Pirmajame Europos krepšinio čempionato mūšyje lietuviai 77:79 (18:18, 21:16, 18:25, 20:20) nusileido Gruzijai ir patyrė pirmąjį pralaimėjimą B grupėje.
Po rungtynių Lietuvos krepšininkai buvo nusivylę rezultatu, tačiau stengėsi išlikti motyvuoti. Kaip teigė tiek komandos treneris, tiek ir jo auklėtiniai, tai yra tik pradžia.
Lietuvos rinktinės smerkti neskuba ir lrytas.lt kalbintas krepšinio ekspertas Sergejus Jovaiša. Anot jo, viskas nėra labai blogai, tačiau krepšininkams reikia mažiau šnekėti, o greičiau įgyvendinti tai, apie ką taip dažnai kalbama.
„Patys žaidėjai supranta, ką reikia įgyvendinti. Jie per daug kalba apie nereikalingas klaidas, koncentracijos stoką ir panašiai. Kai supras, kad to nereikia, tada ir bus viskas gerai", – įsitikinęs S.Jovaiša.
Buvęs krepšininkas norėtų matyti universalesnį Jono Valančiūno žaidimą, o, jo manymu, kitoms komandoms dažnai pralaimime mąstymo lygiu.
– Kaip jums pirmosios Lietuvos rungtynės Europos čempionate? – lrytas.lt paklausė S.Jovaišos.
– Tai yra startas. Jis visiems nėra lengvas. Galbūt esame per daug psichologiškai jautrūs ir reikia įsibėgėti. Gaila, kad pirmas blynas prisvilo, bet didelės tragedijos nematau. Turime daug galimybių tiek gynyboje, tiek puolime, bet jomis nepasinaudojame. Leidome gruzinams žaisti mėgstamą žaidimą. Pralaimėjome daug dvikovų vienas prieš vieną. Reikėjo pasinaudoti ilgesnio suolelio galimybe, tačiau tai tie dalykai, kuriuos sprendžia treneriai.
– O kaip dėl gerai sužaistų, bet ir vėl neišlaikytų atkarpų?
– Rinktinės žaidimas jau seniai pasižymi bangavimu. Tik kartais mes baigiame viršūnėje, o kartais – apačioje. Reikia, kad tokių dalykų būtų mažiau. Reikia šimtaprocenčio susikaupimo nuo pradžios iki pabaigos. Dabar krepšinis greitas ir užtenka sekundės, kad būtum nubaustas. Tai ir pamatėme rungtynėse su Gruzija.
– D.Adomatis minėjo, kad per daug pražangų padaryta. Reikia su tuo susitvarkyti?
– Viskas yra žaidėjų galvose. Skaudu pasakyti tokią mintį, bet labai dažnai mes pralaimime kitoms komandoms mąstymo lygiu. Leidžiame priešininkams laimėti jų mąstymo dėka. Jie pasinaudoja tokiomis galimybėmis puikiai. Pas mus atsiranda chaosas, komanda tampa padrika. Štai, pavyzdžiui, žaisdami su gruzinais antroje rungtynių pusėje ieškojome atsitiktinių variantų ir neradome progų. Tai yra blogai.
– Kas nutiko J.Valančiūnui antroje rungtynių pusėje?
– Sunku pasakyti. Norėčiau matyti universalesnį jo žaidimą. Kai jam paduoda kamuolį, jis negali sužaisti vienas prieš vieną, kad surastų atakos tęsinį ir neatliktų sunkių metimų. Kai varžovai koncentruojasi į jį, kitiems turėtų būti laisviau. Jam reikia tuo pasinaudoti. Vienos, kitos blogos rungtynės – ir žmogus pradeda savimi nepasitikėti. Tikėkimės, to nebus.
– Buvo ir techninė pražanga. Ar tai blogas scenarijus?
– Čia yra mąstymo problemos. Reikia kantriai dirbti. Man patiko, kai Jonas Kazlauskas anksčiau sunkiose rungtynėse prašydavo vyrų kantrybės. Kol rungtynės nesibaigė, išlaikyti šaltakraujišką ritmą ir susiimti. D.Adomaičiui startas atrodo sunkokas, nes jis ir planavo kitą sudėtį turėti. Vakar aiškiai buvo matyti, kad per mažai mūsų žaidėjų buvo aikštelėje, per mažai agresyvumo. Įtemptos starto rungtynės, tik norėjosi, kad dominuotume mes, turėtume pranašumą. Gruzinams suteikėme per daug dovanų, ir jie pagal savo lygį sužaidė labai gerai.
– Ko reikėtų kitose rungtynėse?
– Patys žaidėjai supranta, ką reikia įgyvendinti. Jie per daug kalba apie nereikalingas klaidas, koncentracijos stoką ir panašiai. Kai supras, kad to nereikia, tada ir bus viskas gerai. Būtent to supratimo ir reikia. Viskas, kaip jau minėjau ankščiau susideda į vieną vietą. Kai tai supranti ir susiimi gali įveikti bet ką. Tas pats galioja visoms būsimoms rungtynėms, tiek prieš Izraelį, tiek Italiją, tiek ir kitas komandas.
