„Jie labai gerai jaučiasi. Aš šnekėjau su jais, jie labai patenkinti gyvenimu, dėmesiu. Viskuo patenkinti. Mes irgi galvojome, kad jie pabus, pasidarys savo šou, bet aš užklausiau tėvo ir jis labai rimtai sako, kad broliai iki galo sezono pas mane liks“, – teigė V.Šeškus.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Šeškaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ar jūs pats tikėjotės tokio dėmesio, kai sužinojote, kad pas jus atvyks Ballų šeimyna?
– Kad taip bus žiauriai domimasi, tikrai nesitikėjau. Mes visi galvojome, kad kažkoks dėmesys tikrai bus, bet kad toks... Atvirai galiu pasakyti, kad ir pirmomis dienomis buvo sunku. Ir komandos žaidėjams sunku buvo, nes visur televizijos kameros, filmavimo grupės eina į aikštelę, o mes žaidžiame. Ir tu nežinai kaip elgtis: nesinori įžeisti, nes atvažiavo tokie svečiai, bet visas tas šurmulys net ir kitiems ekipos nariams buvo šiek tiek per didelis.
– Kodėl kiti keli klubo žaidėjai nebuvo patenkinti? Pasijuto realybės šou dalimi?
– Pirmosios treniruotės buvo tokios, kad mes norėjome Ballams parodyti, kad jie mums svarbūs, svarbūs ekipai. Svarbu buvo tiek broliams, tiek ir tėvui LaVarui parodyti, kad jie atvažiavo į komandą, kur jie reikalingi. Kas beatvažiuotų, jam būtų sunku iškart integruotis į naują į žaidimą. O čia vaikinai iš Amerikos, kur yra kitas žaidimas, o jie labai jauni... Mes pasirinkome pirmąsias dvi treniruotes pažaisti gatvės krepšinį, kad jie atsipalaiduotų ir įsižaistų. Po to aš pastebėjau, kad labai greitai atsirado ir tarpusavio žaidėjų bendravimas.
– O kaip jūs bendraujate su jais? Buvo nemažai istorijų apie tai, kad V.Šeškus nemoka anglų kalbos, todėl komunikacijos su Ballais tikrai nebus.
– Visaip. Juk krepšinyje yra krepšinio išsireiškimai, standartiniai visiems suprantami žodžiai. Pasakai, kad reikia būti su kamuoliu, žaisti du prieš du ar vienas prieš vieną. Su mano anglų kalbos žiniomis yra kur kas sunkiau visokius smulkmeniškus, ne su krepšiniu susijusius dalykus, pasakyti.
– O kaip su impulsyviuoju tėvu LaVaru Ballu tenka šnekėtis? Jis pats yra sakęs, kad jūs ir jis yra kažkuo panašūs.
– Mes labai gerai bendraujame. Jau ne vieną dieną kartu – galima sakyti, kad dvi savaites po dukart matomės. Aš ir jis jaučiame kažkokį ryšį. Jis ateina su visa šeima, draugiškai pasisveikiname. Viskas gerai. Galvoju, kad labiau reikėjo bijoti tokio ryšio nebuvimo. Žinote, va sėdėtų ranką ant rankos sudėjęs, tylėtų, o po to kažkur kritikuotų.
– Bijojote, kad pas jus atvyks žvaigždės?
– Jeigu Ballų šeimyna drįsta pakritikuoti viso pasaulio geriausius trenerius, „Lakers“ trenerį – aš irgi apie tai galvojau. Žiniasklaidai sakiau, jeigu bus kritikos lavina, gal net užleisiu savo vietą. Bet to nėra. Dabar prieš rungtynes pasišnekame, klausiu tėvo, kur sėdėsi, gal prie manęs nori. Jeigu tikrai geriau mokėčiau anglų kalbą, manau, kad ryšys dar stipresnis būtų.
