Šeštadienio popietę M.Jurgilas kiek ilgiau užtruko salėje. Neplanuotai reikėjo padirbėti papildomai su Anthony Bennettu. Eurolygos čempionas po sezono su Stambulo „Fenerbahce“ jau baigė atostogas ir atskrido į Las Vegasą atgauti formos pas „Impact Basketball“ trenerius.
Vienas jų – 28 metų M.Jurgilas. Prieš septynetą metų jis buvo vienas greičiausių žmonių Lietuvoje, gerino 100 metrų sprinto rekordus ir taikėsi į Londono olimpines žaidynes.
Baigęs bėgiko karjerą, jis Kanzaso valstijos universitete atsidavė naujam tikslui – tapti fizinio rengimo treneriu Jungtinėse Valstijose, kur dirbti leidžiama tik išlaikius sudėtingus egzaminus.
Pasiekęs svajonę dabar jis vardija vieną NBA žvaigždę po kitos, iš kurių išspaudžia maksimumą, kad žaidėjai pasiektų geriausią formą reikalingu metu.
„DeMarcus Cousinsas atvažiuoja pas mus pridėjęs nemažai kilogramų po NBA sezono. Bet jis toks talentingas, kad gali greitai numesti, sužaisti olimpiadoje, laimėti auksą ir, visai nedaug pasitreniravęs, vėl mėtyti po penkiasdešimt taškų“, – apie savo darbo užkulisius pasakojo M.Jurgilas.
„Impact Basketball“ yra vieta, kur asmeniškai su treneriais kas tik nėra treniravęsis: nuo Kevino Garnetto iki Šarūno Jasikevičiaus.
Neseniai M.Jurgilas dirbo su komandomis iš Kinijos ir Filipinų, stiprino ryškiausių krepšinio talentų fizinius gebėjimus testams prieš NBA naujokų biržą. Net šeši iš jų buvo pašaukti NBA klubų. Dar aštuoni pasirašė sutartis NBA Vasaros lygai.
„Pirmaisiais darbo metais čia man buvo toks „wow“: su manim dirbo tokios žvaigždės kaip Amiras Johnsonas, Alanas Andersonas, Anthony Bennetas, į treniruotes atvykdavo Kyle’as Lowry, Serge Ibaka. Bet dabar jau ramiau, esu užsivertęs darbais“, – „Lietuvos rytui“ sakė M.Jurgilas, nuėjęs ilgą kelią, kad patektų ten, kur yra dabar.
Kai baigęs bėgiko karjerą kaunietis dirbo Dniepropetrovsko „Dnipro“ komandoje, treniruojamoje Valdemaro Chomičiaus, jis už savo pinigus skraidydavo tobulintis po Europą ir JAV. Jis turėjo progos padirbėti su NBA treneriais, kai Ukrainos rinktinę treniravo amerikietis Mike’as Fratello.
Susipažinti su NBA virtuve padėjo ir Donatas Motiejūnas, pasikvietęs M.Jurgilą į savo stovyklą. Kelerius metus lietuvis testuodavo krepšininkus kandidatų į NBA naujokų biržą stovykloje Trevize. Tarp darbų M.Jurgilas visą laiką studijavo, kol gavo Tarptautinės fizinio rengimo trenerių asociacijos sertifikatą ir dar išlaikė papildomus egzaminus sertifikatui, be kurio negalėtų dirbti JAV. Magistro laipsnio jis nusitaikė siekti Australijoje.
Susiję straipsniai
Pernai, prieš tapdamas „Impact Basketball“ treneriu, M.Jurgilas stažavosi pas vieną savo idealų – lengvosios atletikos legendą Michaelą Johnsoną. Šis sprinteris Dalase yra atidaręs treniruočių centrą „Michael Johnson Performance“, kuriame lipdo atletų kūnus technologijų, teisingos mitybos ir intensyvaus darbo pagrindu. Darbas su M.Johnsonu padėjo M.Jurgilui patekti ir į amerikietiškojo futbolo talentų savaitę „NFL Scouting Combine“.
„Tai, kad pats buvau sprinteris, daug padeda darbe. Bet reikėjo labai daug darbo įdėti, kad patekčiau ten, kur esu dabar. Tarp Amerikos fizinio rengimo trenerių esu turbūt vienintelis iš Lietuvos, dalyvavęs tokiame NFL renginyje“, – pasakojo M.Jurgilas.
– Martynai, kaip pats M.Johnsonas reagavo sužinojęs, kad jūs taip pat sprinteris, pasiekęs Lietuvos rekordą? – „Lietuvos rytas“ paklausė M.Jurgilo.
