Paulius Jankūnas („Žalgiris“)
P.Jankūnas yra rezultatyviausias „Žalgirio“ žaidėjas, rezultatyviausias Eurolygos lietuvis ir neabejotinai svarbiausias Kauno komandos pergalių kalvis.
Nors 13,2 taško pelnančio ir 17-ąją vietą Eurolygos rezultatyviausių krepšininkų rikiuotėje užimančio P.Jankūno vidurkis nėra toks didelis, kaip kai kurių kitų komandų lyderių, jo įtaka „Žalgirio“ žaidimui ir rezultatams sunkiai pamatuojama. 33 metų puolėjas ypač svarbus savoje baudos aikštelėje, kur puikiai užsiima padėtį ir užtveria varžovams visus pagrindinius kelius prie kauniečių krepšio.
Kai P.Jankūnas būna aikštėje, daug ramiau žaidžia kiti krepšininkai. Tvirtą užnugarį jaučiantiems komandos draugams nereikia rūpintis dėl to, kad turės taisyti vienas kito klaideles.
Pagrindinė trenerio užduotis yra laiku pasodinti P.Jankūną ant suolo ir tinkamai paskirstyti jo jėgas. Komandos lyderiui neužtenka ištvermės, kad žaistų 30 ar daugiau minučių, o tais atvejais, kai P.Jankūnui ketvirtajame kėlinyje pritrūkdavo kvapo, „Žalgiriui“ būdavo riesta.
Įdomu, kad šį sezoną P.Jankūnas iš toli atakuoja dukart rečiau nei kelis praėjusius sezonus. Jei anksčiau jis per rungtynes atlikdavo vidutiniškai apie 1,7 tolimo metimo (pavyzdžiui, praėjusį sezoną – 48 metimus per 30 rungtynių; dar anksčiau ši statistika buvo labai panaši), tai šį sezoną per 15 rungtynių iš trijų taškų zonos metė tik 11 kartų.
P.Jankūnas užima septintąją vietą Eurolygoje pagal išprovokuotas pražangas (vid. 4,4) ir 19-ąją – pagal atkovotus kamuolius (vid. 5,4).
Edgaras Ulanovas („Žalgiris“)
E.Ulanovo indėlis į „Žalgirio“ pergales kasmet vis didėja. Šį sezoną puolėjas tapo dar svarbesne komandos dalimi, o labiausiai pasižymėjo, kai per rungtynes su „Anadolu Efes“ ekipa pelnė 22 taškus, pasiekė karjeros rezultatyvumo rekordą ir pirmą kartą buvo pripažintas naudingiausiu Eurolygos turo krepšininku.
Metų pabaigoje E.Ulanovas pagerino dar vieną asmeninį rekordą. Jis per rungtynes su „Panathinaikos“ klubu atkovojo 11 kamuolių.
E.Ulanovas pirmajame rate pelnydavo 8,3 taško ir atkovodavo 4,6 kamuolio, bet jo rezultatyvumo blyksniai buvo gana reti. 25 metų puolėjas nėra labai kūrybingas žaidėjas, o jo puolimo veiksmų arsenalas gana siauras. Anksčiau jis pasinaudodavo netikėtumo veiksniu, tačiau dabar varžovai jau išnagrinėjo E.Ulanovo stipriąsias savybes ir dažniausiai būna pasirengę jo firminiams bandymams pralaužti gynybą žaidžiant nugara į krepšį.
Kita vertus, per rungtynes, kuriose nereikia daug improvizuoti arba žaidžiamas kietas kontaktinis krepšinis, E.Ulanovas yra nepakeičiamas, o „Žalgirio“ treneriai puikiai panaudoja geriausias jo savybes.
Pirmajame rate E.Ulanovas atlikdavo 2,4 rezultatyvaus perdavimo – daugiausiai tarp visų Eurolygos lietuvių. Pagal šį rodiklį jis aplenkė net ir įžaidėjus M.Kalnietį bei L.Lekavičių.
