Galima jo nemėgti, bijoti, vengti, nesuprasti, jis gali erzinti, jo žodžiai kartais gali šokiruoti, tačiau neįmanoma Š.Jasikevičiumi nesižavėti.
Neįmanoma ignoruoti jo aistros krepšiniui, nepastebėti, su kokiu įkarščiu jis aiškina žaidėjams savo sprendimus.
Būtent 42 metų Š.Jasikevičius nugrindė „Žalgiriui“ kelią į Eurolygos ketvirtfinalį – etapą, kuriame Kauno komanda nežaidė nuo auksinių 1999-ųjų.
Susiję straipsniai
Ketvirtfinalyje laukiantis Pirėjo „Olympiakos“ – itin grėsmingas, nors reguliariajame sezone „Žalgiris“ ir nugalėjo jį abukart. Tačiau atkrintamosiose varžybose viskas prasidės iš naujo.
Galima drąsiai guldyti galvą, kad Š.Jasikevičius per jas varžovams bus parengęs naujų netikėtų pinklių.
„Aš – ne iš tų žmonių, kurie aklai tiki sėkme. Jos reikia, bet manau, kad jei esi pasirengęs, geresnis už varžovą – rasi būdų išlošti“, – tai Šaro žodžiai po Lietuvos rinktinei tragiško 2001 metų Europos čempionato Turkijoje, kuriame lietuviai užėmė tik 12-ąją vietą.
Sėkme nei Š.Jasikevičius, nei „Žalgiris“ nepasikliaus ir Eurolygos ketvirtfinalyje su „Olympiakos“, o galutinį rezultatą vis tiek labiausiai lems Kauno krepšininkų gebėjimas įveikti įtampą ir vykdyti trenerio nurodymus. Trenerio, kuris visą karjerą įrodinėjo nebijantis autoritetų ir gebantis rasti takus net iš klaidžiausių labirintų.
„Lietuvos rytas“ įvertino, kuo Š.Jasikevičius toks reikšmingas „Žalgiriui“ ir kodėl nuolat vadinamas vienu labiausiai stebinančių Eurolygos trenerių.
Šaras kone idealiai „skaito“ žaidimą. Kalbant apie krepšinį, žodį „skaito“ reikia rašyti kabutėse, mat pagrindinė jo reikšmė yra suprasti tai, kas raštu išreikšta žodžiais. Dar – skaičiuoti. Bet sudėtinga rasti kitą apibūdinimą ir kalbant apie krepšinio suvokimą.
Į tą „skaityti“ krepšinį telpa ne tik supratimas apie tai, kas vyksta aikštėje. Tai ir dažnai intuityvus jausmas. Tarsi skaitant knygą suprasti tai, kas parašyta tarp eilučių.
Visą profesionalaus krepšininko karjerą Š.Jasikevičius buvo įžaidėjas – aikštės generolas, pats priimantis sprendimus, ieškantis galimybių pakeisti ritmą ar būdų rezultatyviai baigti ataką.
Net būdamas krepšininkas jis neapsiribodavo privalomomis valandomis stebėti varžovų žaidimą, kai treneriai sukviesdavo komandą ir rodydavo jai priešininkų tipinių atakų ištraukas. Šaras per naktis savarankiškai analizuodavo ir savo, ir varžovų rungtynes.
„Nežinau žaidėjų, kurie po treniruočių ar rungtynių tiek laiko praleistų prie vaizdo peržiūrų, kurie tiek analizuotų ir savo klaidas, ir gerus dalykus. Krepšinis – mano gyvenimas, todėl man tai natūralu.
Pasirinkus šią profesiją reikia labai daug dirbti, todėl stengiausi nenukirtinėti kampų, ypač atėjęs į profesionalųjį krepšinį. Man visada buvo labai svarbu užsidirbti pinigus, kuriuos gaunu, žaisti šimtu procentų, nes to iš tavęs tikisi žmonės. Aš tai ir dariau ir man nebuvo sunku, nes krepšinį žaisčiau ir ne dėl pinigų.
Jeigu nori būti labai geras, tavo profesija turi būti tavo gyvenimas. Jeigu taip nėra, labai geras niekada nebūsi“, – 2014 metų birželį, stovėdamas pasirinkimo kryžkelėje, man aiškino Š.Jasikevičius.
Tą vasarą jis pirmą kartą tapo Lietuvos čempionu – su „Žalgiriu“, vaikystės svajonių komanda. Tą vasarą jis sprendė painiausią galvosūkį: baigti krepšininko karjerą ar vis dėlto dar likti aikštėje.
Po poros mėnesių Š.Jasikevičius tapo tuomečio „Žalgirio“ trenerio Gintaro Krapiko asistentu, nors tvirtino nebijantis iškart tapti pagrindiniu treneriu.
