Jau dveji metai, kai garsus krepšininkas neima kamuolio į rankas – po 2011 metais atliktos kremzlės atauginimo operacijos, dar dvi operacijas L.Kleiza atlaikė per pastaruosius metus. Dabar Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas siekia atsistoti ant kojų po sausį įvykusios chirurginės intervencijos dėl dešinio kelio skausmų.
Kalbėdamas apie NBA žaidžiančius lietuvius, L.Kleiza užsiminė ir apie artėjantį Europos krepšinio čempionatą.
„Aš pastebėjau pagal save – su naujuoju treneriu Lietuvos rinktinė visada būna „ant arklio“ – laimi medalius. Pasižiūrėkite: 2007-aisiais atėjo Ramūnas Butautas, aš jo vedamas Ispanijoje laimėjau Europos bronzą. Kai 2010-aisiais rinktinę perėmė Kęstutis Kemzūra, mes laimėjome pasaulio čempionato bronzą. O jau 2013-aisiais savo komandą surinkęs Jonas Kazlauskas Slovėnijoje mus atvedė į čempionato sidabrą. Apmaudu – juk galėjome ir auksą laimėti“, – apie Lietuvos rinktinės kelią su naujais strategais pasakojo L.Kleiza. Jo manymu, mūsų šalies komanda šiemet turi realius šansus su naujuoju treneriu Dainiumi Adomaičiu siekti net ir pirmenybių aukso.
- Pastaruoju metu NBA žaidžiantiems lietuviams yra daugiau priekaištų nei pagyrimų. Anksčiau stipriausioje pasaulio lygoje žaidusiems mūsiškiams nebuvo taip sunku – jei kritika buvo už Atlanto, tai Lietuvoje – vien tik džiaugsmas, kad vyrai žaidžia. Kodėl? – lrytas.lt paklausė L.Kleizos.
– Padidėjęs dėmesys. Viskas natūralu. Bet nėra taip jau blogai su tais mūsų žaidėjais iš NBA, kaip norima parodyti. Mano manymu, yra klaidinga konstatuoti, kad Donatas Motiejūnas prisižaidė su savo kontraktu ir savo nugara. Donatas, kaip žinia, buvo apribotas laisvasis agentas ir viską už jį sprendė Hjustonas – jis neturėjo kito pasirinkimo, o „Rockets“ pasiūlė sutartį, bet pati ir ją nutraukė. Tačiau dabar D.Motiejūnas rodo, kad su jo nugara viskas gerai ir jam vasarą bus svarbu susirasti tokią komandą, kurioje jis turėtų potencialą. Kas tai galėtų būti? Kad ir „Brooklyn Nets“. Joje galima būtų pasireikšti – tai labai atvira ekipa, kurioje daug galimybių.
Kalbant apie Joną Valančiūną, mes tampame savotiškais įkaitais – su juo susiję dideli lūkesčiai, jis lyginamas su Arvydu Saboniu. Jo rodoma statistika tik patvirtina, kad jis kovoja tikrai gerai, tačiau visa NBA dabar bando žaisti mažesniais penketais, todėl „Raptors“ ir pasikvietė universalesnį Serge'ą Ibaką. Ir iškart skaitau straipsnius – „Liūdna žinia iš Toronto J.Valančiūnui“ (juokiasi.). Kodėl liūdna? Daug komandų tikrai norėtų matyti Joną savo gretose. Tikrai nėra taip, kad „centrai“ NBA yra mirę – jie visada buvo ir bus reikalingi. O jeigu lietuvis ir pereis į kitą klubą, manau, galbūt, jam atsivertų dar daugiau galimybių.
Mindaugas Kuzminskas turi šviesią ateitį NBA, nes atitinka visus standartus. Gali pataikyti ir yra atletiškas. Tik kad jo „Knicks“ komandoje situacija yra bloga – jie patys nežino, kas ten pas juos darosi. Manau, šią vasarą spręsis, ką reikėtų daryti su Carmelo Anthony. Jei šis išeina, Mindaugui atsiveria visai kitos galimybės žaisti.
