Kai žalgiriečiai neturėjo vargo ir pusfinalio serijoje laimėję tris mačus prieš Panevėžio „Lietkabelį“ į finalą žengė greičiausiu būdu, tai „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ akistatoje prireikė visų penkerių rungtynių.
Penktosiose rungtynėse „Siemens“ arenoje, sostinės klubas palaužė uostamiesčio ekipą 88:82 ir laimėjo pusfinalio seriją 3:2.
„Tokios komandos kaip „Lietuvos rytas“ ar „Žalgiris“ visuomet Lietuvoje bus laikomos favoritėmis ir prie to reikia priprasti. Tai įpareigoja stengtis.
Jeigu neišgąsdina daromas spaudimas, tai ir patvirtini spėliones – buvai stipresnis. Tačiau kuomet neatlaikai spaudimo ar netinkamai pasižiūri, tuomet viskas užsitęsia“, – mintimis apie skirtingas pusfinalio serijas su lrytas.lt dalijosi olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius.
Alytaus „Dzūkiją“ 2017-2018 metų sezone treniravusio V.Chomičiaus teigimu, „Žalgiris“ yra akivaizdus finalo serijos favoritas, tačiau serija „sausai“ baigtis neturėtų.
Anot jo, nors sostinės komandos būseną ir sukrėtė žinios apie trenerių kaitą, vis tik komanda turi savų kozirių, o Vilniaus komanda turėjo neskubėti ir R.Kurtinaičiui duoti šansą.
– „Neptūno“ ir „Lietuvos ryto“ serija buvo labai atkakli. Ar buvo galima tikėtis intrigos iki pat galo?
– Galvojau, kad serija vilniečiams bus lengvesnė. Bent jau vieneriomis rungtynėmis. Bet dabar jau galima sakyti, kad laimėjo „Lietuvos rytas“, nes buvo stipresni. Reikia pagirti Klaipėdos komandą už kovą iki galo ir gražų krepšinį.
Iš kart galiu pasakyti, kad sunku abejoti tuo, jog finale favoritu bus ir jį laimės Kauno „Žalgiris“. Visų septynerių rungtynių finale tikėtis sunkoka, bet intrigą numatyti galima. Bent jau vienerias rungtynes vilniečiai laimėti turėtų.
Žinoma, galima ir kur kas daugiau nuveikti, kadangi krepšinyje susideda daug detalių. Sostinės klubas turi gerų žaidėjų, kurie atsidavę šimtu procentų komandą gali vesti toli. Kad „Lietuvos rytas“ pajėgus nugalėti „Žalgirį“ toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Juk atradę tinkamą taktiką, jie žalgiriečius šiame sezone palaužė du kartus.
– „Žalgiris“ su „Lietkabeliu“ daug vargo neturėjo, susitvarkė per tris rungtynes. Tai „Lietkabelis“ buvo per silpnas ar žalgiriečių forma po Eurolygos sezono išlikusi labai stabili?
– Viską lemia tai, kad „Žalgiris“ žaidžia ramiai ir užtikrintai. Nors ne viskas visada gerai gaunasi, tačiau komanda sustyguota taip, kad nėra pasimetimo – kiekvienas žino savo galimybes tam tikrose situacijose. Kuomet laikomasi drausmės, anksčiau ar vėliau nepasisekus vienose rungtynėse, kitose ateina sėkmė.
„Lietkabeliui“ priešingai – norint kažką nuveikti prieš „Žalgirį“, kiekviename momente reikėjo žaisti šimtu procentų. Tačiau, kai kažko pritrūksta, lyderiai neranda savęs, tai šimto procentų išspausti beveik neįmanoma. To nepadarius, prieš tokią komandą kaip „Žalgiris“ laimėti beveik neįmanoma. Tie trūkumai ir sumenkino panevėžiečių šansus.
– Pasvarstykime, jeigu „Lietuvos rytas“ būtų nepatekęs į finalą, ar tai nebūtų blogai visam Lietuvos krepšiniui?
– Žodį „Jeigu“ reikia išbraukti. Pridėkime geriau tai, kad finale žaidžiant „Neptūnui“ ir toliau būtų auginamos kitų komandų viltys. Grūdinama mintis, kad ne tik su didesniais biudžetais galima kažką pasiekti. Tai tampa įrodymu, kad daugiau nei įsivaizduoja gali nuveikti ir mažesnės komandos. Ir pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Prisiminkime, kaip Alytaus „Dzūkija“ iškopė į Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą, kai ketvirtfinalyje nugalėjo tą patį „Neptūną“. Vėliau pusfinalyje dar gerokai pasvilino padus ir „Lietkabeliui“.
