40-metis R.Kaukėnas neslėpė – sugrįžti į antraisiais namais tapusią Italiją jam visada labai malonu. O krepšininko karjeroje jis taško dar nėra padėjęs.
Medalis už pagalbą vaikams
R.Kaukėnas iš Italijos šį kartą parsiveš ne dar vieną krepšinio trofėjų, o Florencijoje įsikūrusio Šv. Martyno Skydų Instituto, skatinančio solidarumo ir paramos iniciatyvas, jam skirtą apdovanojimą – bronzinį skydą.
Italai lietuvį nusprendė pagerbti už įkurtą labdaros ir paramos fondą, kuris padeda sunkiai sergantiems vaikams.
R.Kaukėnas įspūdingoje Florencijos Senųjų rūmų salėje apdovanotas kartu su gelbėtojais ir medikais, padėjusiais Centrinę Italiją supurčiusių žemės drebėjimų aukoms, Raudonojo kryžiaus atstovais ir kitais didvyriškais poelgiais pagarsėjusiais asmenimis.
Lietuvio nuopelnus ne krepšinio aikštelėje pasiūlė įvertinti Toskanos lietuvių bendruomenė ir Lietuvos garbės konsulas Toskanoje Enrico Palasciano.
R.Kaukėnas sakė, kad toks įvertinimas jam labai svarbus: „Man didžiulė garbė ir pasididžiavimas, kad mane čia prisimena. Man tai didžiulė paskata toliau tęsti savo labdaringą veiklą ir tuo pačiu padėkoti visiems, kurie prisideda ir palaiko ir taip motyvuoja tolimesniems darbams.“
Pasiūlė lietuvių bendruomenė
Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius pabrėžė, kad šis apdovanojimas – puiki proga italams sužinoti apie R.Kaukėno darbus už krepšinio aikštelės ribų.
„Tai didelis bendruomenės nuopelnas, kad R.Kaukėnas buvo pagerbtas, be to, jis pagerbtas labai teisingai, nes jis yra to nusipelnęs. Nors jis Toskanoje labai žinomas kaip krepšininkas, bet šį kartą apdovanotas ne kaip krepšininkas, o už tai, ką daro jo fondas. Komiteto, kuris skiria šiuos apdovanojimus, pasaulėžiūra labai plati. Jie nežiūri italas ar ne, jie žiūri į asmenybę ir daromus darbus, nežiūri kur ta veikla vykdoma, bet kokia veikla. R.Kaukėnas dirba tam, kad vėžiu sergantiems vaikams gyvenimas taptų gražesnis. Tai, be abejonės, didžiausios pagarbos ir padėkos vertas žmogus“, – kalbėjo diplomatas.
Pats susidūrė su vėžiu
R.Kaukėno įkurtas labdaros fondas veikia penkerius metus. Krepšininkas sakė neskaičiuojantis, kiek lėšų paramos fondas jau išdalino, bet visų prašymų išpildyti nespėjama.
„Mes bendraujame su labai daug šeimų, kurios yra susidūrę su vėžiu. Pradedant nuo vaikų svajonių išpildymo, iki vaistų, medicinos aparatūros pirkimo, baigiant tuo, ko reikia šeimai, kad galėtų įveikti tą ilgą kelią iki sveikimo. Lietuvoje apskritai labai sunku išgyventi tokioms šeimoms, nes tėvai turi slaugyti vaikus, nebegali dirbti, tiesiog nebegali finansiškai išlaikyti šeimos. Naujausių vaistų kainos kosminės, nes retomis ligomis sergantiems vaikams reikalingi vaistai dažnai net nėra kompensuojami“, – pasakojo R.Kaukėnas.
Krepšininkas sakė fondą įkūręs po to, kai pats savo šeimoje susidūrė su vėžiu ir apgailestauja, kad labdara lietuviams dar svetima: „Žmonės dar neįpratę, nėra tos labdaros kultūros. Mūsų svarbiausia užduotis – parodyti žmonėms, kad yra tikrai labai daug problemų, todėl reikia mokytis dalintis.
Dalintis su tais, kuriems to tikrai labai reikia. Idealu būtų gyventi tokiame pasaulyje, kur tokių organizacijų nereikėtų, bet realybė kita. Žmonės į mus dažniausiai kreipiasi, kai iš valstybės nesulaukia jokios pagalbos. Mes iš valstybės nieko neprašome, mes nesigiliname, kodėl ji nepadeda, mes stengiamės tiesiog padėti patys.“
Žaisti dar norėtų
Su Sienos „Montepaschi“ komanda ne vieną titulą iškovojusį lietuvį Italijos krepšinio gerbėjai iki šiol prisimena puikiai. Jie dėkojo R.Kaukėnui už puikų žaidimą ir prašė autografų.
