Noras jauninti komandą ir įnešti naujovių sveikintinas. Rinkoje yra ne vienas jaunuolis, kuris svajoja dirbti augančioje sporto organizacijoje ir tapti jos dalimi. Dar praėjusių metų rudenį internete buvo galima rasti skelbimų apie LKL ieškomą projektų vadovą, tačiau nuo to laiko, kai R.Milašius paskelbė, kad komanda jaunės, o prie jos prisijungs nauji nariai, viešojoje erdvėje nepasirodė jokių žinių kviečiančių pretenduoti į naujas pozicijas.
Didžiausios sporto organizacijos dažniausiai yra atviros ir bet kokiu atveju stengiasi suteikti bent minimalią viltį vykdoma veikla besidomintiems asmenims prisijungti prie komandos. Tačiau, kodėl to nedaro LKL?
Kai viešojoje erdvėje nematomi LKL raginimai jungtis prie kolektyvo, o pati organizacija neinformuoja, ar atsinaujinęs darbuotojų štabas formuojamas, ar jau suformuotas, kyla pagrįstas klausimas: kokiu būdu pasirenkami nauji darbuotojai prisidėsiantys prie laukiančių daugybės darbų ir kodėl LKL šiuo atveju vengia paskelbti viešą atranką?
Viešų atrankų nereikia, nes kandidatai jau yra?
Paklaustas apie naujų darbuotojų paieškas, LKL generalinis direktorius Romualdas Brazauskas per daug neatviravo, tačiau patvirtino – potencialūs kandidatai jau yra. Šiuo metu su jais vyksta derybos.
„Kalbamės su žmonėmis ir vedame derybas. Jau turime konkrečius pretendentus, tačiau tai dar nieko nereiškia. Kol kas parašai nėra sudėti, todėl negalime sakyti, kad nauji nariai yra. Tačiau kai bus, pavardės atsiras oficialiame lygos tinklalapyje“, – teigė jis.
R.Brazausko teigimu, lyga kelia ganėtinai aukštus reikalavimus, todėl iš didelės įvairovės norima atsakingai išsirinkti tinkamus asmenis.
„Kai ieškojome žmogaus užimti tam tikrą poziciją ir neturėjome realaus kandidato, viešojoje erdvėje skelbimas buvo. Tačiau, kai jau turime konkrečius kandidatus, tokios reikmės nematome. Pas mus keliami aukšti reikalavimai, todėl ieškome pačių geriausių variantų“, – teigė LKL generalinis direktorius.
Tačiau šiuo atveju galime pasvarstyti – kodėl negalima pabandyti pasieškoti reikiamus darbus gebančių atlikti asmenų paskelbus viešą atranką? Laiko dar gausu, o ir rinkoje galima rasti daugybę gerų specialistų, kurie laukia savojo šanso. Prie viso to, paskelbus viešąją atranką galima pasitikrinti, kokia visuomenės dalis domisi viena didžiausių Lietuvoje sporto organizacijų, kiek profesionalių ir neprofesionalių asmenų norėtų čia išbandyti savo jėgas.
LKL organizacija žingsnis po žingsnio auga, tačiau panašu, jog pilnai atsiverti visuomenei dar nėra pasiryžusi.
Per daug atvirauti nenorėjo ir R.Brazauskas. Konkretaus skaičiaus asmenų, kurie papildys LKL organizacijos darbuotojų štabą atskleisti jis dar nedrįso: „Kai bus sudėlioti parašai, tuomet ir pranešime. Kol nėra oficialumų nesinori nieko sakyti. Komandos pagrindas yra, trūksta labai nedaug“.
Talentingų jaunuolių pasirinkti dar nedrįstama?
Atrodo, kad naujų pretendentų toli ieškoti nereikia. LKL jau du metus iš eilės rengė projektą pavadinimu „LKL akademija“, o praėjusiais metais jame dalyvavo keturiolika geriausiai pokalbių metu pasirodžiusių, motyvuotų jaunuolių. Tačiau atrodo, kad jaunuoliams, kurie dalyvavo projekte įsitvirtinti LKL komandoje yra per sunku. Panašu, kad vadovybės šie nesudomino.
„Praėjusiais metais padarėme pirmąjį žingsnį, kuris buvo labai tvirtas, manau, kad šiemet mūsų studentai atliko dar daugiau praktinių užduočių. Šis projektas yra labai naudingas abiems pusėms – studentams tai yra galimybė gilinti savo žinias pasirinktoje srityje, o lygai kelti savo įvaizdį ir gerinti klubų vadybą“, – finišavus antrus metus vykusiam projektui džiaugsmo neslėpė LKL direktorius.
R.Brazauskas džiaugiasi projekto nauda, tačiau paklaustas ar „LKL akademijos“ dalyviai turi šansą įsitvirtinti tarp lygos darbuotojų patvirtino – kol kas nė vienam iš jų tokia galimybė suteikta nebuvo.
„Yra minčių, kad galbūt ir LKL akademijos dalyviai nebus tarpiniai darbuotojai, o dalyvaus mūsų veikloje. Kol kas nė vieno iš jų neesame priėmę, bet tokių idėjų yra“, – pasakojo jis.
Ganėtinai džiugu, kai gebama greitai rasti kandidatus į laisvas darbo pozicijas. Tačiau sprendimas pasitikėti savais pretendentais ir neskelbti viešos atrankos nėra sveikintinas. Nesunku suprasti, kad atvirumas ir netgi menkiausias šansas, suteiktas kiekvienam asmeniui yra varikliukas, kuris geriau nei kas kitas kuria teigiamą organizacijos įvaizdį.
