Europos vyrų krepšinio čempionato finale žais dviejų buvusios Jugoslavijos šalių komandos. Penktadienį Serbijos rinktinė pusfinalyje nugalėjo Rusijos komandą 87:79 ir iškovojo teisę sekmadienį lemiamoje dvikovoje susiremti su Slovėnijos ekipa. Slovėnai kitame pusfinalyje ketvirtadienį nugalėjo ispanus 92:72.
Sutapimas. Dvejos pusfinalio rungtynės nebuvo panašios, bet viena detalė sutapo – nugalėjusios komandos varžovams išsiveržti į priekį leido tik po vieną kartą pirmajame kėlinyje.
Ketvirtadienį ispanai prieš slovėnus vienintelį kartą pirmavo 2:0, o penktadienį rusai rezultatą pirmą ir paskutinį kartą persvėrė 4-ąją min. 6:5.
Visą kitą laiką priekyje didesniu ar mažesniu skirtumu buvo Serbijos krepšininkai, kurie galingiausiai smogė antrojo kėlinio viduryje, kai per 4 min. pelnė 14 taškų be atsako ir nutolo 42:26. Trečiojo kėlinio pradžioje atrodė, kad jokios intrigos nebebus, bet serbai vos nepadarė tos pačios klaidos, kuri ketvirtfinalyje pražudė su rusais žaidusią Graikijos rinktinę.
Intriga. Trečiojo kėlinio viduryje užtikrintai dviženkliu skirtumu pirmavę Serbijos krepšininkai liovėsi kurti ir pradėjo švaistyti neparengtus tritaškius. Iki tol beviltiškai žaidusi Rusijos komanda pasinaudojo varžovų atsipalaidavimu ir po kelių Aleksejaus Švedo taiklių metimų skirtumas pradėjo tirpti: trečiojo kėlinio pabaigoje – iki 5 taškų (27-ąją min. – 57:52), ketvirtojo kėlinio viduryje – iki vos 2 taškų (36-ąją min. – 75:73).
Serbus dar sutrikdė trečiojo kėlinio pabaigoje Stefano Jovičiaus patirta trauma ir ketvirtojo kėlinio viduryje Bobano Marjanovičiaus gauta ketvirtoji pražanga, tačiau ketvirtajame kėlinyje prasidėjusias šių metų Eurolygos čempiono Bogdano Bogdanovičiaus ir šių metų Europos taurės laimėtojo Aleksejaus Švedo taškų lenktynes laimėjo svarbiausius metimus pataikęs serbų lyderis ir nedidelę persvarą išsaugojusi jo komanda.
Trauma. 28-ąją min. aikštę paliko ir į ją nebegrįžo Serbijos rinktinės pagrindinis įžaidėjas S.Jovičius. Jis kovodamas dėl kamuolio susižeidė čiurną.
Kol kas neaišku, ar S.Jovičius galės žaisti finale.
Penktadienį Miuncheno „Bayern“ naujokas pelnė 8 taškus ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus. Jo vidurkiai čempionate – 7 taškai ir 5,9 kamuolio.
Lyderis. „Chimki“ gynėjas A.Švedas vien per ketvirtąjį kėlinį pelnė 11 taškų, o iš viso surinko 33 taškus. Jam trūko labai nedaug, kad pakartotų arba pagerintų šio čempionato rekordą, kurį pasiekė 34 taškus į slovėnų krepšį įmetęs latvis Kristapas Porzingis.
A.Švedas po pusfinalio rungtynių pakilo į pirmąją vietą rezultatyviausių žaidėjų sąraše. Jis pelno vidutiniškai 25,1 taško.
Aukštaūgiai. Prieš dvi savaites per pirmąsias rungtynes Rusijos rinktinėje nuostabiai žaidė Timofejus Mozgovas, į turkų krepšį įmetęs 20 taškų. Tačiau paskui vidurio puolėjo vidurkis vis mažėjo.
Pusfinalyje buvęs NBA čempionas pataikė kelis metimus ir pelnė 11 taškų, tačiau atakavo netaikliai ir menkai prisidėjo prie komandos puolimo. Dar blogiau buvo tai, kad savoje aikštės pusėje T.Mozgovas gaudė varnas: po rusų krepšiu ir Ognjenas Kuzmičius bei B.Marjanovičius jautėsi kaip namie, ir serbų gynėjai veržėsi nesutikdami jokio pasipriešinimo.
Buvęs Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas B.Marjanovičius per rungtynes su rusais ne tik pelnė 18 taškų, bet ir atliko 4 rezultatyvius perdavimus. Per ketvirtfinalio rungtynes su italais 222 cm ūgio milžino sąskaitoje irgi buvo 4 rezultatyvūs perdavimai.
Žalgiriečiai. Iš devynių dabartinių LKL krepšininkų, kurie žaidė Lietuvos ir kitų šalių rinktinėse (nebeskaičiuojant Artūro Gudaičio), Europos čempionate liko tik serbas Vasilije Micičius.
„Žalgirio“ naujokas nėra labai svarbus žaidėjas, bet treneris Aleksandaras Džordževičius jį į aikštę įleidžia kiekvienose rungtynėse, o penktadienį V.Micičiaus minutes padidino S.Jovičiaus trauma.
