Bet ar tikrai? Prasidėjus ketvirtfinaliams, ,,didžiojo ketverto” klubai, išsirikiavę turnyro lentelės viršūnėje įjungė aukštesnę pavarą ir savo serijose žaidimais neužsiėmė – „Žalgiris”, „Lietuvos rytas”, „Lietkabelis” ir „Neptūnas” jas laimėjo 3:0.
Taip, prieš atkrintamąsias pakankamai realių svajonių iškopti į pusfinalį galėjo turėti „Juventus”, o serijoje pagriebti bent vieną pergalę norėjo ir traumų išgretintas „Vytautas”, tačiau lyderiai greitai parodė, kas yra kas.
„Šiais metais komandos vėl sustiprėjo - su kiekvienu sezonu lygis auga ir tai mane labai džiugina. Be to, stipriausių gretose atsirado ketvirta, Panevėžio komanda.
Praėjusiais metais kalbėjau, kad labai norėčiau, jog „ Lietkabelis” įsiveržtų į lyderių gretas, o dabar taip ir įvyko”, - pasvarstęs pozityviausią sezono pokytį įvertino LKL prezidentas Remigijus Milašius.
Vienos komandos lenktynės?
Visgi pasidžiaugus maloniai nustebinusiu „Lietkabeliu”, apie padidėjusią konkurenciją reikėtų svarstyti atsargiau.
Jei anksčiau LKL galėjo priminti Ispanijos futbolo lygą, kurioje amžina kova vyksta tarp Madrido „Real” ir „Barcelona”, o kiti klubai tik retkarčiais pabando kabintis į titulus, tai dabar viskas krypsta vokiečių futbolo Bundeslygos scenarijaus link.
Ten Miuncheno „Bayern” klubas dar gerokai iki šio sezono pabaigos užsitikrino penktąjį čempionų titulą iš eilės, kitoms ekipos nepalikdamas nė menkiausio šanso. Aišku, nieko kito ir nebuvo galima tikėtis.
Lietuvoje „Žalgirio” atvejis darosi vis panašesnis į šį – kauniečiai LKL be pertraukų triumfuoja jau septynerius metus. Ir iš jau primiršto skolų liūno beišbrendantis Kauno klubas stiprina pozicijas.
Specialistai jau pastebėjo, jog 14 pergalių Eurolygoje, tik per plauką nepravertos atkrintamųjų durys bei tvirta Šarūno Jasikevičiaus ranka žalgiriečiams spėjo išugdyti nugalėtojų mąstyseną.
Todėl labai sunku tikėtis, kad motyvacijos pasipuošti LKL čempionų žiedais nestokojantiems kauniečiams rimtą iššūkį sugebėtų mesti kuris nors kitas Lietuvos klubas.
Žinoma, su Rimo Kurtinaičio atėjimu pasikeitęs „Lietuvos rytas”, pamažu pradėdamas demonstruoti stabilų žaidimą ir sėkmingomis dienomis iš kelio šluodamas silpnesnius varžovus, sieks paneigti specialistų prognozes.
Tačiau galima abejoti, ar vien didelio noro jiems užteks.
Tai parodė paskutinis lietuviškasis „El Clasico”, kai „Žalgiriui” 90:60 sutriuškinus ,,Lietuvos rytą”, R.Kurtinaitis žodžių ilgai nerinko.
„Mūsų greičiai ne tie, net ambicijos ne tos. Šių rungtynių reikėjo, kad pajusčiau kur esame mes, ir kur „Žalgiris”. Kai kurių dalykų negali ištaisyti vien darbu, nes žaidėjai to tiesiog „neveža”, - tuomet ramiu balsu spaudos konferencijoje kalbėjo strategas.
Atotrūkis didėja
Reikia pripažinti, kad R.Kurtinaitis greičiausiai teisus – kitus LKL klubus biudžeto dydžiu daugybę kartų lenkiantis „Žalgiris” turi kuo pasigirti.
