vadovauti Sporto mokyklai. Tad kaip specialistas ir treneris perėjo visus laiptelius – treneris, sporto mokyklos direktorius, rajono sporto vadovas, Lietuvos jaunių ir jaunimo rinktinių treneris.
1979 metai gana netikėtai pasisuko nauja vaga. Tragiškai tuomet žaidusiam Kauno „Žalgiriui“ buvo reikalingas naujas vairininkas. Apie tai paklaustas Vladas Garastas pernai kalbėjo: „Aš buvau gal koks penktas, kuriam buvo siūlytas „Žalgiris“. Aišku, kad bijojau. Bet pagalvojau, man jau 47 metai, puikiai pažįstu „Žalgirio“ komandos žaidėjus – tai ir biržiečiai Algirdas Linkevičius, tai ir į „Žalgirio“ duris pasibeldę Virginijus Jankauskas ir Mindaugas Lekerauskas, kiti irgi puikiai pažįstami iš jaunimo rinktinių. Kada, jei ne dabar?“
Po to sekė 10 metų „Žalgiryje“, Sovietų Sąjungos rinktinės vyr. trenerio pareigos, jau paskelbus Lietuvai atkūrus nepriklausomybę – darbas Čekoslovakijoje.
Kitas didelis Vlado Garasto gyvenimo tarpsnis – 1992-1996 metai ir bronzos medaliai su Lietuvos rinktine Barselonos ir Atlantos olimpinėse žaidynėse, 1995 metų Europos čempionato sidabras ir iki šiol atsimenamas skandalingas finalas su Jugoslavija. Baigęs Lietuvos rinktinės trenerio darbą, Vladas dirbo Alytuje, konsultavo Lietuvos moterų rinktinę, buvo Lietuvos trenerių asociacijos prezidentu.
2003-2011 m. V. Garastas buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas, jo darbo viršūnę simboliškai vainikavo Lietuvoje 2011 m. surengtas Europos vyrų krepšinio čempionatas. 2011 m. pabaigoje Krepšinio federacijos prezidentu buvo išrinktas garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis, o Vladas, pagerbiant jo nuopelnus Lietuvai, paskelbtas federacijos Garbės prezidentu. 2003 metų vasario 25-ąją Vladas Garastas tapo Biržų rajono Garbės piliečiu.
Be abejonės, dirbant tokių žvaigždžių apsuptyje V. Garasto karjerą pažymėjo ir ne vienas skandalas bei įsimintinas įvykis. Kviečiame prisiminti krepšinio specialisto citatas, kurios lydėjo svarbiausius jo gyvenimo įvykius.
1. Apie žmonos stiprybę: „Kita moteris nebūtų išlaikiusi tokios naštos“.
V.Garastas jau daugiau kaip 40 metų gyvena su žmona Irena, o praėjusių metų pabaigoje apie jų santykius paklaustas vyras neslėpė: anuomet dažniau nei šeimos gerovę jis rinkdavosi darbą salėje ir liejo prakaitą dėl krepšininkų pergalių.
„Nemačiau, kaip užaugo mano vaikai. Visą laiką praleidau salėje, treniruotėse, kelionėse. Žmona vaikus augino, viską tvarkė. Kita moteris, žiūrėk, nebūtų išlaikiusi tokios naštos, o ji mane suprato. Dėkoju žmonai, kad manęs nepaliko“, – tuomet prisipažino V.Garastas.
2. Apie juodaodžius Kauno „Žalgirio“ krepšininkus: „Juodašikniai žaidžia“.
2008 metais išspausdintame skandalingame V.Garasto interviu „LKF vadovo kalboje – rasizmo apraiškos“ LKF prezidentas nedviprasmiškai atsiliepė apie juodaodžius Kauno „Žalgirio“ krepšininkus.