Artūras Gudaitis („Olimpia“)
A.Gudaitis tik prieš pat sezono pradžią nutraukė sutartį su Vilniaus „Lietuvos rytu“ ir perėjo į „Olimpia“, bet iškart suprato, ko iš jo nori treneris Simone Pianigiani, ir nuo pirmųjų rungtynių tapo vienu pavojingiausių Milano komandos puolimo ginklų. Puolant A.Gudaitis puikiai užsiima padėtį po varžovų krepšiu, o gavus kamuolį jam nesudėtinga pelnyti taškus arba išprovokuoti pražangą.
Daug prasčiau buvo po savuoju krepšiu. Naujokui labai stigo atidumo, todėl jis neretai nespėdavo prie dengiamo varžovo ir trumpino aikštėje praleidžiamą laiką greitomis pražangomis (dėl atidumo stokos A.Gudaitis nemažai pražangų gavo ir puldamas). Vis dėlto sezonui įsibėgėjus 24 metų vidurio puolėjui pavyko ištaisyti bent didžiausias gynybos klaidas: jei per pirmuosius septynis turus jis dvejų rungtynių nebaigė dėl penkių pražangų, tai per kitus aštuonis turus tik viename mače prasižengė keturis kartus.
A.Gudaitis šį sezoną pagerino asmeninius rezultatyvumo (20 taškų) ir atkovotų kamuolių (11) rekordus, pasiekė vieną dvigubą dviženklį ir per pirmąjį ratą pelnydavo 9,9 taško ir atkovodavo 5,9 kamuolio. Pagal dvitaškių taiklumą (70,6 proc.) A.Gudaitis Eurolygoje užima pirmąją vietą, pagal blokuotus metimus (vid. 1) – devintąją.
„Olimpia“ vidurio puolėjas prasčiausiai žaidė per rungtynes su savo buvusia komanda „Žalgiriu“. Per išvyką į Kauną jis nepelnė nė taško.
Artūras Milaknis („Žalgiris“)
Sezono pradžioje A.Milaknio žaidimas vėl buvo lyg loterija, kurioje laimingas kamuoliukas išrieda labai retai. Per pirmuosius devynis turus 31 metų snaiperis įmesdavo tik 5,6 taško ir pataikė 32,4 proc. tritaškių, trejose rungtynėse visai nepelnė taškų, o sirgaliams teko kęsti ne vien jo netaiklius metimus, bet ir šiurkščias gynybos klaidas bei beprasmes pražangas.
Vis dėlto lapkričio pabaigoje A.Milaknis, visą laiką jautęs vos ne besąlyginį trenerio Š.Jasikevičiaus pasitikėjimą, pasikeitė į gerąją pusę ir tapo didele paspirtimi Kauno komandos puolimui. Per kitas šešerias rungtynes jis atakavo daug taikliau (pataikė 56,4 proc. tritaškių) ir pakėlė rezultatyvumo vidurkį iki 8,4 taško, o į „Brose“ krepšį įmetė 20 taškų ir pasiekė karjeros rezultatyvumo rekordą. (Bet argi 20 taškų yra didelis pasiekimas žaidėjui, kurio specializacija – mesti į krepšį?)
Taiklūs A.Milaknio metimai „Žalgiriui“ turi dvejopą poveikį. Nesunku pastebėti, jog tuomet, kai krepšininkui pradeda kristi, jis daug labiau stengiasi ir gindamasis.
Lukas Lekavičius („Panathinaikos“)
Dėl Lietuvos rinktinės stovykloje gautos traumos L.Lekavičius praleido pasirengimo etapą ir sezono pradžią, tačiau, atrodo, net negalėdamas treniruotis labai atidžiai klausėsi „Panathinaikos“ trenerio Xaviero Pascualio aiškinimų, todėl stebėtinai sklandžiai įsiliejo į Atėnų ekipos žaidimą, o kuklūs 4,7 taško ir 1,9 rezultatyvaus perdavimo vidurkiai ne visai tiksliai atspindi naujoko indėlį.
Kad perėjus į naują komandą L.Lekavičiui nekilo psichologinių problemų, patvirtina vien tai, jog jis asmeninį sezono rekordą pasiekė per išvykoje laimėtas rungtynes su pagrindiniu varžovu „Olympiakos“ klubu, į kurio krepšį įmetė 14 taškų.