Kauno klubo legionieriai net Eurolygos kontekste atrodė tikrai neprastai, o komandos stabilumas ir tų pačių žaidėjų išlaikymas leido jiems žengti didelį žingsnį pirmyn.
Tuo tarpu apie kitas Lietuvos ekipas, kurių didesnį ar mažesnį progresą taip pat galima matyti, to nepasakytume.
Pavyzdžiui „Lietuvos ryto” sudėtis keitėsi taip dažnai, kad naujas veidas kas porą mėnesių tapo įprastu reiškiniu, ,,Neptūnas” po neseniai įvykusio skandalo atsisveikino su dviem legionieriais ir, lyg to būtų maža, tai pačiai Vilniaus ekipai atidavė Jimmy Baroną.
Tokie pokyčiai, komandas ištikę tikrai ne iš gero gyvenimo, leidžia bent pusfinaliuose ir mažajame finale tikėtis gana atkaklių kovų.
„Kas kausis finale, spėlioti sunku, nors dėl pusfinalių ekipų didelių abejonių nekilo. Klubai po truputį vienodėja, biudžetai tampa panašūs – bent tų keturių pirmųjų komandų”, - pritarė LKL prezidentas.
Visgi R.Milašius ilgai nedvejojęs sutiko, kad LKL vis labiau tampa ne keturių ir net ne dviejų klubų lenktynėmis ir viskas gana ryškiai pasidalija į „Žalgirį” ir į likusias komandas.
„Yra kaip yra, juk „Žalgirio” biudžetas kalba pats už save. Tai juos labai patempia į priekį. Bet mes galime tik džiaugtis, kad klubas turi pasirašęs dešimties metų sutartį su Eurolyga ir joje už pergales gauna didelius pinigus”, - teigė lygos vadovas.
Su tokiomis mintimis galima sutikti – Kauno ekipa dėl su kaupu įvykdyto Eurolygos pergalių plano kitą sezoną bus dar geresnėje finansinėje padėtyje, tačiau kyla didelis klausimas, kaip tai paveiks Lietuvos čempionatą.
Ko galima tikėtis?
Šiuo atveju galimi du scenarijai: arba likusioms ekipoms pavyks pasitempti ir priartėti „Žalgirio” link, arba skirtumas darysis dar didesnis.
Ir kalbant apie tai reikėtų pasverti ne tik šalia kauniečių besirikiuojančius ,,Lietuvos rytą” ar „Lietkabelį” su „Neptūnu”, bet ir abejonių mūsų šalies krepšinio lygiu sukeliančius vidutiniokių pralaimėjimus.
Prieš kelis mėnesius portalo „Eurohoops” sudarytame Senojo žemyno vietinių krepšinio lygų reitinge LKL buvo aštuntoje pozicijoje, prieš save užleisdama italų bei vokiečių pirmenybes bei tik šiek tiek lenkdama Adrijos lygą.
Ar tai tenkina, reikėtų nuspręsti patiems.
Nors R.Milašius atkreipė dėmesį į tai, kad komercine prasme LKL sparčiai eina pirmyn, tačiau kaip pačiam krepšinio lygiui atsilieps klubų susiskirstymas, parodys tik laikas.
Iki tol lieka dar daug neatsakytų, bet labai svarbių klausimų.
Ar Š.Jasikevičius kitą sezoną nepakels sparnų į Barseloną? Kaip vasarą R.Kurtinaitis perdėlios savo ekipos sudėtį? Ką „Neptūnui” atneš naujos Dainiaus Adomaičio pareigos rinktinėje ir ar „Lietkabelis” vėl žais Europos taurėje?
Viską parodys ateinantys mėnesiai ir tikriausiai galima spėti, jog per juos didesne staigmena taps net ne laukiamiausia LKL finalo serija, o būtent neišvengiami tarpsezonio pokyčiai.