V.Micičius pelnė 5 taškus, tačiau komandos puolimui vadovavo labai neužtikrintai ir A.Džordževičius vos po poros atakų sodindavo jį ant suolo ir ieškodavo kitų sprendimų.
Buvęs „Žalgirio“ krepšininkas Vladimiras Štimacas pusfinalyje žaidė tik 1 min. ir į krepšį nemetė.
Legionieriai. Serbijos ir Rusijos krepšinio situacija skirtinga kaip diena ir naktis. 7 mln. gyventojų turinčios Serbijos krepšinio ištekliai nepalyginamai didesni negu 145 mln. gyventojų turinčios Rusijos, todėl net žaisdama be kelių ryškių žvaigždžių Serbijos rinktinė dažniausiai laikoma aiškia favorite.
Tačiau Serbijos klubai nėra turtingi, todėl šios šalies talentai išsibarstę visoje Europoje, o rinktinėje žaidžia vos vienas Serbijos klubų krepšininkas – Branko Lazičius iš Belgrado „Crvena Zvezda“ (tiesa, dvyliktuke yra dar keturi žaidėjai, kurie praėjusį sezoną rungtyniavo „Crvena Zvezda“ arba „Partizan“, bet šių metų vasarą perėjo į užsienio klubus).
Tuo tarpu Rusijos klubai žarsto milijonus ir dėl legionierių limito yra priversti geriausiems rusų krepšininkams mokėti gal net keliskart daugiau, negu jie verti. Todėl beveik visi Rusijos rinktinės žaidėjai rungtyniauja savo šalyje, o vienintelis legionierius – buvęs NBA čempionas T.Mozgovas iš „Brooklyn Nets“.
Treneriai. Abiejų rinktinių treneriai 50-metis serbas A.Džordževičius ir 52-ejų rusas Sergejus Bazarevičius prieš porą dešimtmečių buvo puikūs krepšininkai ir patys žaidė ne viename didžiajame turnyre.
Vis dėlto jų laimėjimai – nepalyginami. A.Džordževičius tapo pasaulio čempionu, triskart – Europos čempionu, laimėjo olimpinį sidabro medalį. Tuo tarpu S.Bazarevičiaus kolekcijoje – tik du pasaulio ir vienas Europos pirmenybių sidabro medalis.
Dvejais metais jaunesnio A.Džordževičiaus trenerio karjera irgi vystosi sparčiau. Jo treniruojama Serbijos rinktinė jau iškovojo 2014 metų pasaulio pirmenybių ir 2016 metų olimpinių žaidynių sidabro medalius. S.Bazarevičius tik pernai pradėjo treniruoti Rusijos rinktinę ir ją į didįjį turnyrą atvežė pirmą kartą.
Jugoslavija. Pirmą kartą Europos čempionatų istorijoje finale žais dviejų buvusios Jugoslavijos šalių komandos.
Tiesa, viename Europos čempionate ant garbės pakylos jau stovėjo dviejų buvusios Jugoslavijos šalių krepšininkai. 1995 metais aukso medalius iškovojo Jugoslavijos rinktinė (tuo metu sudaryta iš Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkų), bronzos – Kroatijos rinktinė.
Nuo tada, kai iširo Serbijos ir Juodkalnijos sąjunga, Serbijos rinktinė dalyvauja šeštajame Europos čempionate ir antrą kartą pateko į finalą. 2009 metais serbai dvikovoje dėl aukso nusileido ispanams 63:85.
Pusfinalis
Serbija – Rusija 87:79. Bog.Bogdanovičius 24, B.Marjanovičius 18, V.Lučičius 13, S.Jovičius 8, D.Milosavljevičius 7, V.Micičius 5, M.Mačvanas 4, O.Kuzmičius ir M.Guduričius po 3, S.Birčevičius 2, V.Štimacas 0/ A.Švedas 33, A.Voroncevičius 14, T.Mozgovas 11, D.Chvostovas 10, A.Zubkovas 6, V.Fridzonas 3, N.Kurbanovas 2, V.Ivlevas, S.Antonovas ir D.Kulaginas po 0. 5235 žiūrovai.
Dienos žaidėjas
Bobanas Marjanovičius (Serbija). 18 taškų (7/10 dvitaškių, 4/6 baudų), 6 atk.kam. per 20 min.
Geram krepšininkui nereikia daug laiko, kad nulemtų rungtynių baigtį. 222 cm ūgio B.Marjanovičius žaidžia gana trumpai, bet jo poveikis jau ne viename mače buvo didžiausias. Šiame čempionate nėra vidurio puolėjo, kurio serbų mižinas neįveiktų žaisdamas vienas prieš vieną. Tačiau dvigubinti gynybą taip pat negalima, nes B.Marjanovičius akimirksniu randa atakos tęsinį ir taškus pelno kuris nors kitas „Erelių“ žaidėjas.
Penktadienį B.Marjanovičiaus dominavimas buvo itin ryškus, per lemiamą serbų spurtą antrajame kėlinyje. Per šį kėlinį, kurė Serbijos rinktinė laimėjo 23:14, vidurio puolėjas pelnė 11 taškų, o prieš atsisėsdamas ant suolo pakėlė iš vietų sirgalius įspūdingu perdavimu Vladimirui Lučičiui.