Kita vertus, lapkričio antroje pusėje buvo ir tamsus ruožas, per kurį L.Lekavičius trejose iš eilės rungtynėse nepelnė nė taško ir nepataikė nė vieno iš 6 metimų.
23 metų lietuvio galimybes smarkiai ribojo ir puikiai sezoną pradėjęs Nikas Kalathis. Graikų kilmės amerikietis itin patikimai vadovavo „Panathinaikos“ puolimui, todėl X.Pascualis retai keisdavo pagrindinį įžaidėją. Tačiau gruodžio viduryje N.Kalačiui patyrus traumą paaiškėjo, kad L.Lekavičius gali padaryti beveik viską, ką darydavo vyresnis komandos draugas, ir „žaliųjų“ žaidimas smarkiai nenukentėjo. Vis dėlto padidėjusi atsakomybė paliko pėdsaką – kartais L.Lekavičius bando ant savo pečių užsiversti naštą, kurios nepakelia.
Antanas Kavaliauskas („Žalgiris“)
Antrasis A.Kavaliausko sezonas Eurolygoje nėra geresnis nei pirmasis. 33 metų vidurio puolėjui kartais pavyksta ryškiai blykstelėti, bet jo blyksniai daug retesni, negu norėtų „Žalgirio“ sirgaliai ir treneris Š.Jasikevičius.
A.Kavaliauskas tik dvejose rungtynėse pelnė daugiau nei 10 taškų. Daug dažniau vienas kitas nesėkmingas epizodas išmuša patyrusį aukštaūgį iš vėžių ir jis komandai labiau kenkia, negu padeda. Šį sezoną didele bėda tapo prastai užsiimama pozicija ginantis ir greitai renkamos pražangos. Jei per visą praėjusį sezoną A.Kavaliauskas penkių pražangų nebagvo nė vieneriose rungtynėse, tai per pusę šio sezono jis jau triskart paliko aikštę dėl pasiekto pražangų limito.
Dvejos sėkmingos rungtynės padėjo A.Kavaliauskui pakelti rezultatyvumo vidurkį iki 5,3 taško, bet 208 cm ūgio vidurio puolėjas atkovoja tik 2,3 kamuolio.
Mantas Kalnietis („Olimpia“)
Sezono pradžioje M.Kalnietis džiaugėsi tuo, kad pasikeitus treneriui Milano ekipoje jaučiasi daug geriau. Ir iš tikrųjų, kelias pirmąsias savaites „Olimpia“ senbuvio žaidimo kreivė lėtai, bet stabiliai kilo į viršų. Tiesa, pats M.Kalnietis nepelnydavo daug taškų, bet jam esant aikštėje komanda puldavo darniau ir tiksliau.
Nors dėl legionierių limito gynėjas nežaidžia Italijos lygoje, per Eurolygos rungtynes treneris Simone Pianigiani jam skirdavo vis svarbesnes užduotis. Tačiau didėjantis trenerio pasitikėjimas nesustiprino M.Kalniečio pasitikėjimo savimi: rudens pabaigoje žymiai suprastėjo 31 metų krepšininko taiklumas, o per kai kurias rungtynes smarkiai šlubavo jo individuali gynyba.
M.Kalnietis labai prastai atakuoja iš dviejų taškų zonos (pataikė 32,4 proc. dvitaškių), o per pastarąsias septynerias rungtynes jo rezultatyvumas nė sykio nebuvo dviženklis. „Olimpia“ gynėjo vidurkiai yra 5,3 taško ir 2,3 rezultatyvaus perdavimo.
Paulius Valinskas („Žalgiris“)
Eurolygos turnyro pradžioje P.Valinskas labiausiai nustebino tvirtu charakteriu. Nors praėjusį sezoną gynėjas buvo užkonservuotas ant „Žalgirio“ atsarginių suolo, vos gavęs šansą pasirodyti svarbiausiame žemyno turnyre jis nė trupučio nedrebino kinkų ir žaidė taip, lyg būtų Eurolygos senbuvis.
