„Taip, buvau kviečiamas. Bet kovo 5 dieną „Parma“ žaidė išvykoje Kazachstane, o kai jau sugrįžome po ilgos kelionės į renginį nesuspėjau“, – lrytas.lt pasakojo vienas kviestinių žiuri narių V.Chomičius.
Šiemet Permės universiteto „Mis“ pripažinta Anastasija Kostariova. Filologijos fakulteto magistrantūros pirmakursė taip pat gavo žiūrovų simpatijų prizą.
„Kažką pakomentuoti negaliu, nes nebuvau ir nežinau, kaip ir kas ten vyko. Labiau mąstau apie „Parma“ ekipa – jos reikalai man kur kas svarbesni“, – tikino lietuvis.
Jungtinėje lygoje žaidžianti „Parma“ komanda yra nepajudinama turnyro autsaiderė – pralaimėjo visas 17 rungtynių ir rikiuojasi 13-oje vietoje.
– Jūsų ekipa šiemet žada nors kartą nuliūdinti varžovus lygoje?, – lrytas.lt paklausė V.Chomičiaus.
– Manau, kad dabar jau mes galime pagalvoti apie kelias pergales. Priešistorė labai paprasta: kai rinko komandą šiam sezonui, jos vadovai kalbėjo tik apie vietinius žaidėjus – manyk, bus bandoma remtis tik savo miesto krepšinio mokykla, savo išugdytais krepšininkais.
Praėjo gal keturi mėnesiai, kai galiausiai buvo suprasta, kad būtinai reikia ir legionierių. Galvojome apie vieną, bet šis pateko į NBA klubo „Golden State Warriors“ akiratį. Galiausiai pasirašėme sutartį su serbu Danila Andjuščiumi, bet neseniai už išpirką jį persiviliojo Kazanės „Uniks“. Tai atsirado šiek tiek laisvų pinigų – nutarėme pasistiprinti: dabar į komandą atvyko amerikietis, kroatas ir slovėnas. Manau, su jais galime laimėti kelis lygos mačus.
– Kodėl nesiūlėte „Parma“ vadovams į ekipą pasikviesti lietuvių?
– Tai kad didžioji jų dalis turi sutartis, laisvų žaidėjų nėra daug. Antra priežastis – nesu tikras lietuvis (juokiasi). Tai yra, aš nesidžiaugiu, kai kaimyno tvartas dega. Nesame labai stabilus klubas, mokantis algą kaip tikslus laikrodis. Kam reikia kitam kurti problemų. Todėl ir nesiūliau lietuvių.
- Ar dar iki vasaros sugebėsite ištrūkti į Lietuvą, stebėsite mūsų šalies komandų pasirodymus?
– Stengiuosi visada sekti įvykius Lietuvoje. Kovo 30-ąją mes skrendame į Rygą, kur lygos dvikovoje žaisime su VEF, o jau balandžio 2 dieną Minske kovosime su „Cmoki“. Tai tas kelias dienas tarp dviejų akistatų skirsiu namams – bent mamą aplankysiu ir Kaune su draugais susitiksiu.
