32 metų krepšininkas yra vyriausias Dainiaus Adomaičio rinktinės žaidėjas. Simboliškai į rinktinės stovyklą jis ir atvyko paskutinis.
„Laikas bėga greitai, bet jau dešimta vasara su rinktine. Bet dar taip nesijaučiu“, – apie veterano vardą kalbėjo J.Mačiulis.
2007 metais rinktinėje debiutavęs Madrido „Real“ krepšininkas tapo neatsiejama Lietuvos krepšinio dalimi. Per visą laiką iki šios dienos jis rinktinėje sužaidė 143 rungtynes ir padėti negalėjo tik vieną kartą – 2011 metais. J.Mačiulį tada išstūmė trauma.
„Net nežinau – noras, ambicijos, draugai, gera kompanija. Visi šie dalykai. Atvyksti į rinktinę – pamatai tuos veidus, su kuriais nesimatai visą sezoną. Yra ką pakalbėti, aptarti, o tada žaidi už Lietuvą. Yra patriotiškumas. Tie dalykai veda visus – tiek krepšininkus, tiek visų sporto šakų atstovus“, – apie begalinį norą žaisti rinktinėje sakė jis.
Dabar J.Mačiulis Palangoje daug dirba ir individualiai, nes per ilgiausias atostogas per dešimtmetį praktiškai nesportavo, tad reikia daug nuveikti.
„Kalbėjome su visais treneriais, kad kartais geriau ilgiau pailsėti nei persidirbti. Reikia ir emociškai pailsėti“, – kalbėjo J.Mačiulis.
– Niekada nebūdavote tyliausias komandoje, tačiau tapus vyriausiu žaidėju balso reikės dar labiau?
– Ne. Nežinau, ar jo reikės ar ne. Su komanda aikštėje dar nesitreniravau – teko tik stadione kartu pasportuoti. Dabar individualiai dirbu.
– Anksčiau daugiau su visais kalbėdavo Robertas Javtokas. Ar dabar pačiam teks imtis tokios veiklos?
– Dar žiūrėsime. Reikia visiems apsiprasti, naujokams – įsivažiuoti. O tada darysime viską, kad rezultatas būtų kuo geresnis. Gal reikės pabarti, o gal – ir pagirti. Mes, senbuviai, turime patirties ir žinome, ką ir kada reikia pasakyti. Bus įvairiai.
– Praėjusius keletą metų turėdavome itin mažai atostogų, tačiau šiemet laiko buvo gerokai daugiau. Jis buvo labai reikalingas, kad atsigautumėte?
– Taip. Turėjau beveik 6 savaites atostogų. Pirmą kartą nuo 2005 metų. Reikėjo tų atostogų. Jas išnaudojau poilsiui, tad nebuvo sporto. Pravėdinau galvą nuo emocijų ir visko. Dabar reikia kibti į darbus ir sportuoti.
– Ar ilgos atostogos prisidėjo prie to, kad sutikote žaisti rinktinėje, o ne nusprendėte ilsėtis iki klubinio sezono pradžios? Juk buvo ir atsisakiusių.
– Taip. Treneris ir sakė, kad kiti atsisakė dėl mikro traumų. Aš sezoną baigiau sveikas, tad tos priežasties būti negalėjo. Kalbėjome su visais treneriais, kad kartais geriau ilgiau pailsėti nei persidirbti. Reikia ir emociškai pailsėti.
Madride žaidimo laiko per daug negavau, bet buvo kelionės, ilgai teko būti toli nuo namų, daug ruoštis rungtynėms. Viskas susideda ir nuo to reikia pailsėti. Jau daug metų atostogos netruko ilgiau nei dešimt dienų, tad reikėjo atsigauti ir perkrauti baterijas.
– Per 10 metų tik vieną kartą nežaidėte rinktinėje – 2011 metais. Kas taip traukia į rinktinę?
– Net nežinau – noras, ambicijos, draugai, gera kompanija. Visi šie dalykai. Atvyksti į rinktinę – pamatai tuos veidus, su kuriais nesimatai visą sezoną. Yra ką pakalbėti, aptarti, o tada žaidi už Lietuvą. Yra patriotiškumas. Tie dalykai veda visus – tiek krepšininkus, tiek visų sporto šakų atstovus.
– Lietuvos rinktinė į Europos čempionatą vyksta kaip vicečempionė. Kuriuos konkurentus išskirtumėte?
– Konkurentų ir pretendentų bus kaip niekada daug. Reikės kovoti. Jau dabar yra prasidėjęs visų rinktinių pasiruošimas. Matome, kad traumos retina komandas. Daug reikš tai, kas atvyks sveiki, išvengs mikro traumų. Tai turėtų nulemti, kurios rinktinės kovos dėl medalių. Yra graikai, italai, ispanai, mes, slovėnai. Yra trys medalių komplektai, o pretenduos gal 10 rinktinių.
