Ketvirtadienį Madride vykusiame prestižinio turnyro vadovų susirinkime dalyvavo ir Kauno „Žalgirio“ atstovai Paulius Motiejūnas bei Robertas Javtokas.
Jie, kartu su kitais A licencijas turinčių klubų savininkais diskutavo dviem esminėmis temomis: dėl turnyro komandų skaičiaus didinimo bei Atėnų „Panathinaikos“ likimo.
Pirmasis klausimas daug ginčų nesukėlė – galutinai nutarta, kad nuo 2019-2020 metų sezono Eurolygoje varžysis 18 komandų.
Jau aišku ir tai, kuriems klubams atiteks šios vietos. Vienas iš kvietimų bus išsiųstas Miuncheno „Bayern“ ekipai, o antrasis, kaip planuojama, Vilerbano ASVEL.
Tiesa, prancūzų klubas pirmiausia turės pateikti garantijas dėl Eurolygos reikalavimų atitikimo.
Taip pat nuspręsta, kad nepaisant augsiančio komandų skaičiaus, turnyro formatas išliks toks pats ir reguliariajame sezone visos ekipos dviejų ratų sistema žais tarpusavyje.
Šis scenarijus užminė mįslę „Žalgiriui“ – žalgiriečiai Eurolygos dvigubų savaičių metu ir taip vos spėja pasirengti Lietuvos krepšinio lygai (LKL), o padidėjus komandų skaičiui, tai taps dar sunkiau.
„Kol kas tikrai nežinau, ką darysime. Kalbėsime su LKL, ieškosime sprendimų. Mums tvarkaraštis ir taip yra nežmoniškai sunkus, krūvis per didelis.
Europoje, kiek kalbamės su kitais klubais, nėra taip, kad dar kur nors žaistų keturis ratus. Aišku, komandų skaičius kai kuriose lygose didesnis, bet keturi ratai tikrai yra labai daug“, – apie tai, kad su dabartiniu LKL formatu kauniečiams bus per sunku žaisti ir Eurolygoje, lrytas.lt užsiminė P.Motiejūnas.
Kauno klubo vadovas pridūrė, jog dviejų naujų ekipų prisijungimas pačiai Eurolygai turėtų išeiti į naudą.
„Naujų komandų atėjimu siekiama didesnio lygos stabilumo. Dėl to ir buvo ypač daug kalbama apie ASVEL priėmimą, nes šis klubas visų pirma turi turėti aiškią viziją bei planą.
Aišku, ir žaidimo prasme tai nėra nežinoma ar prastus rezultatus rodanti komanda. Manau, jiems dalyvavimas Eurolygoje yra galimybė ieškoti naujų rėmėjų ir stiprintis finansiškai“, – svarstė P.Motiejūnas.
Kita tema, sukėlusi kur kas aštresnes Eurolygos klubų vadovų ir prezidento Jordi Bertomeu diskusijas, buvo „Panathinaikos“ keliamos dramos.
Graikijos ekipos vadovas Dimitris Giannakopoulos visą šį sezoną konfliktuoja su Eurolyga ne tik kritikuodamas teisėjus, bet ir kaltindamas organizaciją specialiai kenkiant jo komandai.
Liežuvio nevaldantis graikas karščiavosi ir susitikime Madride – jis pareiškė, kad visi Eurolygos vadovai turėtų atsistatydinti, o naują organizacijos prezidentą tuoj pat turėtų iš naujo rinkti patys klubai.
Maža to, D.Giannakopoulos ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad „Panathinaikos“ kitą sezoną trauksis iš Eurolygos ir žais FIBA Čempionų lygoje.
„Na, buvo šou elementų“, – paklaustas apie Atėnų klubo vadovo reikalavimus Eurolygos susirinkime, šyptelėjo P.Motiejūnas.
Kaip skelbė ispanų žiniasklaida, „Žalgirio“ vadovai, kartu su Tel Avivo „Maccabi“, Madrido „Real“ ir Pirėjo „Olympiakos“ atstovais bene drąsiausiai kritikavo D.Giannakopoulo pareiškimus.
„Lygai tokie dalykai prestižo neprideda ir viską spręsti virtualioje erdvėje yra ne tas kelias, kuriuo turėtume eiti. Visada laikėmės tokios pozicijos, kad jei kažkas negerai, susėdame ir diskutuojame, o ne einame per žiniasklaidą“, – sakė P.Motiejūnas.
„Žalgirio“ vadovas omenyje turi ne tik viešus D.Giannakopoulo pasisakymus, bet ir didžiosioms Europos žiniasklaidos priemonėms išsiuntinėtus „paketus“.
Juose galima rasti visą knygą apie tai, kaip Eurolygos teisėjai neva specialiai švilpia prieš „Panathinaikos“, taip pat pridėtas ir diskas su vaizdo medžiaga.
„Kaip galima tokius veiksmus vertinti? Visur – tiek Eurolygoje, tiek LKL klubai yra susitarę, kad nekritikuojame ko nors iš pradžių problemos nesprendę viduje.
Vienos nuomonės iškėlimas kenkia ne tik lygai, bet ir visiems klubams atskirai. Tokiai pozicijai pritaria ir Eurolygos vadovai, ir dauguma klubų“, – teigė P.Motiejūnas.
