Sostinės klubas lemiamose penktosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) pusfinalio serijos rungtynėse 88:82 įveikė Klaipėdos „Neptūną“ ir žengė į finalą.
Tai pirmas kartas per pastaruosius trejus metus, kai „Lietuvos rytas“ perlipo pusfinalio barjerą ir kovą dėl titulo tęs su Kauno „Žalgiriu“.
„Visų pirma, noriu pradėti nuo liūdnesnio dalyko – neseniai netekome ištikimo komandos sirgaliaus Gvido. Pergalę skiriame jam, – pradėjo R.Kurtinaitis. – Antra, labai džiaugiuosi, kad laimėjome.
Serija buvo sunki, buvo daugiau psicholginių momentų, o ne krepšinio. Kaip minėjau prieš rungtynes, pavyko išnaudoti aikštės pranašumą. Gerai kovėmės“.
Treneriui ir visai komandai pusfinalio serijos metu teko nemažai išgyventi – nutekėjus informacijai, kad R.Kurtinaitis po sezono tikrai nebetęs darbo klube, kilo šiokia tokia sumaištis.
Dėl to R.Kurtinaičiui net teko šaukti neplanuotą susirinkimą, tačiau atrodo, kad jis sėkmingai išvalė krepšininkų mintis ir leido susikaupti kol kas svarbiausiam sezono mačui.
– Kazys Maskvytis sakė, kad „Neptūnas“ serijoje buvo geresnė komanda. Ką manote apie tai? – po rungtynių paklausėme R.Kurtinaičio.
– Nenorėčiau komentuoti, visi susiduriame su problemomis. Manau, geresnė komanda nugali. Gal iš šalies K.Maksvyčiui atrodė kitaip.
Bet norėčiau padėkoti jam ir „Neptūnui“ už gražią seriją. Manau, ji sirgaliams suteikė gerų emocijų.
– K.Maksvytis po rungtynių taip pat priekaištavo teisėjams. Kaip jums arbitrų darbas?
– Po mačo Klaipėdoje siuntėme savo pretenzijas, nes buvo daug nešvaraus kontakto iš Simo Galdiko ir Mindaugo Kačino. Nemanau, kad šiose rungtynėse pražangų (varžovams) buvo per daug.
Nepastebėjau, kad būtų kas nors išskirtinio. Aišku, baudų metėme daugiau, bet mes tiesiog žaidėme švaresnį žaidimą.
– Ką reiškia po dviejų sezonų be LKL finalų vėl ten grįžti?
– Tai nėra laiko klausimas, po dviejų ar po penkių sezonų. Nuo šio sezono pradžios klubo vadovybė kėlė tokius tikslus.
Vieno tikslo neįgyvendinome kaip nepatekome į Europos taurės atkrintamąsias. Dar vienas iš tikslų buvo patekti į LKL finalą, tą padarėme. Norime su „Žalgiriu“ pakovoti finale. Smagu po pertraukos vėl jame būti.
– Kada buvo lemiamas momentas, kai perlaužėte rungtynių eigą?
– Ketvirtojo kėlinio pradžia, bet po to per minutę vėl viską iššvaistėme. Ne paslaptis, kad visą sezoną nepavyksta įgauti solidžios komandos vardo.
Kartais atrodome kaip didi komanda, o kartais – kaip vaikinai iš gatvės. Prasideda atsipalaidavimai, trūksta individualaus kiekvieno žaidėjo solidumo. Šįkart buvo baimės, bet gerai, kad ketvirtąjį kėlinį kontroliavome.
– Jimmy Baronas nežaidė nė minutės. Kodėl?
– Jo nenaudojau. Jis vienose serijos rungtynėse mums suveikė gerai, bet šįkart prie gynybos schemų netiko.
– Turbūt galite pagirti Mindaugą Giržiūną (20 tšk., 18 naud. bal.)?
– Labai. Džiaugiuosi, kad jis atrodė solidžiai ir jau jaučiasi kaip namie. Tai vėlai atrastas žaidėjas, bet jis turi visą potencialą žaisti aukščiausiame lygyje.
– Komanda spės fiziškai atsigauti iki finalo serijos pradžios?
– Privalome tą padaryti, toks mūsų darbas. Finalo serija ilga. Kai reikia ilgai rungtynių laukti – negerai, bet kai pavargęs, irgi negerai. Dabar esame žaidybiniame ritme. Gal nuovargio ir yra, bet stengsimės pailsėti.
– Šį sezoną „Žalgirį“ įveikėte du kartus. Ką jums tai sako?
– Du kartus įveikėme, bet ir du kartus pralaimėjome. Pralaimėjome ir finalines Karaliaus Mindaugo taurės rungtynes.
Bet visuose mačuose buvome temoje. Aišku, šįkart situacija visai kita – tuomet „Žalgiris“ dar žaidė Eurolygoje, o dabar jie pailsėję. Manau, mes pajėgūs kautis su „Žalgiriu“. O ar pavyks laimėti, bus matyti.
