Tad ir žvangina jie šekeliais. 1 euras – 4,26 šekelio.
Lietuvoje dažnai kyla pasipiktinimas dėl kainų, tačiau atvykę į Tel Avivą lietuviai juokėsi.
„Jos kandžiojasi labiau nei Lietuvoje. Tada ir supranti, kad Lietuvoje nėra taip brangu“, – juokėsi paskui rinktinę į Tel Avivą atkeliavusi sirgalė Deimantė.
Į Tel Avivą atvykę sirgaliai kainas išsiaiškino klaidų ir bandymų metodu. Netyčia užsukę į kiaurą parą arba iki labai vėlai dirbančią parduotuvę jie visada sumoka brangiau.
„Į kainą įeina ir tas laikas, kiek dirba parduotuvė“, – aiškino prieš daugiau nei 40 metų Lietuvą palikęs Michaelis Rafaelis.
Jis pabrėžė, kad Tel Avive apsukrus ir protingas žmogus gali susirasti ir pigesnių maisto produktų ar to paties alaus, kurį ir medžioja daugelis sirgalių.
„Alaus negaliu vartoti, todėl geriu natūralias sultis. Bet jos kainuoja beveik tiek pat, kiek tas alus“, – sakė Deimantė.
Moteris laukiasi, todėl alkoholis – visiškas tabu.
„Brangoka, brangoka, bet kiekvienas gali surasti pagal kišenę“, – pasakojo Lietuvos rinktinės sirgalė Aistė.
Su vyru į Tel Avivą atvykusi moteris teigė, kad Lietuvos sirgaliai per porą dienų atrado pigiausią variantą.
„Pigiausia maistą ir alų pirkti – turguje, – pridūrė jos vyras Ričardas. – Kai atvyksta didesnė grupė – būna geriausia. Vienas nueina į vieną vietą, kitas – į kitą. Visi pažiūri ir viską sužino. Jau dabar chebra susirado vietą, kur galima alaus nusipirkti už 10 šekelių (2,35 euro), o tai – beveik pigiau nei kai kur Lietuvoje. Žinoma, tas alus – lenkiškas arba ukrainietiškas, bet nelabai ir skiriasi vietinio. Bet realiai - viskas 2-3 kartus brangiau.“
Alų ragaujantys Lietuvos rinktinės sirgaliai greitai pradėjo ieškoti to pigesnio varianto. Standartinė kaina už skardinę ar butelį alaus – 15 šekelių (3,52 euro).
Kavinėse už tai galima pakloti apie 25–30 šekelių (5,9 – 7 eurų).
Panašiai kainuoja greitas maistas kioskuose – kebabai, šavarmos, falafeliai. Jų kainos – priklausomai nuo to, ar rinksitės pitą, lavašą, svyruoja nuo 35 iki 50 šekelių (8,2 – 11,7).
Restoranuose maisto kaina šokteli gerokai aukščiau. Ten paprastesni patiekalai jau gali kainuoti apie 80–90 šekelių (18,8–21,15).
Bet sirgaliai restoranų įprastai nesirenka – jie mielai traukia ten, kur valgo patys vietiniai. Anglų kalba Tel Avive – tarsi gimtoji. O net ir jos nemokantys bando kalbėti.
Čia maisto kaina dažnai būna panaši į kioskų.
„Kainos nėra mažos, bet viskas – proto ribose. Ilgiau pabuvus čia tikrai galima rasti, kur galima pigau pavalgyti. Maistas 15–20 eurų už karštą patiekalą. Jūros gėrybės – brangiau, bet turguje galima pavalgyti už 10 eurų, o maistas – skanus. Įdomiausia tai, kad jie nelabai mėgsta ant etiketės nurodyti kainos“, – pasakojo Ričardas.
Daugelyje vietų galima ir nerasti kainų. Taip gali nutikti ir turguje, bet čia reikia vadovautis patarimu, kurį teko gauti vos atvykus į Tel Avivą ir dar prieš kviečiant taksi: „Prieš pirkdamas susiderėk kainą. Prašys daugiau, bet primink, kiek tarėtės.“