– Leido suprasti, kai tai neblogas rezultatas, bet man ar Ryčiui Sakalauskui toli gražu iki M.Johnsono rezultatų.
Kartą drauge vakarieniavome, tai pakalbėjome ir apie lengvąją atletiką, ir apie krepšinį. Malonus žmogus, sunkiai dirbantis, kad jo treniruočių centras būtų aukščiausio lygio. Viskas ten turi būti daroma tobulai, nes tokių centrų yra nemažai, tad konkurencija didelė. Bet iš šio centro pernai į NFL išleidome 25 žaidėjus, o vienas jų laimėjo „Superbowl“. Tai yra daug.
– NFL žaidėjai yra be galo galingi fiziškai, bet ar jie geresni atletai nei krepšininkai? Galėtumėte palyginti?
– Jie labai skiriasi. Pirmiausia, krepšininkai treniruojasi daug, bet nori kuo mažiau dirbti su svoriais. Kevinas Durantas gyvenime apskritai svorių nenorėjo liesti.
O kai ateina dabartinės ar būsimos NFL žvaigždės, auginti raumenis nori daug labiau. Jiems yra gerokai sudėtingiau, nes amerikietiško futbolo žaidėjai nori būti greiti ir staigūs, bet turi būti stiprus visas kūnas.
Įsivaizduokite sprinterį, kuriam rūpi tik greitis, ir kuriam nereikia sukti galvos, kad iš dešinės visa jėga trenksis kitas žmogus, kaip yra amerikietiškame futbole.
Krepšinyje irgi to nėra. Ten svarbiau pasiruošti atlaikyti po ketverias rungtynes per savaitę, išugdyti greitį ar kitą fizinę ypatybę tam tikram ūgiui ar pozicijai.
Kai dirbu su beisbolininkais, reikia daug dėmesio skirti pečių ir nugaros sistemai lavinti. Jie atlieka daug metimų, dažnai tenka mesti svorį, nes pusę rungtynių žaidėjai kartais prastovi.
– Kas ir kodėl atvažiuoja treniruotis su jumis ir kitais „Impact Basketball“ treneriais?
– Dabar kelis mėnesius daugiausia vyko pasiruošimas NBA naujokų biržai, paskui – NBA Vasaros lygai. Tie, kurie joje žaidžia, negali sau leisti priaugti kilogramų po sezono.
Bet geresni krepšininkai leidžia sau pailsėti, kartais ir keturias savaites nesportuoja, užšvenčia, greitai priauga svorio. Treniruotėse tempas didelis, tai neilgai trunka grįžti į formą.
Bet visi suvažiuoja skirtingu metu. Pavyzdžiui, K.Lowry atvažiuoja tik rugsėjo mėnesį. O kiti nori įgūdžius lavinti anksčiau.
Čia atvažiuoja ir daug užsieniečių. Kiekvieną dieną yra sudarytas grafikas: krepšinio aikštė, štanginė, metimai, žaidimas penki prieš penkis. Bet kokio pasiruošimo dalis yra fizinis rengimas.
– Ką pastebėjote dirbdamas su NBA žaidėjais ir europiečiais, kuo jie skiriasi?
– NBA komandose pirmoje vietoje yra krepšininkai.
Štai A.Bennettas grįžo iš „Fenerbahce“, kurį treniruoja Željko Obradovičius. Jis puikus treneris, bet Anthony pasakojo, kaip likus 20 sekundžių ir pirmaujant 20 taškų jis vis dar rėkia ant žaidėjų.
Europoje už visus aukščiau yra treneris ir klubo vadovybė. Treneris pasakė, ir viskas.
NBA visi dirba žaidėjams. Jie yra žvaigždės, jie yra milijonieriai. Štai D.Cousinsas uždirba 20 milijonų dolerių per metus. Jis labai emocingas, ir tu turi surasti būdą, kaip su juo bendrauti, kitaip liksi be darbo.
Kitas mano klientas – Amiras Johnsonas. Jis jau dvylika metų žaidžia NBA. Aš turiu tai suvokti ir dirbti atitinkamai. Jei nepatiksiu porai klientų, iš karto atleis.
– A.Johnsonas ne vienus metus žaidė su Jonu Valančiūnu Toronte. Nepasikalbėjote apie tai?
– Nespėjome. Jam neseniai gimė sūnus, naktimis nemiega. Turiu prisitaikyti ir prie to.