– Ar jūs, bendraudamas su ta šeima, jaučiate, ko jie tikisi atvykę į Lietuvą? Buvo nuomonių, kad jiems tai yra avantiūra – kelionė į mažos šalies labai mažą komandą su realybės šou, kameromis. Galima pagalvoti, kad jie čia pabus tiek, kiek jiems reikia ir po to išvažiuos.
– Važiuodami gal jie panašiai ir galvojo, bet mūsų dėmesys kažkiek juos privertė pakeisti nuomonę. Jie manė, kad atvažiuos, pabus, treniruotėse pabėgios, juos pafilmuos, bet pamatė, kad dėmesys yra, mes gerai juos priimame, yra geros sąlygos, ne taip, kaip šnekėjo apie Lietuvą. Buvo juk prieš atvykimą vaizdų apie Prienus – tik „turgelis“ ar „kebabinė“ užrašyta. Mes stengiamės ir Lietuvai nepadaryti gėdos, vežti ten, kur gražiau. Tai normalu.
– Ką jie dabar kalba apie Lietuvą?
– Žaidėjai su broliais šnekėjo, kuriems pastarieji papasakojo, jog prieš atvykstant prisiklausė nemažai gandų: treneris muša žaidėjus, valgyt nėra ką, Prienuose maitintis galima tik kiauliena. Jiems tikrai tą pasakojo rimtais veidais jų aplinka. Bet dabar jie pamatė kitą vaizdą. Kai tu, žmogau, važiuoju susiėmęs galvą, nes varai į pragarą, o pamatai visiškai kitą vaizdą, jis apsiverčiaį. Jie labai gerai čia dabar jaučiasi. Aš šnekėjau su broliais, jie labai patenkinti gyvenimu, dėmesiu, viskuo. Mes irgi galvojome, kad jie pabus, pasidarys savo šou, bet aš užklausiau tėvo ir jis labai rimtai patikino, kad LaMelo ir LiAngelo iki galo sezono pas mane liks.
– Bet galimą būvimo laiką vis dėlto renkasi jie?
– Nežinau tų niuansų, bet manau, kad mėnesio laikotarpis jiems yra bandomasis.
– Jūs norėtumėte, kad Ballai liktų „Vytaute“? Kalbame yra ne tik apie šou, bet ir apie krepšinį.
– Mes visi norėtume: jeigu jie liks iki galo, tikrai žinau, kad šie vaikinukai patobulės. Žiūriu į juos, stebiu. Jau kelios treniruotės praėjo ir galiu pasakyti, kad ypač mažylis yra nevaldomas – pasakai nemesti, o jis sekančią ataką iš 9 metrų nuotolio kamuolį šveičia. Jis taip pripratęs, savo trumpą gyvenimėlį taip žaidė, o dabar ateina treneris ir jiems vadovauja. Aišku, persidirbti kol kas jie nepripratę, manau vienas iš darbų yra priversti juos šimtu procentų dirbti tiek treniruotėse, tiek ir aikštėje.
– Suprantu, kad jūs iš brolių Ballų tikitės kur kas daugiau rezultatų, negu jie rodo?
-Būkime „biedni“, bet teisingi. Kiek LKL yra vaikinų, žaidžiančių nuo 16 metų? Nėra. 19 metų lygoje gal ir yra vienas kitas registruotas. Visumoje LKL yra stipri lyga. Per kelis metus lyga tikrai išaugo ir jiems tikrai sunku bus žaisti čia. Mes dar bandysime aiškinti vaikinams, kad LKL mums yra labai svarbus ir privalome siekti pergalių. Jų prekinio ženklo turnyras yra geras dalykas ir „Vytautas“ padeda jį reklamuoti. Manau, jei jie išbus pusantro mėnesio, vyrukai pamatys, kas čia vyksta ir pradės galvoti visiškai kitaip. Vyresniam broliui LiAngelo jau dabar pasakai, jis viską daro rimtai, net broliui pasako. Palaukiame, reikia laiko, jie apsipras: šiaip jie noriai bendrauja su visais komandos nariais
– O jums dėl to nėra sunkiau?
