Taip pat konferencijos metu buvo pažvelgta ir į ateitį – pristatytas Krepšinio namų projektas, kuris iki šiol dar nesukėlė organizacijai finansinių problemų, tačiau netolimoje ateityje pareikalaus didelių pinigų – daugiau nei 2,1 mln. eurų.
„Šiai dienai nė vieno euro nesame išleidę šiam projektui. Labai daug sulaukiame savanorių – net ir architektų“, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas ir pridūrė, kad šiuo projektu siekiama teigiamai ir įdomiai reprezentuoti Lietuvą ir, žinoma, Lietuvos krepšinį.
– LKF susirinkime sekmadienį buvo apžvelgti praėję metai. Kokie įvykiai ar pasiekimai jums atrodo patys reikšmingiausi?
– Metai buvo tikrai neblogi, galima juos pavadinti, kaip jau sakė LKF prezidentas A.Sabonis, jaunimo metais. Pirmą kartą visų amžiaus grupių vaikinai laimėjo medalius tiek Europos, tiek pasaulio čempionatuose. Merginos šiais metais visos yra A divizione. Taip pat reikia nepamiršti, kad septintą kartą iš eilės dalyvavome olimpiadoje, tai tikrai yra didelis pasiekimas. Dėl jaunimo pergalių šiuos metus galėčiau pavadinti sidabriniais, nes iškovota daugiausia sidabro medalių.
– Kokie esminiai sprendimai konferencijos metu priimti?
– Įstatų pakeitimai, papildymai. Iš tiesų viskas aptarta, kas ir buvo suplanuota pagal reglamentą. Dauguma projektų, susijusių su krepšininkais, buvo jau anksčiau aptarti komisijose. Taip pat ir lygos jau buvo pasitarusios, todėl reikėjo tik oficialiai patvirtinti.
– Kokioje stadijoje yra Krepšinio namų projektas?
– Esame labiau idėjų stadijoje, dabar dar niekuo neprisidėjome, išskyrus žmogiškuosius išteklius bei savanorišką veiklą.
– Dalis visuomenės skeptiškai vertina šį nepigų projektą. Ar nebūtų tikslingiau pinigus naudoti krepšinio plėtrai?
– Mes ir taip dideles lėšas skiriame ugdymui, o Krepšinio namai mums bus kaip įrankis ateityje optimizuoti lėšas, kurias mes išleidžiame biurų nuomai ir eksploatavimui. Pavyzdžiui, Vilniaus biuras, kurį mes nuomojamės, per metus kainuoja apie 30 tūkst. eurų. Šio pastato išlaikymo sąnaudos sumažėtų iki 10 tūkst. eurų. Krepšinio namuose būtų ir mūsų sandėlis, logistikos centras, automobilių stovėjimo aikštelės, o dabar mes turime nuomotis atskiras patalpas ir mokėti už kiekvieno automobilio vietą tiek Kaune, tiek Vilniuje.
Žinoma, reikia nepamiršti ir to, jog dabar Krepšinio federacija neturi namų, kuriuose būtų galimas svečių priėmimas ar konferencijų organizavimas. Esame išsibarstę, mūsų susitikimų vieta būna arba didelė krepšinio salė, arba konferencijų salė, kurią tenka nuomotis. Dabar turime tikslą Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) turėti tris kabinetus – įsikurtų tiek Vilniaus, tiek Kauno būstinės. Tai optimalus variantas, nes būtume su kitomis sporto federacijomis, o Kaune būtų kitas objektas – Krepšinio namai, kuriuose rinktųsi mūsų bendruomenė.
