„Norėjosi gauti atsakymus“, – šyptelėjo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentas.
64:77 – tokį rezultatą graikų naudai nuskambėjus finalinei sirenai rodė švieslentė, o lietuviai jau tą patį vakarą pakavosi daiktus namo.
Ne pačią smagiausią pirmąją vasarą rinktinės trenerių štabe norėjęs pamiršti 34-erių M.Brazys, vos grįžęs į Vilnių, kibo prie naujų darbų.
Kaunietis, kartu su D.Adomaičiu palikęs Klaipėdos „Neptūną“, šį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryte“ dirba vienu iš Rimo Kurtinaičio asistentų.
Lrytas.lt su M.Braziu kalbėjosi apie naują karjeros etapą „Lietuvos ryte“, vasarą su rinktine ir artėjančią 2019-ųjų pasaulio čempionato atranką.
– Dėl Europos čempionato prie „Lietuvos ryto“ prisijungėte tik pačioje pasiruošimo sezonui pabaigoje. Nebuvo sunku įsilieti? – paklausėme M.Brazio.
– Nebuvo labai sunku, paprasčiausiai reikėjo laiko. Nors su R.Kurtinaičiu buvome pažįstami ankščiau, kartu iki šiol nesame dirbę, tad iš naujo pratinausi prie jo filosofijos, darbo metodų, savo atsakomybių.
– Vasarą teko prisidėti prie komandos formavimo?
– Iki kol pradėjau dirbti rinktinėje, su R.Kurtinaičiu bendravome, buvo atsiųsta keletas pavardžių. Ir su Linu Kleiza kalbėjomės, diskutavome apie žaidėjus.
Pavyzdžiui, galėjau patarti dėl Chriso Kramerio pasirinkimo. Šį krepšininką žinojau dėl to, jog praėjusį sezoną su Klaipėdos „Neptūnu“ žaidėme prieš „EWE Basket“.
Apie Louką Mavrokefalidį, kai jis atvyko, irgi galėjau papasakoti, nes gerai atsimenu jį iš Atėnų AEK laikų. Tada varžovams buvo labai sunku Louką stabdyti, tad vienareikšmiškai pritariau jo pasikvietimui į Vilnių.
– Rinktinėje dirbate su D.Adomaičiu, o „Lietuvos ryte“ – R.Kurtinaičiu. Tai labai skirtingi treneriai?
– Dainius gal šiek tiek ramesnis, ypač per rungtynes, Rimas labiau emocionalus. Visi treneriai skirtingi, bet krepšinio taisyklės ir taktikos maždaug vienodos. Aš, kaip asistentas, turiu prisitaikyti, gal savo patarimais ką nors pagerinti.
– R.Kurtinaitis yra vyresnės kartos treneris. Jo darbo metodai ir požiūris į krepšinį kitoks, nei jaunesnių specialistų?
– Faktas, kad skiriasi, net nėra ką kalbėti. Vyresni treneriai labai daug bagažo atsineša iš ankstesnių laikų, o krepšinis greitai keičiasi. Bet nėra taip, kad Rimas būtų senamadiškas ar labai skirtųsi nuo kitų trenerių, nes nuolat stebi dabartinį krepšinį, priima naujoves.
– Įsibėgėjus sezonui panašu, kad „Lietuvos rytas“ formuodamas komandą padarė klaidų. Sutinkate su tuo?
– Surinktas labai darbštus kolektyvas, priekaištų dėl pastangų tikrai nėra. O kalbant apie patį žaidimą – galbūt. Gal iš Jimmy Barono tikėtasi truputėlį daugiau, nes jis pernai tiesiog dominavo.
Roberto Carterio didžiausia problema ta, kad jis atvyko su viršsvoriu. Bet jis jaunas, laikas bėga ir svoris krenta, žaidimas po truputį gerėja.
– „Lietuvos ryte“ šį sezoną legionieriai pakankamai panašaus pajėgumo, nėra vieno ar kelių lyderių, kokiais praėjusiais metais buvo Davidas Loganas ir Drew Gordonas. Tai ne problema?
– Kai legionierų tiek daug, visi lyderiais būti negali. Žiūrime labiau iš komandinės pusės ir norime, kad žaidėjai vieni kitus papildytų. Tai savotiška trenerio filosofija. Taip, kai kurios komandos nori turėti kelis išskirtinius žmones, bet mūsų požiūris buvo kitoks.
