Su dideliu noru pagaliau prisidėti prie kelionės į pasaulio čempionatą gyvena ir vienas nacionalinės komandos lyderių Jonas Valančiūnas. Jis jau keletą savaičių leidžia laiką Lietuvoje po ne itin sėkmingai pasibaigusio NBA sezono, kai „Toronto Raptors“ Rytų konferencijos pusfinalyje beviltiškai 0:4 krito prieš „Cleveland Cavaliers“.
Birželio 19-21 dienomis Druskininkuose aukštaūgis rengė krepšinio stovyklą jauniesiems talentams, kurioje kartu su žinomais treneriais jaunuoliams dalijo patarimus.
Kartu su Lietuvos rinktinės vidurio puolėju dirbo Gintautas Regina, Darius Maskoliūnas. Jaunimą krepšinio paslapčių mokė ir Dainius Adomaitis, kuriam dabar svarbiausias yra vienas dalykas – pasiruošimas pasaulio krepšinio čempionato atrankos kovoms su Lenkija ir Vengrija. Jis Druskininkuose paskelbė sutrumpintą rinktinės žaidėjų sąrašą, kurie ruošis artimiausioms kovoms. Vietos jame neliko Mindaugui Girdžiūnui bei Laurynui Biručiui.
Lietuvos rinktinė birželio 28-ąją Gdanske kausis su Lenkijos rinktine, o Vengrijos iššūkį priims liepos 1-ąją Budapešte.
„Smagu prisijungti prie rinktinės. Bet reiks pasiruošti per trumpą laiką, analizuoti varžovus. Laiko nebus daug, reiks pasiimti pergales, judėti pirmyn“, – optimistiškai apie laukiančias kovas su rinktine po treniruočių su jaunimu kalbėjo J.Valančiūnas.
Aukštaūgis taip pat pasidalijo mintimis apie naująją FIBA sistemą, papasakojo apie sezoną NBA, džiaugėsi nauju „Raptors“ treneriu bei įvertino darbą NBA su jį ten ugdžiusiu, tačiau Torontą palikusiu treneriu Dwane'u Casey.
– Prasidėjo jūsų treniruočių stovykla, kaip atrodo vaikinukai?
– Atrodo gerai, visi šiek tiek sutrikę, bet tai pirmosios dienos. Jie turi įsivažiuoti. Trečiąją dieną prasideda geriausias žaidimas. Bet tam ir yra čia treneriai, kad padėtų kitiems. Turi ką pamatyti, ką išmokti. Kalnų nenuversime, bet jie dirbs su treneriais savo komandose ir toliau, bus matyti.
– Pats asmeniškai, jei turėtumėte galimybę pasikviesti kažkurį trenerį ar žaidėją pasipraktikuoti, kurį pasikviestumėte?
– Pasikviesčiau daugelį. Žiūrint, kur noriu padirbėti. Dėlioju planus, matau, kurių trenerių reikia, kurioje sirtyje reikia padirbėti. Žiūrime, su kuo galiu padirbėti. Taip ir kviečiamės.
– Turėjote daug laiko įvertinti savo pastarąjį sezoną. Ką galite pasakyti, koks jis buvo jums, komandai?
– Sezonas buvo neblogas. Baigėsi kaip baigėsi. Pabaiga nebuvo gera, bet pats sezonas ir visa pradžia, vidurys buvo neblogi. Aišku, viskas nusibraukia, kai taip pralaimi, bet viskas gerai. Dabar pirštais badyti vienam į kitą negerai. Nepadarėme kažko patys, reikia žiūrėti į save.
– Kiek pačiam neramu, kad kažkas Toronte gali įvykti? Permainos žaidėjų sudėtyje ir panašiai.
– Esu kažkada pats pasakęs – niekada negali žinoti. Galbūt, kai dabar kalbamės, mane keičia, ar kitus komandos lyderius. Niekada negali žinoti. Tai yra NBA, didelis konvejeris, biznis. Nežinai, kas gali būti. Dabar tik reikia ruoštis naujam sezonui, susigydyti traumas. Padirbėti, kur reikia ir važiuoti į kitą sezoną. Jau turėjome nemažai pasikeitimų. Kitais metais bus viskas kitaip.
Su nauju treneriu Nicku Nurse'u santykis geras. Klube su juo visada dirbome individualiai. Smagu jį matyti perimantį vairą. Dabar naujo sezono, galbūt, lauksime dar labiau. Buvo nemažai kadidatų, bet esu patenkintas, žinau jo braižą, kaip mato komandą, rasime bendrą kalbą.
– Kaip jums šešeri metai su D.Casey?
– Tikrai geri. Mano karjera klostosi. Kaip sakoma, dangus yra limitas. Bet su juo buvo viskas puiku. Tai buvo mano pirmas treneris NBA, davė pagrindus. Pasiekėme nemažai gerų dalykų. Šį sezoną taip pat daug gavau iš jo. Ir pati komanda žaidė gerai. Niekada negali žinoti, kas bus. Nesmagu būti atleistam ar palikti komandą, bet tai yra gyvenimas. Po sezono buvome susitikę ir padėkojome vienas kitam. Buvo malonu.
– Ar nėra nemaloni situacija, kad rinktinė vienaip atrodo atrankoje, o visai kitaip čempionate?
– Manau, kad tai yra neteisinga kai kurių žaidėjų atžvilgiu. Juk kauniesi, viską darai, kad važiuotum į čempionatą. Tai yra neteisinga. Gaila. Net nežinau kaip tai įvardinti. Deja, ne mūsų galioje tai pakeisti. Galime garsiai kažką komentuoti, bet nieko nepakeisi. Žiūrėsime, gal kas ir bus, bet dabar turime ką turime. Kalbėti galime daug, bet dabar reikia daryti.
– Tai kokie dabar planai?
– Prisijungti prie rinktinės, pasiruošti per trumpą laiką, analizuoti varžovus. Laiko nebus daug, reiks pasiimti pergales, judėti pirmyn.
– O rinktinės langus sekėte? Koks jausmas vėl vilktis Lietuvos marškinėlius?
– Tikrai sekiau rezultatus, po rytinės treniruotės galėjau pažiūrėti rungtynes dėl laiko skirtumo. Tikrai buvo smagu, kad komanda taip žaidė, iškovojo svarbias pergales. Galbūt buvo nostalgija, kad chebra žaidžia, o aš namie sėdžiu ant sofos. Bet tikėjausi, kad baigsiu sezoną ir galėsiu dalyvauti rinktinėje. Tas ir įvyko. Dabar su džiaugsmu prisijungsiu prie rinktinės.
