Trečiadienį sostinėje vyksiančiose penktosiose serijos su Klaipėdos „Neptūnu“ rungtynėse vilniečiams pergalė reikalinga kaip oras.
Nesėkmės atveju „Lietuvos rytas“ finalą praleistų jau trečiąjį sezoną paeiliui, o tai klubui ir jo sirgaliams būtų nemenkas sukrėtimas.
„Turime daryti tai, ką privalome – laimėti namuose“, – prieš kol kas svarbiausias sezono rungtynes kalbėjo R.Kurtinaitis.
„Lietuvos rytas“ pusfinalio seriją pradėjo pralaimėjimu namuose, tada dvejas rungtynes laimėjo, o pirmadienį uostamiestyje skaudžią nesėkmę patyrė paskutinėmis minutėmis.
Sujudimą klube dar paaštrino pusfinalio serijos metu pasirodžiusi naujiena, kad R.Kurtinaitis po sezono paliks ekipą, o į jo vietą stos Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis.
Dar nesibaigus sezonui „pakeistas“ R.Kurtinaitis antradienį žiniasklaidai nuoširdžiai išsiliejo ir teigė, jog jam ši situacija – išties kebli.
„Aš moku nuo to atsiriboti, bet kaip komanda gali žiūrėti į mano aštrias pastabas, jei žino, kad kitais metais manęs komandoje nebebus? Kaip aš priversiu Roką Giedraitį pašokti?
Čia kaip su Dalia Grybauskaite – niekas su ja nebesiskaito“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo R.Kurtinaitis.
Nors „Lietuvos ryto“ vadovas Darius Gudelis nutekėjusią informaciją bandė glaistyti viešai deklaruodamas pasitikėjimą R.Kurtinaičiu, šiam tai tik sukėlė šypseną.
„Pirmadienį kalbėjomės su D.Gudeliu, jis sakė: „Laikykis, laikykis“. Na ką, laikausi, – nusikvatojo R.Kurtinaitis. – Man jokio pasitikėjimo nereikia. Svarbiausia, kad nekištų pagalių į ratus“
Treneris taip pat pridūrė, jog pastarieji įvykiai paveikė ir pačius žaidėjus, o dėl to jam netgi teko organizuoti neplanuotą susirinkimą.
„Man iš šalies taip atrodo, kad jei tokie dalykai dedasi, gal tada nesvarbu, būti pirmiems ar ketvirtiems?
Tegul viskas vyksta po sezono. Negi mes tokie nekantrūs, kad dvi savaites negalima palaukti?“, – retoriškai klausė strategas.
– Treneri, kaip komandą ruošiate lemiamoms rungtynėms su „Neptūnu“? – paklausėme R.Kurtinaičio.
– Tarpusavio rungtynių santykis 2:2, mes turime salės pranašumą ir stengsimės jį išnaudoti. Tai visa paslaptis. Aišku, gal šiemet didelio aikštės pranašumo ir neturime, bet šioks toks yra – žiūrovai palaiko, jaučiame namų energiją. Esame pasiruošę ir čia nėra jokių klausimų.
– Sutinkate, kad dabar didesnis spaudimas tenka jūsų ekipai?
– Spaudimas atkrintamosiose visada yra. Bet mes jo labai nejaučiame. Turėjome gerą šansą laimėti Klaipėdoje, jo neišnaudojome, tad turime daryti tai, ką privalome – laimėti namuose.
– Klaipėdoje „Neptūnas“ gerai gynėsi prieš Chrisą Kramerį ir jį beveik „išjungė“ iš žaidimo. Kiek šis gynėjas bus svarbus trečiadienį?
– Jis svarbus, bet tai nebuvo pagrindinė mūsų problema Klaipėdoje. Porą situacijų sužaidėme taktiškai neteisingai, paskutinę minutę dukart suklydome gynyboje, neatkovojome kamuolių.
Be to, turiu daug priekaištų teisėjams. Padarėme filmuką su epizodais, jį išsiuntėme LKL. Aš dažniausiai esu objektyvus, aklai neginu tik savo komandos, nors ir turėčiau.