– Vienareikšmiškai sunkiau – kalbu apie treniruotes, brolių integravimą į žaidimo sistemą. Be to yra šiokia tokia atsakomybė. Žinoma, galiu juos du pasodinti į žiūrovų salę, mes treniruotumės, ruoštumės rungtynėms, kurios mums yra svarbios, o jie sėdėtų. Bet ar to jie atvyko?
– O ko tėvas iš jų tikisi? Nekalbėjot su juo?
– Nereikia nė kalbėti. Mes tuo klausimu nekalbėjome, bet viskas ir taip aišku. Kiekvienas tėvas ar motina savo vaikams linki tik geriausio.
– Ar LaVaras Ballas kelia konkrečių reikalavimų klubui ar jums?
– Jokių. Tai džiugina, nes nėra naštos apie kurią kalbėta. Galvojau, kaip visi man pasakojo, jis kišis į treniruotes, darys tą ar aną. O jis absoliučiai niekur nesikiša.
– O jums irgi pripasakojo, kad turėsite reikalų?
– Tai aišku. Natūralus pamąstymas: jeigu jis pasiunčia „Los Angeles Lakers“ trenerį velniop, kur žaidžia jo vaikas, Prienuose bus panašiai. Vis dėlto atvažiavo žmogus turtingas, mūsų klubelis toks mažytis, galvojau, vadovams sakys, ką reikia daryti, šokdins. Buvo daug tokių klausimų, bet aš labai nustebęs – nieko nevyksta.
– Tiesa, kad jis mėgsta ir geria pieną?
– Aha. Mes pabendravome, buvome vakarienėje, jis pasiima litrą, prideda dar pusę tiek ledų ir su šiaudeliu geria. Jam labai tinka lietuviškas pienas. Jis labai daug vandens ir pieno geria.
– O kokių nors dar įdomių niuansų pastebėjote?
– Aišku, jis viską laiką nori, kad jį matytų, yra emocionalus vyras. Per vakarienę barmenas nešė pieną, aš atsisukęs juokdamasis sakau: „Įpilkit į tą pieną ko nors stipresnio“. Bet jis iš karto sureagavo, nežinau kaip, ir rodo man pirštu – ne, ne, ne. Jis tikrai nuoširdus.
– Treneri, kokia brolių kasdienybė? Yra treniruotė, pusryčiai, pietūs, o ką jie veikia kitu laiku?
– Nežinau, nelendu į tuos dalykus. Skaitėte, kad per mūsų šeštadienio rungtynes su „Lietuvos rytu“ jie buvo į restoraną Kaune nuvažiavę. Dabar jie galvoja nuvažiuoti kur nors papramogauti. Suprantate, ryte atsikeli, pavalgai, treniruotė, pavalgai, pailsi, treniruotė. Po treniruotės vėl pavalgai. Realiai jų dienotvarkė kaip ir kitų žaidėjų.
– Minėjote, kad jie neatvyko į rungtynes su „Lietuvos rytu“, vietoj to važiavo į restoraną Kaune. Nesupykdė jūsų tokia situacija? Čia yra šou ar krepšinis?
– Jeigu būtų kita situacija, kiti žaidėjai nevažiuotų, tikrai kitaip sureaguočiau. Bet tai buvo pati pradžia, buvo nesusipratimų. Aš sakiau, kad pradėsiu po truputį su jais dirbti, treniruotėse jau pakėliau vieną kitą kartą balsą, bet nenoriu iš karto. Visi mes suprantame, kad kažkie su Ballais yra šou renginys, bet jis yra viso žaidimo dalis. Aš neturiu kitos išeities. Privalau elgtis taip, kaip elgiuosi, siekiu prisitaikyti.
– O kiti žaidėjai patenkinti tokia situacija komandoje?