Kone fenomenalus krepšinio išmanymas Šarą pavertė ryškiausia Europos žvaigžde ir vienu geriausių visų laikų įžaidėjų. Tas išmanymas akivaizdžiai matyti ir jam dirbant treneriu.
Suprantančių ir išmanančių krepšinį trenerių ir krepšininkų yra daug, tačiau taip intuityviai jį „skaitančių“ – vienetai. Kai žaidėjas aikštėje priima prastą sprendimą, priimta sakyti, kad jis „neskaito“ žaidimo.
Tačiau prastą sprendimą gali priimti ir treneris. Š.Jasikevičius kartais priima ir prastesnių sprendimų, bet nė vieno, leidžiančio ištarti, kad jis „neskaito“ žaidimo.
Š.Jasikevičius yra praktikas. Yra daug trenerių teoretikų, ir tai nėra blogai – krepšinio schemos tam ir braižomos, kad duotų naudos.
Tačiau pats būdamas aukščiausio lygio įžaidėjas Šaras išgyveno ir išjautė kone visas įmanomas situacijas, tad jau kaip treneris priimdamas sprendimus gali juos perfiltruoti per savo potyrius.
Š.Jasikevičius yra aiškiai išreikštas lyderis. Charizmatiškas. Įžvalgus. Pasitikintis savimi. Gebantis įkvėpti ir paskatinti. „Žalgirio“ komandoje jis yra tas asmuo, kuriuo besąlygiškai pasitiki absoliučiai visi.
Treneris gali turėti puikių taktinių sprendimų, bet nesugebėti įtikinti komandos jų vykdyti. Yra daug pavyzdžių, kai treneriai po rungtynių skundžiasi, kad žaidėjai nevykdė nurodymų. Menas įtikinti krepšininkus agresyviau gintis ar išmėginti ką nors nauja – Š.Jasikevičiui tai išeina savaime.
„Žalgirio“ trenerio pamokos yra itin vertingos. Kevinas Pangosas, Axelis Toupane’as, Aaronas White’as džiaugiasi pakliuvę į Šaro rankas, nors dažnai nuo trenerio gauna pylos.
Ta Šaro charizma turi didelę reikšmę ne tik bendraujant su krepšininkais. Jo įtakai pasiduoda ir teisėjai, ir žiūrovai, ir net žurnalistai.
Aistra krepšiniui. Š.Jasikevičius savo darbui atsidavęs kone fanatiškai. Jam tai netgi ne darbas, o didžiulį malonumą teikiantis gyvenimo būdas. Būtent dėl to, kad nieko nedaro per prievartą, Š.Jasikevičius geba pasiekti puikių rezultatų.
Nors būdamas maksimalistas, atrodytų, Š.Jasikevičius turėtų turėti didelių ambicijų tapti ryškiausiu treneriu bent jau Lietuvoje, jis tvirtina nesvajojantis tapti šalies vyrų rinktinės strategu. Kodėl? Jo atsakymas Prancūzijos žurnalui „Basket“ puikiai atspindi, kokia svarbi Š.Jasikevičiui laisvė ir galimybė įgyvendinti idėjas.
„Man tikrai patiko klubai, kuriuose žaidžiau: „Žalgiris“, „Panathinaikos“, „Barcelona“, „Maccabi“. Bet būdamas treneris pernelyg nepasiduodi emocijoms.
Reikia palaikyti labai gerus santykius su žaidėjais, klubo darbuotojais, prezidentu, sporto direktoriumi, sirgaliais, nes jei bent vienas komponentų neveikia, kad ir kaip mylėtum klubą, sėkmė neateis. Vadinasi, šiuo atveju sėkmės sunku tikėtis.
Kai esi žaidėjas, pasirašai sutartį ir žaidi. Treneriui labai daug veiksnių turi sutapti. Reikia jausti paramą, suprasti žmones, kurie dirba drauge.
Daug sunkiau yra treneriui, nes kur kas daugiau atsakomybės“, – sakė Š.Jasikevičius.
Šaras yra puikus psichologas, kone idealiai taikantis botago ir pyrago metodą. Jis itin reiklus, bet supratingas. Skambiomis frazėmis Š.Jasikevičius gali palaikyti ir uždegti komandą, supranta šeimos aplinkybes.
Vien ko verta jo kalba apie vaikus, kai praėjusį sezoną per antrąsias LKL pusfinalio rungtynes su Klaipėdos „Neptūnu“ išleido brazilą Augusto Limą į Ispaniją aplankyti neseniai pagimdžiusios žmonos!
„Kaip tai vertinu? Aš jam leidau išvažiuoti“, – į klausimą apie A.Limos sprendimą palikti komandą per svarbias rungtynes atšovė Š.Jasikevičius. „Bet ar normalu, kad pusfinalyje žaidėjas išvažiuoja?“ – nenurimo žurnalistas.