„Dabar tas negras, kuris žaidžia „Žalgiryje“. Aš jį išvaryčiau iš karto“, „Neugdo, kas ką ten ugdo, juodašikniai žaidžia“ – tokiais pareiškimais svaidėsi V.Garastas.
Vėliau LKF prezidentas išplatino pareiškimą, kuriame tvirtina nenorėjęs įžeisti Kauno klube rungtyniaujančių legionierių. Savo emocingus pasisakymus V.Garastas motyvavo ir prasta sveikatos būkle.
„Kalbėdamas apie Kauno „Žalgirio“ žaidėjus užsieniečius ir komentuodamas jų, mano manymu, prastą požiūrį į darbą ir treniravimąsi, jokiu būdu nesiekiau išreikšti neigiamo ar niekinančio požiūrio į šių asmenų rasę, tautybę ar odos spalvą.
Tokį pernelyg aštrų ir tikrai netinkamais žodžiais išreikštą asmeninį požiūrį lėmė emocijų protrūkis ir momentinis nesugebėjimas tinkamai jų suvaldyti. Gali būti, kad neigiamam emociniam fonui įtakos turėjo ir artėjanti kojų sąnarių operacija bei dėl to atsiradusi įtampa“, – apgailestavo jis.
3. Apie apie Jono Kazlausko nesėkmę 2015-ųjų metų trenerio rinkimuose: „Ir Mis konkursą laimi ne ta“.
Vladas Garastas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusioje ceremonijoje jau buvo pasirengęs sveikinti vyrų rinktinės strategą Joną Kazlauską su 2015-ųjų geriausio Metų trenerio titulu, tačiau buvo priverstas atidėti šią misiją.
Jam teko gūžčioti pečiais, kai iš voko ištraukęs nugalėtojo pavardę jis turėjo skaityti bokso trenerio Vido Bružo pavardę.
„Taip, buvau įsitikinęs, kad Sporto rinkimuose trenerių nominacijoje laimės J.Kazlauskas. Ir ne aš vienas toks. Bet ir gražuolių konkurse ne visada išrenkama gražiausia, laimi ne ta, kuri verta“, – po Metų sporto apdovanojimo ceremonijos šmaikštavo V.Garastas.
4. Apie FIBA vykdomąjį komitetą: „Ten sėdi arabai su turbanais ir negrai iš Afrikos“.
2006 metais į FIBA vykdomojo komiteto posėdį nuvykęs tuometinis LKF prezidentas V. Garastas kalbėjo, kad svetimšaliai į mūsų krepšininkus ne visada žiūri palankiai.
„Ten sėdi 20 žmonių, arabai su turbanais, negrai iš Afrikos ir žmonės iš Azijos. Jiems neįdomu, kas vyksta už durų. Esame dėkingi rėmėjams, kurie padėjo surinkti sumą ir padarė stebuklą, kuriuo atvėrė kelią Lietuvos krepšinio rinktinei į pasaulio čempionatą“, – tuomet džiūgavo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vladas Garastas.
5. Apie 2013-ųjų LKF skandalą: „Visi silpni, nes per gerai gyvena“
Per 2013 metais Lietuvos krepšinį sudrebinusį pasitraukimų vajų LKF palikti nusprendė žiniasklaidai kaltę suvertęs prezidentas Arvydas Sabonis, viceprezidentas Antanas Guoga, vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas ir nacionalinės komandos treneris Jonas Kazlauskas.
„Situacija keista. Visi atsistatydina, mėto komentarus įvairius. Nebesuprantu aš jau. Nebėra kovotojų – visi kažkokie silpni palikę. Kur kas nutinka ir tuoj pat purkštauja. Per gerai gyvena“, – tada sakė V.Garastas, kuris 1992-1997 metais treniravo Lietuvos rinktinę, o nuo 2003 metų iki 2011-ųjų ėjo LKF prezidento pareigas.
Visgi skandalui nuslopus LKF nariai grįžo į savo pareigas, o A. Sabonis federacijai vadovauja iki šiol.
