43 metų krepšinio specialistas su žurnalistais bendrauti jau tikrai įpratęs, bet šįkart kalbėjo apie planus, kokių per savo karjerą dar nėra turėjęs.
Nėra jokių abejonių, kad tilpti į Jono Kazlausko batus būtų sudėtinga bet kuriam krepšinio treneriui. D.Adomaičio pirmtakas per olimpinį ketverių metų ciklą iškovojo du sidabro medalius. Abu – Europos krepšinio čempionate, kuriam D.Adomaitis ir ruošia didįjį planą.
Prieš pristatydamas rugpjūčio 31–rugsėjo 17 dienomis vyksiančiam Europos čempionatui skirtą pasiruošimo planą D.Adomaitis krepšinio aistruolius supažindino su gerai žinomais vardais, kurie mėgins palengvinti įsibėgėjimą aukštos kartelės link.
D.Adomaičio asistentu dirbs ir R.Šiškauskas, kuris dabartiniam Klaipėdos „Neptūno“ treneriui padeda suderinti darbus ir rinktinėje, ir klube. Šią akimirką „Neptūnas“ išgyvena itin sunkų laikotarpį – kalbama apie skolas, komanda prarado lyderį, kurį nusipirko Vilniaus „Lietuvos rytas“, o tada už drausmės pažeidimus atleido du legionierius. Galiausiai valdyba išmetė direktorių Osvaldą Kurauską.
„Įtakos neturėjo, nes sprendimai priimti kur kas anksčiau. Pasiruošimo planai nėra daromi pirmą kartą. Fizinio rengimo treneris Sigitas Kavaliauskas prisidėjo prie didžiosios dalies plano“, – lrytas.lt sakė D.Adomaitis.
Jam teks priprasti prie gerokai didesnių bangų, kurias kelia ne tik krepšinis aikštėje, bet ir viskas aplink jį. Darbas rinktinėje – tarsi laivo vairavimas įtūžusiame vandenyne. „Neptūno“ klube tas bangas galima prilyginti nebent labai ramiai jūrai.
D.Adomaičiui įsibėgėti sekasi labai gerai. Treneris turėjo laiko priprasti prie naujo vaidmens, o ir pats pripažino, kad nevengė gauti patarimų iš J.Kazlausko.
Treneriui jau teko ir gyvai šnekėti su krepšininkais, ir jiems skambinti. Taip pat – apgalvoti taktines gudrybes.
– Treneri, kaip sugalvojote į štabą pakviesti iki šiol treneriu nedirbusį R.Šiškauską? – lrytas.lt paklausė D.Adomaičio.
– Tokią mintį turėjau, kai buvo priimtas sprendimas man leisti treniruoti rinktinę. Iki to laiko pagalvodavau. Mintis buvo galvoje. Manau, kad reikia pasinaudoti jo supratimu ir patirtimi. Mes bendraujame, aš žinau jo požiūrį ir į darbą, ir į krepšinį. Suprantu, kaip jis myli tą krepšinį. Visiems bus tik naudinga.
– Kokį vaidmenį esate numatęs R.Šiškauskui?
– Viena jo vaidmens svarbių detalių – bendravimas su krepšininkais. Ypač tais, kurie žaidžia NBA, kuriuos reikia aplankyti ir sužinoti, kaip sekasi. Viena – kalbėti telefonu ar kitais būdais, o kita – tiesiogiai. Tai labai svarbi dalis. Nenoriu sakyti, kad reikia įtikinti krepšininkus, bet reikia parodyti dėmesį žaidėjams, išsiaiškinti jų planus. Gal jie turi problemų, gal kuo nors galime padėti.
– Ar jis ilgai galvojo?
– Reikėjo laiko, ir nemažai, tačiau tai – normalu. Sprendimas nėra lengvas. Labai džiaugiuosi, kad atsakymas buvo teigiamas.
– Kaip „Neptūno“ vadovai žiūrėjo į tai, kad į rinktinę pasiėmėte ir klubo narį Mindaugą Brazį?
– Jie turbūt tik dabar sužinojo. Mano sutartis baigiasi po sezono. Nemanau, kad darbas rinktinėje gali trukdyti dirbti klube tiek jam, tiek man.