„Ar tu turi vaikų? Kai turėsi, jaunuoli, suprasi. Čia yra maksimumas, ką gali žmogus patirti. Vau, geras klausimas. Tu galvoji, kad krepšinis yra svarbiausia gyvenime? Pusfinalis – kam jis yra svarbus? Tu matei, kiek yra žiūrovų? Svarbu? Tu, kai vaiką pirmą savo pamatysi, tai ir suprasi, kas yra gyvenime svarbiausia. Ateik su manimi pasikalbėti tada. Nes nieko nėra pasaulyje didingesnio, kaip vaiko gimimas. Nei titulai, niekas. A.Lima dabar yra padangėse nuo emocijų, aš labai džiaugiuosi dėl jo“, – emocingai kalbėjo Šaras.
Vaizdo įrašas su šia „Žalgirio“ trenerio kalba pasaulyje tapo virusinis ir Š.Jasikevičiaus portretui suteikė naujų spalvų.
Drauge Šaras – ir itin reiklus treneris, verčiantis savo komandą maksimaliai gintis ar laikytis puolimo plano (nors pats, būdamas krepšininkas, trenerių nurodymų laikėsi ne visada).
Kita vertus, jis griežtas, bet teisingas. Šaro griežtumas nėra veidmainiškas ar skirtas tik savo komandai palaikyti.
Pavyzdžiui, po rungtynių su Panevėžio „Lietkabeliu“ Šaras užsipuolė varžovų puolėją Žygimantą Skučą. Šis užgriuvo ant A.White’o, ir amerikietis susižeidė.
„Man kalbėti apie mediciną tas pat, kas Ž.Skučui kalbėti apie gerą krepšinį. O kieno dar gali būti kaltė, jei ne Ž.Skučo?! Tai tęsiasi metų metus, ir niekas nereaguoja. Ir Rimas Kurtinaitis apie tai šneka. Ž.Skučas nesupranta, ką daro“, – rėžė Š.Jasikevičius.
O prabėgus porai savaičių toks pat griežtas Š.Jasikevičius buvo ir savo auklėtiniui A.Toupane’ui, kai jis per LKL čempionato rungtynes su Alytaus „Dzūkija“ buvo nubaustas už nesportišką elgesį – šiurkščiai rėžęsis į varžovą Parrishą Petty jį parbloškė.
„Nemačiau to epizodo, bet man sakė, kad tai buvo nesportinė, diskvalifikacinė pražanga.
Tokie poelgiai mūsų komandoje netoleruojami“, – nukirto Š.Jasikevičius.
Nesportiško elgesio Šaras niekada netoleravo. Pirmąjį profesionalo sezoną po studijų JAV dėl to jis netgi kibo komandos draugui į atlapus.
1998–1999 m. sezoną žaisdamas Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje Š.Jasikevičius paleido į darbą kumščius, kai 20 cm aukštesnis ir gerokai stambesnis Romanas Safronovas dukart ignoravo jo pastabas, kad per treniruotę netinkamai stato užtvarą ir kiti žaidėjai gali susižeisti.
Šaras labai pasitiki savimi ir tiki savo žaidėjais. Jis pats būrė komandą, todėl numatė kiekvieno krepšininko galimybes.
Sezono pradžioje A.Toupane’as gaudavo velnių nuo Š.Jasikevičiaus dėl prasto žaidimo, bet vis tiek nemažai žaidė.
Artūro Milaknio ranka drebėjo ir prie tritaškio linijos jis neatrodė pavojingas. Š.Jasikevičius atkakliai gynė snaiperį net nuo sirgalių ir prašė duoti jam laiko įsižaisti. Dabar A.Milaknis – vienas geriausių komandos tritaškių metikų (Eurolygoje – 66 iš 141, 46,8 proc.), o bambekliai užsičiaupė.
Yra trenerių, kurie, kaip tipiški generolai, duoda nurodymus ir reikalauja besąlygiško paklusnumo. Pavyzdžiui, „Barcelona“ strategas Svetislavas Pešičius ar Stambulo „Anadolu Efes“ treneris Erginas Atamanas.
Nesugebi vykdyti įsakymų – sėdi ant suolo.
Š.Jasikevičius kitoks. Jis reikalauja paklusti, tačiau, sodindamas žaidėją ant suolo, nepasivargina dar gerą minutę paaiškinti, kas buvo ne taip. Krepšininkas nesijaučia baudžiamas, o supranta savo klaidas ir galimybes žaisti geriau.
Šaras pats parengia žaidėjus, o ne naudojasi kitų trenerių darbo vaisiais. Matyt, geriausias pavyzdys yra K.Pangosas, „Žalgiryje“ atsiskleidęs antrąjį sezoną.