Tada dar ateina D.Cousinsas ir atsiveda tris pusbrolius, kurie irgi nori sportuoti. Ir prie to turiu prisiderinti. Jei tai moki ir gali tai įrodyti, įmanoma patekti į NBA. Tokių žmonių lygai reikia.
– Socialiniuose tinkluose esate rašęs, kad visi treneriai kalba apie tai, kaip didinti greitį, bet iš tiesų treniruoja priešingai nei reikėtų. Kas daroma ne taip?
– Dažnai siekiama efekto, o ne naudos. Amerikoje kai kuriose kompanijose pirmoje vietoje verslas, todėl nesilaikoma plano – viskas labiau dėl vaizdo: kaip aš sunkiai dirbu.
Gal dėl to Amerikoje ir prasidėjo „CrossFit“ manija, kai biuro darbuotojai nusprendė save stumti, sunkiai dirbti štanginėje ir kitur. Amerikos sporte kartais ir treneriams atrodo, kad kuo labiau nuvarys žaidėją, kuo jis sunkiau dirbs, tuo bus geriau.
Aš dirbu su kūnais, kurie yra multimijonieriai. Tie krepšininkai uždirba ne 200 ir ne 300 tūkstančių dolerių per sezoną, o 12 ar 15 milijonų.
Įtampa nemaža, turiu elgtis atsargiai. Daug laiko sėdžiu, galvoju, rašau planus, kaip kuo efektyviau pasiruošti sezonui.
– Ar darbe naudojate naujausias technologijas, kokios dar galbūt net nepasiekė Lietuvos?
– Lietuvoje kurį laiką nebuvau, bet žinau, kad treneriai ten puikūs.
Bet tai yra maža šalis, kurioje net „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ negali skirti tiek, kiek fiziniam rengimui skiria NBA klubai.
Kiek žinau, tai vienintelė krepšinio lyga, kuri solidžiai uždirba iš žiūrovų ir aprangos pardavimų, todėl gali sau leisti ir šimtą tūkstančių kainuojančią aparatūrą.
Pavyzdžiui, lapkritį buvau „Chicago Bulls“, mačiau, kiek ten tūkstančius kainuojančių technologijų.
Paprasčiausioje štanginėje technika stebi galingumo krūvius, kaip atliekami pratimai, kokiu greičiu, parodo, kada žaidėjui sustoti, daryti toliau.
„San Antonio Spurs“ turi gal dvylika žmonių, kurie seka žaidėjus treniruotėse. Net marškinėliuose būna įmontuoti aparatai, kurie parodo širdies susitraukimo dažnį, skaičiuoja, kiek žaidėjas spurtavo, judėjo, kiek apkrovos gavo visas kūnas.
Anksčiau buvo neįmanoma to atlikti uždarose patalpose, todėl tik futbole per palydovus turėdavome duomenis apie tai, kiek žaidėjai nubėgo. Bet dabar jau viską galima sužinoti ir salėje.
O NBA žinoti nori viską, nes kiekvienas žaidėjas yra pinigai. Vaikščiojanti kompanija.
– Ar dirbant su NBA žaidėjais ir europiečiais matyti skirtumas tarp jų jėgos, kūno sudėjimo?
– Lietuvoje krepšinis yra daugiau komandinė sporto šaka ir visi daugiau skiria dėmesio krepšiniui, o ne fiziniam pasirengimui. Amerikoje tai prasideda labai anksti, todėl auginamas svoris, raumenynas, jėga.
Yra nemažas skirtumas. Bet pabuvę Amerikoje lietuviai spėja patobulėti, kad galėtų konkuruoti. Pernai pas mus treniruotis buvo Egidijus Mockevičius, pasirašęs sutartį su „Brooklyn Nets“. Taip pat Tadas Sedekerskis, Ignas Fiodorovas, įvairių talentų iš Ispanijos, Turkijos ir kitur.
Dabar NBA yra mada, kad kūnas būtų kuo kūdesnis, kad mažiau traumų tektų keliams ir čiurnoms. Viskas labai pasikeitė nuo kokių 2005-2006 metų. Dabar žaidėjai randa būdų, kaip išlikti stipriems nepridėjus svorio.
– Tai turbūt į naudą europiečiams?
– Galbūt. Štai Mindaugas Kuzminskas sakė, kad jei būtų į „New York Knicks“ atvažiavęs anksčiau, fiziškai nebūtų galėjęs pakelti krūvio.
Bet ne išorinė kūno struktūra pasako, kad žaidėjas yra fiziškai stiprus. Būna lieknų moterų, kurios labai stiprios, nors raumuo neišpūstas.
