Tokias ambicijas Kauno ekipos vadovai patvirtino prieš kelias savaites į komandą pasikvietę patyrusį, dukart NBA čempionu tapusį įžaidėją Beną Udrihą.
Visgi žengimas į atkrintamąsias „Žalgirio“ vadovybei gali tapti ne tik maloniu scenarijumi, bet ir papildomu galvosūkiu.
Susiję straipsniai
Pagal oficialų šio sezono Eurolygos kalendorių, turnyro ketvirtfinaliai vyks balandžio 17-20 ir 24-27 dienomis.
Būtent antrojo laikotarpio metu rungtynės bus žaidžiamos 5-8 vietas reguliariajame sezone užėmusių komandų namų aikštėse.
Lygiai tuo pačiu metu, balandžio 22-28 dienomis, „Žalgirio“ arenoje vyks Pasaulio ledo ritulio čempionato I diviziono B grupės rungtynės.
„Ledo ritulio čempionatas tikrai negali būti iškeldintas. Prieš pasirašant sutartį su „Žalgiriu“ nesikalbėjome, tačiau dabar po truputį pradedame. Žinoma, tarimasis dar yra kalbų lygyje.
„Žalgirio“ vadovai užsiminė, kad yra tokia galimybė, jog klubas pateks į atkrintamąsias ir mūsų čempionato metu turės vykti krepšinio rungtynės“- situaciją portalui lrytas.lt komentavo „Hockey Lietuva“ asociacijos generalinis sekretorius Vaidas Budrauskas.
Jis pripažino, jog reali išeitis iš keblios situacijos – čempionato dienomis, kuriomis oficialios rungtynės nenumatytos (balandžio 24 ir 26 d.), parketą kloti ant ledo ir vėl greitai išrinkti.
„Tai techniniai dalykai, kuriuos, manau, „Žalgiris“ yra pajėgus išspręsti. Bendromis jėgomis ieškome išeičių, nes klubas minėjo, kad jiems arenos greičiausiai reikėtų tik dienai“, – sakė V.Budrauskas.
Tiesa, jei serija „Žalgiriui“ klostytųsi sėkmingai, tektų žaisti ir antrąją laisvą čempionato dieną.
Nors Tarptautinė ledo ritulio federacija draudžia čempionato laikotarpiu arenoje organizuoti kitus renginius, Kauno klubui gali būti padaryta išimtis.
„Žalgirio“ arena savo istorijoje jau yra patyrusi skubių transformacijų – 2014-aisiais per keturias paras joje sužaistos krepšinio rungtynės, nufilmuota reklama ant ledo, o vėliau sekė rankinio dangos klojimas.
Krepšinio aikštės ir kėdžių išardymas įprastai trunka maždaug 4-5 valandas.
Pagal Eurolygos nuostatus, ilgalaikę sutartį turinyts klubai namų rungtynes turi žaisti bent 10 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje.
„Žalgirio“ arenos vietų skaičius krepšinio runtynėse siekia kiek daugiau nei 15 tūkstančių.
Tuo tarpu antra pagal dydį, Vilniaus „Siemens“ arena, oficialiai skelbia talpinanti 10 tūkst. žmonių, nors realus vietų skaičius rungtynėse yra beveik tūkstančiu mažesnis.
Klaipėdos „Švyturio“ arenoje krepšinį vienu metu gali stebėti per 6 tūkst. sirgalių.