A.Toupane’as, Brandonas Daviesas, A.White’as, A.Milaknis ir kiti „Žalgirio“ krepšininkai baigiantis sezonui yra akivaizdžiai geresni žaidėjai, nei buvo jo pradžioje.
„Duokite tinkamus komandos draugus, ir aš padarysiu juos geresniais žaidėjais“, – sakė Š.Jasikevičius dar 2003 metais.
Tie metai jam buvo stulbinantys: su „Barcelona“ komanda jis laimėjo Eurolygą, Ispanijos čempionatą ir šios šalies taurę, su Lietuvos rinktine tapo Europos čempionu ir naudingiausiu čempionato žaidėju, buvo išrinktas geriausiu Lietuvos metų sportininku, o italų krepšinio žurnalas „Superbasket“ jam suteikė Misterio Europos titulą.
Paklaustas, ką pats rinktų geriausiu 2002–2003 metų sezono krepšininku, Š.Jasikevičius tąsyk atsakė: „Nemanau, kad, vertinant individualiai, aš prilygčiau tokiems žaidėjams kaip Dejanas Bodiroga ar Dirkas Nowitzki. Niekada neturėsiu tokios lemiamos reikšmės rungtynių baigčiai, kokią turi jie.
Tačiau įleiskite mane į aikštę su tinkamais žaidėjais, ir aš padarysiu, kad jie žais taip gerai, kaip leidžia jų galimybės. Aš juos paversiu geresniais, nei jie įsivaizduoja.
Bet galioja ir priešingas reiškinys. Sezonas buvo nuostabus, nes ir „Barcelona“ komandoje, ir Lietuvos rinktinėje žaidžiau su tinkamais krepšininkais. Aš pagerinau jų žaidimą, o jie pagerino manąjį.“
Dėl vieno jis buvo neteisus, nors tada dar negalėjo nuspėti, kad taps treneriu. Būtent jis ir tik jis dabar yra svarbiausias paskutinių minučių „Žalgirio“ žmogus.
Apskaičiuota, kad Š.Jasikevičius – vienas daugiausia keitimų per rungtynes darančių Eurolygos trenerių, o „Žalgiris“ – viena efektyviausiai po minutės pertraukėlių žaidžiančių komandų.
Kiekvienas treneris turi kokią nors gerą savybę. Yra trenerių, kurie puikių savybių turi daugiau. Tačiau Š.Jasikevičius turi beveik visas gerąsias trenerio savybes: yra ir neeilinis taktikas, ir nuostabus psichologas, ir nepaprastas aktorius, gebantis prikaustyti dėmesį, ir autoritetas absoliučiai visiems, ir įdomus pašnekovas, ir kompetentingas krepšinio žinovas.
Šaras beveik neturi silpnų vietų, todėl kone neįmanoma jo užklupti iš pasalų.
Tačiau ne, jis nėra idealus. Nesinori tuo spekuliuoti, bet „Žalgirio“ treneris per jautriai reaguoja į žurnalistus ir jų klausimus, o kartais žurnalistus net auklėja. Tai kelia šypseną, bet, tenka pripažinti, bendravimą su Š.Jasikevičiumi padaro dar įdomesnį.
Šaras pro ausis nepraleidžia net atsitiktinių detalių. Krepšinis – jo gyvenimas. Ir būtų keista, jei būtų kitaip.
Tarp komandų – patirties skirtumas
Eurolygos ketvirtfinalį iki trijų pergalių su Pirėjo „Olympiakos“ komanda „Žalgiris“ pradės Graikijoje. Ten vyks pirmosios dvejos serijos rungtynės balandžio 18 d. ir balandžio 20 d.
Trečiosios rungtynės balandžio 24 d. bus žaidžiamos Kaune. Ten pat, jei reikės, balandžio 26 d. vyks ir ketvirtoji akistata.
Lemiamos rungtynės, jei reikės, numatytos gegužės 1 d. Graikijoje.
„Žalgiris“ šį sezoną Pirėjo komandą nugalėjo abukart: pernai gruodžio 28 d. namie 74:68 ir šiemet balandžio 6 d. svečiuose per pratęsimą 86:85.
Eurolygos oficiali svetainė pabrėžia „Žalgirio“ ir „Olympiakos“ patirties skirtumą. Dabartinė atkrintamųjų varžybų sistema atsirado 2005 m., o nuo tada Pirėjo klubas žaidė 11 serijų (43 rungtynės), „Žalgiris“ – nė vienos (0 rungtynių).
„Olympiakos“ treneris Ioannis Sfairopoulos du sezonus iš pastarųjų trijų su dabartine komanda jau žaidė atkrintamosiose varžybose ir net finale.
Š.Jasikevičius, kaip treneris, tokios patirties neturi, nors kaip krepšininkas Eurolygą laimėjo keturis kartus.