– Po nemalonios patirties su legionierių drausme praėjusį sezoną, šįmet surinkta pavyzdinga komanda?
– Vienareikšmiškai. Didesnė dalis žaidėjų turi šeimas ir į savo darbą žiūri labai profesionaliai.
– Kurie krepšininkai greičiausiai įsisavino derinius ir žaidimo sistemą? Bent pastarąjį sezoną dėl to daug trenerio kritikos sulaukdavo Rokas Giedraitis.
– Jeigu atvirai, dabar Rokas kliūna mažiau. Aišku, jam sunku, bet progresas yra ir su kiekviena diena jis atrodo vis geriau.
Krepšinio intelektu labiausiai pasižymi patyrę žaidėjai, kaip L.Mavrokefalidis. Jis į komandą atvyko kiek vėliau nei visi, bet iškart suprato, kas vyksta. Travisas Petersonas irgi turi įžaidėjo lygio mąstymą bei taip kompensuoja kai kuriuos fizinių galimybių trūkumus.
– Komandą neseniai paliko atakuojantis gynėjas Marcas Carteris. Kodėl nepavyko jo sėkmingai perstumti į įžaidėjo poziciją?
– Ne su kiekvienu žaidėju pavyksta tai padaryti. Mes tikrai bandėme, ir treneris bandė, ir žiūrėdavome vaizdo įrašus. Paprasčiausiai nebuvo progreso.
Kai rodai video, klaidas, atrodo, kad žaidėjas supranta ir viską įsideda į galvą. Bet tos klaidos pradeda kartotis ir matai, kad reikalai nejuda į priekį. Tada atėjo momentas atsisveikinti.
– Dabar klubas po truputį dairysis tikro įžaidėjo?
– Žiūrime rinką, jei kas nors atsiras, galvosime. Dirbame ta linkme. Nėra taip, kad paleidome Marcą ir nieko nedarome. Be to, laukiame sugrįžtant mūsų traumuotų žaidėjų, tai pailgins suoliuką.
– Kalbant apie smagesnius dalykus – solidus Martyno Echodo žaidimas jums tapo staigmena?
– Man jis įstrigo jau pernai, sezono pabaigoje. Martynas padarė labai teisingą žingsnį, kai nežiūrėdamas į finansinę pusę pasirinko „Šiaulių“ komandą ir gavo daug žaidimo laiko. Jo forma vis gerėjo, o tas surinktas bagažas jam dabar duoda rezultatą „Lietuvos ryte“.
– Nors dabar „Lietuvos ryto“ žaidimo kreivė kyla, sezono pradžioje komanda įsivažiavo sunkiau, nei galima tikėtis. Kodėl taip atsitiko?
– Turėjome labai gerą pasiruošimą sezonui, bet jau pirmosiose oficialiose rungtynėse pamatėme, kad žaidimas nesiklijuoja. Kai varžovai labiau išanalizuoja tavo žaidimą, stipriąsias ir silpnąsias puses, išlenda trūkumai.
Vis dėlto mūsų komanda nauja, iš praėjusių metų liko tik keli pagrindiniai žaidėjai – Jimmy Baronas, Rokas Giedraitis. Margiris Normantas pernai turėjo gerą sezoną, kai treneris davė laisvės, bet dabar jis pradingo konkurencijoje. Artūras Jomantas irgi buvo labiau epizodinis žaidėjas. Tad beveik visa komanda yra nauja ir reikia jai duoti laiko.
– R.Kurtinaitis neseniai minėjo, jog pagaliau įžvelgia komandos veidą. Jūs irgi pagaliau matote „Lietuvos ryto“ braižą?
– Dabar jau taip. Kai pasieki dugną, arba jį pramuši, arba reikia atsispirti. Mes pakilome nuo to dugno ir žaidimas po truputį klijuojasi, krepšininkai žino savo vaidmenis. Šiek tiek nusistovėjome, atsirado daugiau ramybės.
– Netrukus prasidės pirmasis pasaulio čempionato atrankos „langas“. Mintyse jau sukasi rinktinės reikalai?
– Taip, jau buvome kelis kartus su treneriais susitikę, diskutavome apie žaidėjus. Bendraujame nuolat, D.Adomaitis stengiasi prisitaikyti prie mūsų su Evaldu Kandratavičiumi (fizinio rengimo treneris, – Red.) grafiko, nes jis turbūt labiausiai užimtas.