– Ar šiemet yra pavardžių, kurios stebina?
– Nesinori dabar nei ką nors girti, nei peikti. Reikia sulaukti sezono pabaigos. Svarbu, kad visi krepšininkai būtų sveiki. Stebinti? Reikia žiūrėti į tuos, kurie gerai stebina. Malonu stebėti Mariaus Grigonio žaidimą Ispanijos lygoje ar paskutinėse Ispanijos Karaliaus taurės rungtynėse.
Tas žaidimas rinktinėje suteikė jam pasitikėjimo. Turkijoje puikiai žaidžia Gediminas Orelikas. Nenoriu ko nors išskirti, nes reikėtų daug ką minėti. Ir NBA žaidžiantys krepšininkai pasinaudojo savo šansais. Tiek Domantas Sabonis, tiek Mindaugas Kuzminskas.
– Esate minėjęs, kad, jeigu reikės, paklausysite ir J.Kazlausko patarimų. Netoli vienas kito buvote per Karaliaus Mindaugo taurės šventę. Ar kalbėjote apie rinktinę?
– Kai susitinka krepšinio treneriai, dažniausiai apie futbolą nekalba. (Juokiasi.) Visi aptariame. Žinau, kad galiu bet kuriam buvusiam rinktinės treneriui skambinti ir klausti patarimų dėl tam tikrų situacijų. Žinau, kad kiekvienas padėtų ir nepasakytų „ne“.
– Kiekvienais metais kalbame apie antrojo įžaidėjo problemą. Ar Lukas Lekavičius leidžia šiuo klausimu šiek tiek atsipalaiduoti?
– Labai džiaugiuosi dėl Luko. Labiausiai – dėl požiūrio. Luką teko treniruoti rezervinėje rinktinėje ir niekam nekyla abejonių dėl jo atsidavimo darbui. Jo darbas per treniruotes – puikus, bet svarbiausia – požiūris. Tai subrendusio žaidėjo požiūris. Tai džiugina kiekvieną trenerį. Šaras (Šarūnas Jasikevičius. – Red.) yra keletą kartų tai minėjęs. L.Lekavičius rodo labai gerą pavyzdį jauniems krepšininkams.
– Bendravimas su NBA lietuviais bus patikėtas R.Šiškauskui, bet pats irgi jiems skambinote?
– Taip. Aptarėme, kaip sekasi, ar sveiki, kuo mes galime padėti. Džiaugiuosi, kad Donato Motiejūno situacija išsisprendė ir jis rungtyniauja ir daro tai, ką mėgsta ir geriausiai moka. Norisi visiems palinkėti, kad būtų sveiki ir gerai žaistų. M.Kuzminskui – kad gautų daugiau šansų, bet visi jie – ambicingi ir žino, kad žaidžia stipriausioje lygoje. Mane tai labiausiai džiugina.
– Patekti į Lietuvos rinktinę – visuomet didelė konkurencija. Paminėjote Ispanijoje žaidžiantį M.Grigonį ar Turkijos taurę laimėjusį G.Oreliką. J.Kazlauskas į rinktinės žaidimą ir planą žiūrėjo konservatyviau. Ar jūs būsite atviresnis tiems krepšininkams, kurie labiau spindi kitur?
– Krepšininkai visada duoda atsakymus savo žaidimu. Rinktinėje turi žaisti geriausi krepšininkai, kurie yra tą dieną. Niekada nesivadovauju nuostatomis. Jeigu kas nors žaidžia kur nors kitur, man nėra skirtumo. Krepšinis – svarbiausia. Pats šį žaidimą myliu ir man malonu dirbti šį darbą. Trenerio darbas – padaryti viską, kad atsiskleistų geriausios žaidėjų savybės.
Treneris turi sukurti darbingą atmosferą, tačiau ji turi būti kontroliuojama. Krepšininkai nori laimėti. Kartais jiems reikia laisvės, bet yra planas. Visi žaidėjai turi žinoti, kad nuo to, kaip atrodysi, ir priklausys tavo likimas. Tai – sąžininga.