– Truputį buvo nepatenkintų, ypač pradžioj, nes suprato, kad treniruočių procesas dėl to nukentės. Bet dabar mes taip sutarėme, kad kamerų pastoviai nebūtų treniruotėse: jaunuolius paimame, treniruojamės, pasodiname juos prieš kameras, kai reikia, o patys toliau treniruojamės be jų. Manau, viskas gerai. Mano yra užduotis yra parengti komandos žaidėjus ir Ballus, kad viskas būtų gerai, kad niekas nesijaustų nuošalyje, kad net nežaisdami jie būtų su komanda.
– Žinant tai, koks jūs esate treneris ir turite neįprasto stratego Lietuvoje įvaizdį, galvoju, kad nieko keisto, kad pas jus klube tokie dalykai vyksta.
– Realiai – taip. Iš visų klubų paėmus, gal mes ir buvom pati tinkamiausia vieta, nes pas mus yra niša pabūti šiek tiek keistiems. Ir aš truputį kitoks treneris. Manau, kad broliams Ballams Prienai yra idealiausia vieta. Jeigu kokiam „Žalgiryje“, „Lietuvos ryte“ būtų taip, manau, jie tikrai po mėnesio išvažiuotų. Kaip bebūtų, reklamą galima pasidaryti per dieną, dvi, savaitę, bet jeigu juos nuošalyje laikysi ir neduosi dėmesio, bus blogai. Manau, Ballai ir atvažiavo dėl to dėmesio ir jiems čia puikiai sekasi. O realybės šou eina lygiagrečiai. Truputį pasišneku su operatoriais, jie visi patenkinti situacija Prienuose.
– Suprantu, kad jūs sprendimą dėl Ballų priėmėte spontaniškai? Nesigailėjote, negalvojote, kaip dabar bus? Jūs šios šeimos prognozuoti irgi negalite. Gerai, kad jiems dabar viskas gerai, bet jei kažkas įvyktų, kalba būtų apie visos šalies įvaizdį.
– Man pusę pirmos nakties paskambino komandos vadybininkai ir sako, susisiekėme, kontaktas yra, treneri, kaip jums, jeigu pasirašytume kontraktą su Ballais? Aš toks pusiau per miegus: ką jūs norite, tą darykite. Įsivaizduokit, aš septintą ryto atsikėliau ir galvoju, ar pasirašė. Man iš karto toks jauduliukas, aš iš karto į internetą ir galvoju, gerai būtų, kad nepasirašytų. Žiūriu: Ballai atvažiuoja į Prienus. Ir prasidėjo tada. Tas dvi pirmąsias dienas tik ir galvojau apie sutartį , po to nežinomybė, o jau po to pasipylė komentarai: lašinių, žuvies ar dyzelino pardavėjas ar perpardavinėtojas. Gerai, kad aš neimu į galvą. Man visi skambina, nereikia nė skaityti, visi papasakoja, sakau, baikit man pasakoti. Po to man skambino lenkų žurnalistas, rusiškai su juo bendravome. Jis irgi tą patį: jūs mėsininkas, mėsa užsiiminėjat. Nusibodo jau, bet sakau, jeigu atvirai, gavau iš vieno Holivudo prodiuserio pasiūlymą filmuotis siaubo filme. Sako, rimtai, kuo? Mėsininku. Mane užkniso tie dalykai. Buvo žmonės atvažiavę, bet aš jau slepiuosi, nors aš tikrai mėgstu pašnekėti. Bet žinote, yra kaip yra, jeigu mes tam pasirašėme, reikia išlaikyti įvaizdį, padaryti taip, kad jie į Ameriką sugrįžę, paskleistų žinią apie Lietuvą. Kad daugiau žmonių sužinotų, kur ji yra. Jeigu pasaulis pradės apie Lietuvą kalbėti, o šie vaikinukai, dar būdami čia, pasakys, kad mes Lietuvoje ir norime dar kartą sugrįžti, įsivaizduojat, kokia reklama šaliai?
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