Jei nebūsi stiprus NBA, nepasistumdysi po krepšiu ir neatlaikysi 82 rungtynių, o po to dar atkrintamųjų varžybų.
– O kaip jūsų fizinis pasiruošimas baigus bėgiko karjerą?
– Sprinto negalėčiau bėgti, bet per treniruotes prie žaidėjų prisijungiu. Mano treniruotės sunkios.
– Kai 2010-aisiais išvažiavote iš Lietuvos atstovauti Kanzaso valstijos universitetui, sakėte, kad Amerikoje išmokote daug naujo apie bėgimą. Kas čia buvo kitaip?
– Tikrai negaliu sakyti, kad Lietuvoje kas nors buvo daroma blogai. Tiesiog tuo metu mano sportinė intuicija sakė, kad turiu išvykti.
Dabar, praėjus tiek metų, aš matau, kas ir kur buvo negerai daroma, ypač Amerikoje.
Prieš Londono olimpiadą gal buvau pertreniruotas. Bet dabar nenoriu liesti tos temos, nes man skaudu kalbėti po trenerio Alekso Stanislovaičio mirties.
Tas žmogus mane užkrėtė aistra darbui. Tik jam galiu už tai padėkoti už tai, kur esu dabar. Nuėjau sunkų kelią, kuris pradžioje atrodė neįmanomas, bet dabar tapau turbūt vieninteliu lietuviu fizinio rengimo treneriu Amerikoje.
– Po jūsų su R.Sakalausku Lietuvos rekordų 100 metrų distancijoje iki šiol niekas negerina rezultatų jau šešerius metus. Kodėl niekas nesikeičia?
– Nuo nepriklausomybės atkūrimo atsirado du sprinto talentai, o kada kiti atsiras – sunku pasakyti.
Tiesiog reikia turėti talentą. Kaip ir NBA: aš matau, kad vieni gali treniruotis kiek nori, bet aikštėje nieko nepavyks.
Šiemet prieš NBA naujokų biržą dirbau su Jonathanu Isaacu, kuris buvo pašauktas šeštuoju. Jo ūgis – 211 centimetrų. Tokie senais laikais būdavo vidurio puolėjai.
O jis valdo kamuolį kaip gynėjas, bėga kaip sprinteris, ir „Orlando Magic“ žais lengvojo krašto puolėjo pozicijoje. Talento neatimsi.
Kitas klausimas, kaip jam seksis žaisti tarp kitų talentų, kaip jis susitvarkys su galva, su milijonais. Juk jam dar tik devyniolika metų.
– Ar NBA komanda būtų jūsų svajonių darbas?
– Buvau visai netoli darbo „Los Angeles Lakers“.
Praėjusį rugpjūtį mane buvo atsiskraidinusi „Lakers“ vadovybė. Pokalbyje dalyvavo legendinio krepšininko Jerry Westo sūnus Ryan’as Westas ir kiti vadovai, taip pat Kobe Bryanto ir „Lakers“ vyriausiasis fizinio rengimo treneris Gary Vitti.
Kalbėjomės gal dvi valandas, bet supratau, kad jiems norėjosi, kad Amerikoje būčiau padirbęs ilgiau, gal su kokia amerikietiška komanda D lygoje, ir pasirinko žmogų, kuris atėjo iš profesionalaus beisbolo komandos.
Bandau patekti ir į „Spurs“, „Chicago Bulls“, „Milwaukee Bucks“. Tai ir laimės dalykas, ir pagrindinis mano tikslas.
M.Jurgilo karjeros faktai
Gimė 1988 m. rugsėjo 5 d. Šilalėje.
2010 m. varžybose JAV pakartojo 100 m bėgimo Lietuvos rekordą, priklausantį R.Sakalauskui (10,32 sek.), o kitą dieną jį pagerino (10,27 sek.). Vėliau rezultatą dar pagerino (10,24 sek.), bet jis nebus pripažintas oficialiu. Šalies rekordą 2011 m. atsiėmė R.Sakalauskas (10,14 sek.).
2011 m. pasiekė Lietuvos 200 m bėgimo rekordą (20,84 sek.), bet netrukus jį irgi pagerino R.Sakalauskas (20,74 sek.).
Uždarųjų patalpų varžybose 60 m greičiausiai įveikė per 6,65 sek. Iki 1993 m. pasiekto Lietuvos rekordo, kuris priklauso K.Klimui, trūko 0,03 sek.