O Domantas Sabonis yra pirmų metų žaidėjas ir kaip naujokas žaidžia nuostabiai – jis jau įgauna pasitikėjimo. Ko jūs norite – sunku ateiti į NBA ir mesti po 25 taškus, kai esi naujokas. Aišku, lūkesčiai dideli, jo buvo aukštas šaukimas NBA naujokų biržoje. Tačiau Domanto gera ateitis dar prieš akis – jis yra atletiškas, įrodė, kad gali pataikyti ir yra aukštas. Tikras ketvirtas numeris... NBA su tokia pozicija konkurencija daug mažesnė nei tokių trečių numerių kaip buvau aš ar dabar žaidžia M.Kuzminskas.
– Tai nėra taip blogai su mūsų krepšininkais NBA?
– Tikrai nėra. Esmė, kad susidomėjimas verčia visus diskutuoti, kritikuoti. Sakysime, atsikelia pas mus žmogus ryte, pamato, kad vienas ar kitas mūsiškis NBA pelnė tris taškus ir nusivilia. Tačiau tie taškai neatspindi tikrosios situacijos. Kitą vertus, didžiausi lūkesčiai „uždėti“ ant Jono pečių, tačiau juos pateisinti yra be galo sunku. Viskas su juo sirgalių akimis būtų gerai, jei jis gaudamas milijonus žaistų „Visų žvaigždžių“ mačus ir atvežtų Lietuvai Europos aukso medalį.
- Šiais metais Europoje vyksiantis čempionatas lyg ir nieko nelems. Į olimpiadą kelialapių nelaimėsi, į pasaulio čempionatą vyks papildoma atranka. Toks jis - pakibęs tarp žemės ir dangaus „EuroBasket“ turnyras. Ar susirinks į Lietuvos rinktinės stovyklą stipriausi žaidėjai ir ar apskritai verta jiems bus „draskytis“?
– Yra Europos čempionatas ir yra medaliai. Viskas. Esame krepšinio šalis, turime išlaikyti savo šalies prestižą – tai galime padaryti medaliais. Kitaip ir būti negali: nemanau, kad šis čempionatas nesvarbus ir jį galima lyg ir praleisti pro pirštus. Galvoju, kad taip mąstant žmonės mums neatleis. Mes, kaip krepšininkai, turime įsipareigojimus, ir, jei sveikata leidžia, atstovaujame Lietuvai. Jūs man pasakykite, kaip gali būti nesvarbus čempionatas po tokios olimpiados, kuri buvo paprasčiausia tragedija. Reikia reabilituoti rinktinės įvaizdį ir laimėti medalį. Manau, kad mums 2017-aisiais yra ypatingas šansas laimėti aukso medalius. Nuostabi proga tapti čempionais ir tik taip reikia žiūrėti į į šių metų Europos čempionatą.
- Bet ar taip galvos tie žaidėjai, kurie atvyks po sunkių sezonų, – kad ir NBA kovoję lietuviai...
– Aš nenoriu spekuliuoti žaidėjų sveikata – jei galės, manau, atvyks. Jei yra ilgalaikės problemos ir nusimato pavojus karjerai, tuomet žinoma, negalima vykti į stovyklą ir geriau praleisti vasarą tvarkantis sveikatą. Kitą vertus, turime tikrai labai daug gerų žaidėjų – „centrai“, „treti“ numeriai. Gal tik kaip visada, įžaidėją turime vieną – Mantą Kalnietį.
Praleidome didelę galimybę 2013-aisiais Slovėnijoje laimėti aukso medalius. Tai vienas skaudžiausių pralaimėjimų – prancūzams... Lietuva šiemet turės gerą komandą ir būtų itin skaudu neišnaudoti galimybių pasidabinti čempionato auksu.