Nori to ar nenori, bet tokie dalykai išeina tik į naudą. Jeigu silpnesnis gali įveikti stipresnį, tai vadinasi ir darbo kokybė Lietuvos krepšinyje auga. Čia kaip ir NBA finaluose. „Golden State Warriors“ akivaizdi favoritė, bet ką gali žinoti, kaip sužais iki jo atėjusi „Cleveland Cavaliers“ komanda.
– Galbūt „Lietuvos rytui“ koją kišo pusfinalio lyderio etiketė?
– Tokios komandos kaip „Lietuvos rytas“ ar „Žalgiris“ visuomet Lietuvoje bus laikomos favoritėmis ir prie to reikia priprasti. O tai įpareigoja stengtis.
Jeigu tu tvirtas psichologiškai, žinai, ką darai, neišgąsdina daromas spaudimas, tai ir patvirtini spėliones – favoritas buvo stipresnis. Tačiau kuomet žaisdamas prieš silpnesnį pagalvoji, kad jau laimėjai ar laimėsi paprastai, tai ir nutinka problemos. Arba jeigu neatlaikai spaudimo.
Kai varžovo, net ir pačio silpniausio neįvertini, pradedi kreipti dėmesį į aplinkinius, tai tuomet ir užsitęsia viskas. Nieko negali padaryti tuo momentu – netikėtai pralaimi mačą, susirūpini, koncentruojiesi į detales, viskas išmuša iš vėžių.
– Ar finalo serijoje negali būti atvirkštinė situacija?
– Jeigu „Žalgiris“ ir pralaimės vienas ar kitas rungtynes, nemanau, kad tai bus didelės problemos. „Lietuvos rytas“ gali įkąsti, tačiau tokiai komandai kaip Kauno, problemų net ir tuomet nebus. Jie šiame sezone matė visko, todėl net nereikia abejoti, kad ir blogiausiu atveju greitai padarytų išvadas ir viską sutatytų į vietas.
– Pagal dabartinę situaciją, „Žalgiris“ bus labiau pailsėjęs, be to, turi namų aikštės pranašumą. Ko vilniečiams reikia, kad serijoje galėtų patikėti savo sėkme?
– Užtenka tik žvilgtelėti į istoriją ir pamatytume, kad yra buvę daug skirtingų atvejų. Viena komanda ilsisi, kita sunkiai žaidžia įgauna žaidybinę formą, atrodo produktyviau. Arba viskas atvirkščiai.
Šiuo atveju, „Lietuvos rytui“ net tik reikia pasitikėti sėkme, bet ir griebtis kitų veiksmų. Jie dabar pagavę ritmą, taigi reikia stengtis kuo labiau ir laikytis tame žaidybiniame ritme bei neužsnūsti. Tik taip galima pasipriešinti daugiau poilsio turėjusiam ir mažiau jėgų išeikvojusiam „Žalgiriui“.
– O kaip žinios apie „Lietuvos ryto“ trenerių permainas? Galbūt dabar Rimas Kurtinaitis kaip tik bus motyvuotas ir stengsis įrodyti, kad yra kažko vertas?
– Tai galbūt viskas ir padaryta dėl to, kad treneris būtų motyvuotas (juokiasi). Iš tikrųjų, tai kai komanda kovoja dėl tokių vietų, tai bet kokiais būdais reikia stengtis padaryti taip, kad dar sezonui nesibaigus nebūtų vedamos jokios derybos. Kiek gi liko iki sezono pabaigos? Dvi savaitės. Per šį laikotarpį juk niekas nepasikeis.
– Tai tokios žinios smogia rezultatams?
– Žinoma, kad taip. Ruošiesi, stengiesi ir staiga taip nutinka... Iš šono sakoma vienaip, o padaroma visai kitaip. Arba kažkas daroma, o po to visai kita pasakoma. Taip yra negerai.
Viskam yra savas laikas. Ir bendrai kalbant, nežinau ar tokios permainos net gi naudingos būtų. Žaidėjai visą sezoną dirba su treneriu, juo pasitiki. Visi žinome, kaip R.Kurtinaitis stengiasi dirbti. Geresnis variantas yra pirmiausia pažiūrėti, kur buvo padarytos klaidos, o tuomet duoti šansą jas ištaisyti.
– O gal pagavus sėkmę LKL finaluose ir laimėjus seriją, „Lietuvos ryto“ nuosprendis treneriui galėtų pasikeisti?
– Čia jau vadovai nuspręs, kas juos tenkina. Žvelgiant į aplinkybes, tai jau dabar yra kažkoks pasiekimas. Juk du sezonus „Lietuvos rytas“ nebuvo finale.
Dabar komanda atrodo visai neblogai. Panašu, kad kai kuriose pozicijose nesukomplektuota taip, kad galėtų pasipriešinti šį sezoną blizgančiam „Žalgiriui“, tačiau jau patekimas į finalą šiuo metu daug reiškia.