22 metų gynėjas nedaro jauniems krepšininkams būdingų techninių klaidų, gerai įvertina sitiuaciją ir priima teisingus sprendimus, o keliuose mačuose pasižymėjo puikia asmenine gynyba. Vis dėlto P.Valinskas turi Achilo kulną – jo metimų taiklumas yra košmariškas (32 proc. dvitaškių ir 31,8 proc. tritaškių). Varžovai jau žino, kad gali palikti šį krepšininką visiškai laisvą ir dėl to nebus nubausti.
Viena nedaugelio išimčių buvo rungtynės su CSKA klubu, į kurio krepšį P.Valinskas vien per paskutinę minutę įmetė 11 taškų. Šis rezultatas yra jo karjeros rekordas. P.Valinsko sezono vidurkis – 2,9 taško.
Jonas Mačiulis („Real“)
J.Mačiulio vaidmuo Madrido komandoje visiškai sumenko. Sezono pradžioje per Ispanijos lygos rungtynes lietuvis dėl legionierių limito net nebuvo įtraukiamas į paraišką ir į dvyliktuką pateko tik tada, kai „Real“ praretino traumos. Eurolygos pirmajame rate J.Mačiulis žaidė visas rungtynes, o vieną mačą net pradėjo starto penkete. Tačiau 32 metų puolėjas dažniausiai rungtyniauja pirmoje rungtynių pusėje, o jo pasyvus žaidimas nepadeda įgyti trenerio Pablo Laso pasitikėjimo.
Aštrius J.Mačiulio prasiveržimus sirgaliai ko gero jau pamiršo. Krepšininkas dažniausiai laukia kamuolio už tritaškio linijos, bet ir gaunamomis progomis pasinaudoja retai – per pirmąjį Eurolygos ratą pataikė tik 25,8 proc. tolimų metimų, o per pastarąsias 7 rungtynes – vos vieną iš 7.
J.Mačiulio vidurkiai yra vos 3 taškai ir 1,8 atkovoto kamuolio, o sezono rekordas – 8 taškai.
Gytis Masiulis („Žalgiris“)
Buvusio Eurolygos čempiono Tomo Masiulio sūnus per tarptautines rungtynes kol kas žaidė tik kelias trumpas atkarpas ir prie komandos pergalių beveik neprisidėjo. Jis, kaip ir dar jaunesnis komandos draugas M.Arlauskas, Eurolygoje debiutavo jau per pirmojo turo rungtynes su „Crvena Zvezda“, o pirmuosius taškus pelnė per ketvirtojo turo mačą su „Real“.
Kita vertus, per treniruotes ir LKL rungtynes 19-metis G.Masiulis įrodė treneriui Š.Jasikevičiui, kad yra labiau vertas vietos dvyliktuke negu dvejais metais vyresnis M.Sajus.
Per Eurolygos pirmąjį ratą G.Masiulis žaidė 13 min. ir pelnė 9 taškus. Į aikštę jis buvo įleistas ketveriose rungtynėse.
Martynas Arlauskas („Žalgiris“)
Sezono pradžioje „Žalgirį“ buvo užgriuvusios traumos, todėl galimybę debiutuoti gavo jauniausias komandos žaidėjas M.Arlauskas. Jis į aikštę žengė tik simboliškai, bet spėjo pasidžiaugti dešimttūkstantinės minios plojimais, kai Eurolygoje pelnė pirmuosius taškus į „Real“ krepšį.
Pasveikus labiau patyrusiems komandos draugams 17-metis gynėjas į dvyliktuką kurį laiką nepatekdavo, bet treneris Š.Jasikevičius nustebino ir sirgalius, ir varžovus, kai per rungtynes su Eurolygos čempionu „Fenerbahče“ klubu ne tik grąžino M.Arlauską į paraišką, bet įleido jį į aikštę starto penkete.
Iš viso M.Arlauskas per 4 rungtynes žaidė 13,5 min. ir pelnė 4 taškus (beje, visus – baudos metimais).
