Tiek ukrainietis, tiek ir baltarusis puikiai nardo tiek kitų, tiek ir Lietuvos krepšinio rinktinės naujienų „jūroje“ ir , žinoma, nusimano apie komandų povandenines sroves.
Dar 2013-siais O.Prošuta paspėliojo, kad Jono Kazlausko vedama ekipa, nors ir sunkiai pradedama, gali iškovoti pirmenybių Slovėnijoje medalius. Taip ir įvyko, nors čempionate lietuviai vaikščiojo ties fiasko riba: mūsų krepšininkai grupės varžybose Jesenicėse lemiamame mače su bosniais galėjo pralaimėti 9 taškų skirtumu, tačiau ketvirtojo pradžioje atsiliko net 17 taškų. Vis dėlto, L.Kleizos padedami lietuviai pralaimėjo tik 72:78, o galiausiai čempionate užėmė antrąją vietą.
Šiemet O.Prošuta mano, kad lietuviai ir vėl bus antri, finale nusileidę Ispanijai. Tuo tarpu Serbija sugebės mažajame finale įveikti Prancūziją ir džiaugtis bronza. Neblogą vietą „Eurobasket 2017“ turnyre jis skiria ir mūsų kaimynams Latvijos krepšininkams. Jie dėl 5-osios vietos , ukrainiečio manymu, nusileis Graikijai ir bus šešti.
Tačiau D.Gerčikovas mano, kad Lietuvos rinktinei niekaip nepasiseks palypėti ant nugalėtojų pakylos.
– Kiek procentų galima duoti, kad Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė ir vėl žais „Eurobasket 2017“ finale?, – buvo paklaustas Baltarusijos krepšinio ekspertas.
– Gaila, bet nesu toks kietas matematikas ir išgryninti procentus iki to tikrojo skaičiaus man sunkoka. Bet jei jau labai norite, galiu pasakyti, kad galimybę lietuvius pamatyti Europos čempionato finale reikia vertinti ne daugiau kaip dešimčia procentų.
– Bet prieš 2013-ųjų ir 2015 metų Europos čempionatus mažai kas tikėjo, kad būtent lietuviai prasibraus į finalus. Tuo tarpu tie patys ispanai ar prancūzai ten buvo laukiami.
– Todėl aš ir nemėgstu prognozių ir draugams nesiūlau eiti į lažybų kontoras bei statyti pinigus. Iš tiesų, man labai patinka Lietuvos rinktinė ir jei joje būtų likęs nesusitraumavęs Lukas Lekevičius, aš sakyčiau, kad tai tikrai subalansuota ekipa.
Tačiau dabar, tenka pripažinti, Dainius Adomaitis surinko išties netikėtus žmones, kuriuos mes labiau galėjome pamatyti Europos lygos mūšiuose ar ant atsarginių žaidėjų suolo nei Eurolygoje.
Tiesą pasakius, šioje rinktinėje kiekvienas žaidėjas turi tam tikrą savo elementą, savo „žaidimo karūną“, bet jie nėra nenuspėjami – mes visi žinome, ką vienas ar kitas lietuvis gali aikštėje daryti.
Pavyzdžiui, Artūras Milaknis... Jei varžovas tik pabandys nors pusę žingsnio pasitraukti nuo jo, jis apšaudys oponentus tritaškiais ir dar klausimas ar pastarasieji sugebės blokuoti lietuvio metimus. Na, gal kas antrą... Bet nosį krapštyti dengiantis nuo Artūro negalima.
Taip pat dar nuo „Unicaja“ laikų mes žinome, kad Mindaugas Kuzminskas susirinks visus kamuolius, kurie atšoks šiek tiek toliau nuo lanko. Ir juos jis rinks per varžovų galvas – manau, jau ne vienam oponentui Mindaugas tokiu būdu galvoje plikę pratrynė.
Taip pat mes puikiai žinome, kad į rinktinę atvykęs Jonas Valančiūnas kažkur po trečiojo turnyro mačo nuo Arvydo Sabonio gaus gerų „pistonų“. Dėl to net nereikia lažintis – jis ir vėl gaus nuo A.Sabonio kur nors persirengimo kambaryje daug „pistonų“. Taip buvo anksčiau ir bus dabar. Tai va – po to jis taps tikru robotu, kuris aikštėje plėšys visus, kas pasitaikys jo kelyje.
Tad kalbant apie Lietuvos komandą, kiekvienoje pozicijoje ji turi ką priešpastatyti varžovams, bet tai nėra labai rimti argumentai.
– Tai su Lietuvos ekipa lyg ir viskas gerai?
– Vienintelis dalykas, dėl ko man kyla klausimų ir aš nežinau situacijos – kaip fiziškai gerai jaučiasi Donatas Motiejūnas. Aš nežinau, ką su juo daro medikai, kaip jį „mirko“ leduose, bet tikiuosi, jog pas jį viskas bus gerai.
Jei kalbėsime apie galutinį komandos pasirodymą, aš netikiu, kad Lietuva bus šių metų turnyro finale. Paprasčiausiai, jai pritrūks žmogiškojo resurso. Viskas pas Lietuva baigsis kur kas anksčiau – kertiniai žaidėjai išsisems kur kas anksčiau tos kovos dėl aukso.
Nereikia ir užmiršti, kad Mantui Kalniečiui teks didžiausias krūvis – tai taip pat turės įtakos galutiniam rezultatui. Nes L.Lekevičius gal ir nebuvo pagrindinis įžaidėjas, tačiau D.Adomaitis jį adaptavo, išmokė žaisti taip, kad net ekstra atveju galėtų pažaisti aikštėje kartu su Mantu.
Su L.Lekavičiaus praradimu Lietuvos rinktinė stipriai krito ir prarado pozicijas. Komandos resursai smarkiai sumenko.