Nežinau, ar reikia tai viešinti, bet teisėjai turėtų nepasiduoti spaudimui, kuris buvo padarytas prieš rungtynes Klaipėdoje.
Tiek iš Kazio Maksvyčio, tiek iš Šarūno Jasikevičiaus. Jie kalbėjo, kad blogai teisėjaujama abiejuose pusfinaliuose.
Nemanau, kad į tokius dalykus reikia reaguoti, juk žmonės gali kalbėti, ką nori. Teisėjai neturėtų pasiduoti taip, kaip jie padarė Klaipėdoje. Tai neteisinga.
Apie tai kalbėjau su Algimantu Paviloniu (LKL teisėjų vadovas, – red.), nes daugiau iš LKL būstinės niekas man ragelio nebekelia. Mums nereikia pagalbos, tik norime, kad leistų dviem komandoms išsiaiškinti kaip vyrui su vyru.
– Po pralaimėjimo Klaipėdoje ir klube kilusių aistrų dėl trenerio kėdės ramiai miegojote?
– Nėra taip, kad aš nereaguoju, bet tai ne mano problemos. Mano problemos yra laimėti. O visi užkulisiai yra užkulisiai. Kiek iš nuogirdų žinau, ten vieni kalba taip, kiti taip. Manęs tai visiškai nedomina.
– Klubo vadovai su jumis asmeniškai kalbėjosi?
– Aš prabėgomis mačiau, kad buvo kažkoks straipsnis. Pirmadienį kalbėjome su D.Gudeliu, jis sakė „laikykis, laikykis“. Na ką, laikausi (juokiasi).
Man jokio pasitikėjimo nereikia. Svarbiausia, kad nekištų pagalių į ratus. Sakau, man jokių palaikymų nereikia, aš jau suaugęs žmogus, tuoj eisiu į pensiją (juokiasi).Tik noriu, kad man nemaišytų. To noriu iš teisėjų ir aplinkinių, o visą kitą padarysime patys.
– Lemiamų pusfinalio rungtynių kaina bus ne tik pergalė, bet ir klubo prestižo reikalas?
– Žinoma. Man labai keistas visokių straipsnių pasirodymas, kai mes serijoje ramiai pirmaujame. Su pakilia nuotaika važiavome į Klaipėdą, o iš ryto pas mane atėjo kapitonas (Artūras Jomantas, – red.) ir sako: „Treneri, ten rašo visokius dalykus, legionieriai sunerimę, padarykite susirinkimą“.
Ir mes rungtynių dieną kalbamės ne apie rungtynes, o apie šią situaciją. Aš turiu aiškinti, kad esame profesionalai ir kas bebūtų, turime žaisti iki galo. Tai komandai nepadeda.
Man iš šalies taip atrodo, kad jei tokie dalykai dedasi, gal tada nesvarbu, būti pirmiems ar ketvirtiems?
Tegul viskas vyksta po sezono. Negi mes tokie nekantrūs, kad dvi savaites negalima palaukti? Tai pirmas kartas mano praktikoje, kai atkrintamųjų įkarštyje vyksta tokie dalykai. Nežinau, kas kaltas.
– Ka, jūsų manymu, gali kišti pagalius į ratus?
– Nenoriu daryti išvadų. Aš moku nuo to atsiriboti, bet kaip komanda gali žiūrėti į mano aštrias pastabas, jei žino, kad kitais metais manęs komandoje nebebus? Kaip aš priversiu Roką Giedraitį pašokti?
Čia kaip su Dalia Grybauskaite – niekas su ja nebesiskaito. Kaip JAV sakoma, jei lieka metai iki rinkimų, prezidentas šlubas (juokiasi).
Aš panašioje situacijoje esu buvęs tada, kai dirbau Maskvos srities „Chmiki“ klube ir mums nemokėjo atlyginimu.
Legionieriai nežaidė ir sakė, kad nieko jiems neburčiau, juk jie į Rusiją atvyko dėl pinigų. Jiems jokių pasakų apie meilę krepšiniui nereikėjo. Šiuo atveju man vėl reikia atlikti psichologo vaidmenį, bet tai yra vienas iš trenerio darbų.