Visi stebėjome žaidėjus. Man buvo paprasčiausia sekti LKL, Benas Matkevičius daugiau stebėjo Europos rinką. D.Adomaitis, žinoma, taip pat bendrauja su žaidėjais, treneriais.
– Kokios buvo jūsų emocijos po pirmojo Europos čempionato su rinktine? Kokias išvadas padarėte?
– Pirmas dalykas, kurio norėjau, tai kuo greičiau atvykti į „Lietuvos rytą“ ir pradėti dirbti bei nustumti mintis į šoną. Tą ir padariau – grįžęs jau kitą dieną prisijungiau prie klubo. „Lietuvos rytas“ tuo metu kaip tik laiminėjo, tai geros emocijos kaip ir nuplovė tas nuoskaudas (šypsosi).
– Nesinorėjo išnarstyti kiekvienos lemtingų rungtynių su graikais detalės?
– Tas rungtynes peržiūrėjau dar lėktuve, skrendant iš Turkijos į Lietuvą. Vis tiek norėjosi gauti atsakymus ir sau tam tikras išvadas pasidariau. Iš klaidų reikia pasimokyti, bet tos pamokos dabar labai nepadės – rinktinė, dalyvavusi Europos čempionate, ir ta, kuri žais dabar atrankoje, skiriasi kaip diena ir naktis.
– Atrankos rungtynėms vykstat viduryje sezono, išsirinkti kandidatų penkioliktuką buvo sunkiau?
– Dvejonių daugiausiai sukėlė tai, kad dalį žaidėjų klubai nelabai nori išleisti dėl traumų. Tarkime, Mariaus Grigonio situacija dar nėra visiškai aiški.
Rinkomės tuos krepšininkus, kurie būtent dabar yra geros formos. Neturėsime laiko jos gerinti – reikės susirinkti ir žaisti. Aš į atrankos langus žiūriu kaip į eilines rungtynes, nes pasiruošti turėsime vos kelias dienas.
– Nuspręsta, kad šio „lango“ metu rinktinė versis be Donato Motiejūno. Buvo spėlionių, kad jis pats neturi didelio noro atvykti, o prieš praėjusį Europos čempionatą kalbėta, jog dėl savo požiūrio sulaukė ir komandos draugų priekaištų. Kokia jo situacija?
– Vasarą buvo daug visokių dalykų. Dabar visi suprantame, kad Donatui reikėtų per trumpą laikotarpį atskristi, aklimatizuotis. Tai nelengva ir jis galbūt nei mums, nei grįžęs į Kiniją klubui negalėtų padėti šimtu procentų. Todėl priimtas toks sprendimas.
– Dabartinę rinktinę matote labiau besiremiančią jaunais žaidėjais ar patirtimi?
– Patirties tikrai reikia, nes rungtynės Kosove bus labai sunkios. Nors tai ir nėra komanda, kuri krepšinyje išsiskiria dideliu meistriškumu, bet jie puikiai kovoja ir yra alkani pergalių.
Kiek stebėjau rungtynes, po įmesto taško Kosovo žaidėjai džiaugiasi tarsi futbolininkai, įmušę įvartį.
Kosovas kovos dėl kiekvieno kamuolio, žiūrovai kurs karštą atmosferą. Todėl šiam mačui patyrusių ir charakterį turinčių žaidėjų mums labai prireiks.
Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašas:
Adas Juškevičius (Panevėžio „Lietkabelis“)
Mindaugas Girdžiūnas (Klaipėdos „Neptūnas“)
Šarūnas Vasiliauskas (Trabzono „Trabzonspor“)
Marus Grigonis (Berlyno ALBA)
Renaldas Seibutis (Klaipėdos „Neptūnas“)
Rokas Giedraitis (Vilniaus „Lietuvos rytas“)
Deividas Gailius (Burgoso „Miraflores“)
Arnas Butkevičius (Klaipėdos „Neptūnas“)
Arnoldas Kulboka (Kapo d'Orlando „Betaland“)
Gediminas Orelikas (Venecijos „Umana Reyer“)
Eimantas Bendžius (Kompostelos Santjago „Obradoiro“)
Kšyštofas Lavrinovičius (Panevėžio „Lietkabelis“)
Evaldas Kairys (Biujukčekmedžės „Demir Insaat“)
Vaidas Čepukaitis (Panevėžio „Lietkabelis“)
Laurynas Birutis („Šiauliai“).
