Lietuvos krepšinio rinktinė Europos čempionato aštuntfinalyje atsimušė į kietą graikų sieną. Pralaimėjo rezultatu 64:77 ir baigė pasirodymą vos tik prasidėjus atkrintamosioms.
Lietuvos rinktinei taip anksti palikti čempionatą tenka retokai. Paskutinį kartą nepasiekus ketvirtfinalio ir nuleidus galvas grįžti namo krepšininkams teko 2009-aisiais. Tuomet Ramūno Butauto vadovaujama komanda Lenkijoje išgyveno tikrą košmarą. Pasiekė vos vieną pergalę ir patyrė net penkias nesėkmes.
Nenusisekęs 2017-ųjų čempionatas pažėrė ir nemalonių, bet įdomių faktų. Pralaimėjimas įtvirtino jau 24-erius metus trunkantį bei kas aštuonerius metus pasikartojantį skaudulį. Labai nesėkmingai Europos čempionate lietuviai žaidė ir 1993-aisiais, 2001-aisiais bei 2009-aisiais metais.
Komentarų ir nuomonių po Dainiaus Adomaičio vadovaujamos komandos pasirodymo būta įvairių. Vieni rinktinę teisino, kiti – kritikavo.
Tačiau lrytas.lt kalbinti buvę rinktinės nariai, kurie kadaise Europos čempionate su nacionaline komanda taip pat išgyveno skaudžius pralaimėjimus, įsitikinę – lyginant su ankstesnėmis nesekmėmis, ši nėra tokia baisi. Nepaisant blogo aštuntfinalio, žaidimas toli gražu nebuvo beviltiškas.
Ankstesnės nesėkmės buvo kur kas skaudesnės
„Tai buvo daugiau nei prieš dvidešimt metų... Prisimenu geriau rugsėjo 1-ąją, kai ėjau į pirmąją klasę, negu tai, kokios nuotaikos buvo po tų rungtynių. Baltarusijos ir Lenkijos buvome tiesiog parblokšti ir grįžome namo“, – juokaudamas apie nesėkmę 1993-aisiais kalbėjo tuomet trenerio padėjėju dirbęs Sergejus Jovaiša.
Tuomet lietuviai spėjo sužaisti vos dvejas rungtynes. Pralaimėję tiek Lenkijai, tiek Baltarusijai apie triumfą Europoje jie turėjo greitai pamiršti.
Anot jo, D.Adomaičio vadovaujama rinktinė šiais metais neatrodė beviltiškai, o lyginti dabartinį čempionatą su ankstesniais laikais sunkoka vien dėl rungtynių gausos. Dabar rinktinė žaidė net šešerias rungtynes, kai 1993-aisiais, Europos čempionato atrankoje jai teko sužaisti vos dvejas.
„Nusivylimas visada yra didelis, kai vilčių neįgyvendini. Skirtumas nuo dabar yra tas, kad tuomet buvome ką tik iškovoję bronzą olimpiadoje ir vitys buvo milžiniškos. Buvome stiprūs, tačiau ne visi susirinko. Užsišokome ant baltarusiško dalgio ir viltis palaidojome labai greitai. Dvi rungtynės ir viskas baigta. Dabar geriau, nes juk ir visai kitokia sistema. Grupėje žaidi penkerias rungtynes ir į kitą etapą gali patekti pralaimėjęs net trejas“, – mintimis dalijosi S.Jovaiša.
Su tuo, kad šiais metais patirtas pralaimėjimas aštuntfinalyje nėra toks skaudus, prisimindamas su rinktine Turkijoje 2001-aisiais tame pačiame etape rezultatu 74:96 nuo latvių gautą antausį sutiko ir Mindaugas Žukauskas.
„Reakcijos išlieka tos pačios. Ir tuo metu rinktinė buvo labai stebima, ir dabar. Žinoma, problema 2001-aisiais buvo kur kas didesnė, nes netekome teisės dalyvauti pasaulio čempionate. Anuomet buvo daug didesnė netektis. O dabar stipriai liūdėti nereikia, nes praradimas tik toks, kad nelaimėjome medalių“, – įsitikinęs šiaulietis.