„Man tikrai labai malonu, nes Italijoje praleista apie 12 metų, vaikai gimė ir užaugo čia. Turime labai daug draugų ir pažįstamų. Aš čia, galima sakyti, subrendau kaip krepšininkas ir džiaugiuosi, kad mano gyvenimas pasuko čia“, – sakė krepšininkas.
R.Kaukėnas oficialiai apie karjeros pabaigą dar nėra paskelbęs ir sakė, kad į aikštę dar bėgtų, jei pavyktų rasti tinkamą komandą: „Oficialiai dar nepareiškiau, nes galbūt dar koks nors variantas išlįs, kuris man būtų priimtinas ir prie širdies. Jeigu būtų tinkama situacija, tai dar pažaisčiau. Norėčiau eiti ten, kur komanda labai norėtų ir turėtų galimybę laimėti kokį nors trofėjų ar čempionatą. Galbūt labiau užsienyje – kas žino, gal dar ir į Italiją grįžčiau“.
R.Kaukėnas teigė, kad Italijoje visada jautė didžiulę pagarbą Lietuvos krepšiniui: „Sienos „Montepaschi“ komandos nebeliko, bet dabar lietuviai žaidžia Milane ir kitose komandose. Lietuvių krepšininkų Italijoje dar yra ir džiaugiuosi, kad mus čia vertina ir mus myli. Kiekvieną kartą, su bet kuo kalbant visi labai pagarbiai atsiliepia apie mūsų krepšininkus rinktinę.“
Lietuvos ambasadorius R.Šlepavičius teigė, kad krepšininkai yra tikri Lietuvos vėliavnešiai: „Juokauju, kad dabar širdis plyšo pusiau, kai „Žalgiris“ laimėjo prieš Milaną, o Milane žaidžia du lietuviai. Man tikrai smagu, kad krepšinis yra viena iš tų vėliavų, kurias mes turime visame pasaulyje. Italijoje yra keletas žaidėjų, kurie žaidžia aukščiausioje lygoje, yra matomi kaip lyderiai.
Spauda rašydama apie varžybas visada pabrėžia, kad jie lietuviai. Tai atveria galimybes kitoms mūsų veikloms. Nes kai Lietuva tampa žinoma, tai ir kultūrai ir turizmui lengviau. Daug paprasčiau kalbėti su partneriais Italijoje, kai jie žino, kokia šalis ir kur ta Lietuva.“
R.Kaukėnas patikino, kad už bet kokį apdovanojimą jam buvo svarbesnis dukrų gimimas ir džiaugiasi dabar galintis daugiau laiko skirti šeimai.
Su žmona Tanja, taip pat buvusia krepšininke, tris dukras auginantis krepšininkas sakė, kad šiuo metu dirba tėčiu ir vairuotoju visu etatu.
„Vaikai auga labai greitai – greičiau nei norėtųsi. Dvi vyresnės dukros žaidė krepšinį, bet dabar vyresnioji pasinėrė į teniso pasaulį. Jos ir žirgais jodinėja, ir plaukimą, ir gimnastiką lanko. Kiekvieną dieną po 1-2 būrelius“, - sakė krepšininkas.
Šeima kol kas nenusprendusi, kur gyvens: „Dar neaišku – Lietuva, Italija ar dar kur. Aš stengiuosi dažniau į Lietuvą grįžti, per šventes būsime Lietuvoje.“
Buvęs Lietuvos rinktinės gynėjas nepiešia Lietuvos krepšinio ateities pilkomis spalvomis ir mano, kad nuolat būti krepšinio šalių elite Lietuvai yra didžiulis pasiekimas.
„Ateina tas momentas, kai kartos keičiasi. Negali žaisti visą laiką įspūdingai, nes ir kitos komandos yra labai stiprios. Tokia maža šalis kaip Lietuva ir taip labai gerai laikosi. Visi labai kritikavo lietuvius dėl Europos čempionato, bet realiai žiūrint rinktinėje buvo tik 4-5 aukšto lygio žaidėjai. Visi kiti žemesnio lygio, turintys dar mažai patirties. Ko nors prašyti ir reikalauti iš jų per anksti“, – sakė R.Kaukėnas.