Labai nenusivilti šiemetinės rinktinės pasirodymu ragino ir 2009-aisiais beviltišką pasirodymą Lenkijoje vykusiame Europos čempionate kartu su rinktine išgyvenęs Tomas Delininkaitis . Anot jo, tuomet rinktinė iš tikrųjų demonstravo labai prastą krepšinį ir nesugebėjo iškovoti tiesioginio kelialapio į pasaulio čempionatą, o apie šį čempionatą to pasakyti negalima. Žaidimas čia nebuvo toks beviltiškas.
„Prisiminimai iš 2009-ųjų patys blogiausi. Šių metų rinktinės pasiekimas ir 2009-aisiais žaidusios panašus, tačiau D.Adomaičio auklėtiniai rodė aukšto lygio žaidimą ir rezultatas tikrai neatspindi viso lygio. Mes 2009-aisiais tikrai nepademonstravome gero žaidimo. Neišsikovojome tiesioginio kelialapio į pasaulio čempionatą. Buvo vienintelė pergalė ir ta labai sunki. Tikrai nerodėme tokio užsidegimo ir noro, kokį parodė šiemetinė rinktinė. Ji potencialo turėjo labai daug ir galėjo nueiti toli“, – sakė T.Delininkaitis.
Priežastis nenusivilti – pademonstruotas kovingumas
Nors kelionė link medalių baigėsi vos tik prasidėjus atkrintamosioms, priešingai nei prieš aštuonerius metus Lenkijoje, bendras Lietuvos pergalių ir pralaimėjimų santykis čempionate – teigiamas. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai iškovojo keturias pergales ir patyrė du pralaimėjimus.
„Komandą ar trenerius būtų galima kaltinti, jei žaidime nebūtų matyti kovingumo, o matome, kad viskas buvo daroma iš paskutinių jėgų. Jie bandė kabintis net sunkiausiu momentu, tik gaila, kad nepavyko. Todėl jokių priekaištų būti negali. O kad nuo nesėkmių negali būti apsaugotas niekas, rodo ne tik mūsų rinktinės pavyzdys“, – pasirodymą vertino S.Jovaiša.
Panašios nuomonės laikėsi ir apie kritiką rinktinei paklaustas T.Delininkaitis. Anot jo, visiškai atsisakyti blogų žodžių skatina viso čempionato metu demonstruotas akiai malonus žaidimas.
„Nors nepasisekė, žaidimas akiai buvo malonus. Būdavo atkarpėlių, kai jis svyruodavo, tačiau visumoje buvo gražus. Apmaudu ne tik sirgaliams, bet ir žaidėjams. Vasara atiduota ne tam, kad iškristume aštuntfinalyje. Jie eina link aukščiausio tikslo ir jo siekia, tačiau nusivilti labai nereikia, nes ši rinktinė demonstravo gražų žaidimą ir galėjo pasiekti labai daug“, – teigė gimtojoje Klaipėdoje ateinantį sezoną rungtyniausiantis atletas.
Rinktinės požiūris į žaidimą abejonių nesukėlė ir M.Žukauskui. Anot jo, noro ir pastangų pridėjo bei tuo pačiu ir ateityje turėtų pridėti kiekvienam lietuviui aiškiai pastebima krepšinio reikšmė.
„Nėra ko pergyventi. Liūdna visiems krepšinio mylėtojams, kad taip greitai viskas baigėsi., tačiau yra kaip yra. Visi tikėjomės eiti iki galo. Rinktinės pasiruošimas sudėtingas, atrodė kilome į kalną, pasiekėme geriausią žaidimą, bet deja, žaidimas sugriuvo. Rinktinė visada bus kovinga. Nesvarbu, kas joje žais, visi norės įrodyti, ko yra verti. Nesvarbu kas bežaistų, jie stengsis, nes žino, kokią vietą užima krepšinis kiekvieno lietuvio širdyje“, – pabrėžė buvęs krepšininkas.
