Ką tik vieną sudėtingiausių karjeros sezonų užbaigęs 41-erių treneris „Neptūną“ ne tik išvairavo iš chaoso laikotarpio, bet ir atvedė iki Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos.
Uostamiesčio ekipa mažojo finalo serijoje 3:1 įveikė Panevėžio „Lietkabelį“ ir medalius iškovojo po metų pertraukos.
„Džiugu, kad metus užbaigėme tokiu akcentu. Sezono viduryje tik didžiausi optimistai galvojo, kad mums išvis pavyks ką nors laimėti“, – lrytas.lt kalbėjo K.Maskvytis.
Ir treneris buvo visiškai teisus.
Šią žiemą „Neptūnas“ įkrito į tokią duobę, kad mintis apie LKL finalą pakeitė noras bent užbaigti sezoną.
Iš pradžių į viešumą pradėjo lįsti klubo skolos – anot dabar jau buvusio direktoriaus Artūro Žalio, jos siekė apie 800 tūkst. eurų.
Netrukus „Neptūnas“ sulaukė ir antrojo smūgio. Du ekipos herojai Arnas Butkevičius ir Mindaugas Girdžiūnas sensacingai išvyko į Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubą.
Tai gerokai sutrikdė uostamiesčio krepšininkus, o komandos puolėjas Simas Galdikas bendraklubius netgi išvadino išdavikais.
„Buvo visaip – vieni į tai pažiūrėjo labai kategoriškai, o kiti suprato, kad Mindaugas su Arnu pirmiausia žiūrėjo, kas geriausia jiems ir jų šeimoms.
Mano nuomonė tokia – aišku, jie pasielgė taip, kaip jiems buvo palankiausia, bet mūsų komandos tai nepastūmė į gerą padėtį. Manau, jie tą patį galėjo padaryti po sezono“, – teigė K.Maksvytis.
„Neptūno“ nemalonumų virtinę pabaigė sezono pradžioje spindėjusio legionieriaus Juano Palacioso perėjimas į Stambulo „Bešiktaš“.
K.Maksvytis šio chaoso įkarštyje pasidalino garsiai nuskambėjusiu įrašu – jo „Facebook“ paskyroje pasirodė grupės NOX daina „Sudužęs laivas“.
„Tą dieną turėjome porą valandų iki autobuso ir jas norėjau praleisti su šeima vakarieniaudamas, bet staiga buvau iškviestas pas klubo direktorių ir sužinojau nemalonias naujienas... Kažkaip mintyse ir iškilo tokia liūdnoka daina“, – įrašo istoriją pasakojo K.Maskvytis.
Juodasis periodas „Neptūne“ pasibaigė tik po didelių permainų – iš pagrindų pasikeitė klubo valdyba, o direktoriaus pareigas perėmė jaunas verslininkas Vilius Sukonas.
Naujieji klubo vadovai kol kas visą dėmesį sutelkė į finansinės situacijos stabilizavimą.
„Dabartinė valdyba linkusi viską pradėti kukliai, atidavinėti skolas ir jei sezono pabaigoje pavyks pritraukti rėmėjų, tada ir stiprintis. Man tai nelabai patinka, bet aš treneris ir dirbsiu savo darbą“, – sakė K.Maksvytis.
– „Neptūnui“ sezonas buvo vienas sudėtingiausių per visą klubo istoriją. Svarbu buvo jį pabaigti medaliais? – paklausėme K.Maksvyčio.
– Labai svarbu. Žinoma, sezoną pradėjome su vienais tikslais, bet po visų pasikeitimų teko juos pakuklinti. Tikriausiai sezono viduryje tik didžiausi optimistai galvojo, kad mums išvis pavyks ką nors laimėti. Džiugu, kad metus užbaigėme tokiu akcentu, kadangi tikrai nebuvo lengva – dėl bronzos kovojome su labai stipria komanda.
– Kai praėjusią vasarą persikėlėte į Klaipėdą, jokių ženklų apie artėjančius sunkumus nebuvo?
– Nepasakyčiau, kad ką nors nujaučiau. Jei būčiau žinojęs, gal visa situacija būtų atrodžiusi kitaip. Supratau, kad kiekviename klube yra bėdų, skolų, kurias reikia atiduoti, bet konkrečiai nieko nežinojau.
– Tad žiemą išlindusios problemos jums tapo nemalonia staigmena?
– Na, šiek tiek staigmenos tikrai buvo, nes vis tiek Klaipėda yra didelis miestas su savo pramone, krepšinį mylintis ne tik žodžiais, bet ir darbais. Vienu metu buvo dvejonių, ar išvis pabaigsime sezoną, ar neišvažiuos dar daugiau žaidėjų. Komandos likimas buvo didelis klausimas.
– Kaip jūsų planus pakeitė išvykę lyderiai – A.Butkevičius, M.Girdžiūnas, ir J.Palaciosas?
– Dėl J.Palacioso visą sezoną gyvenome su rizika, nes jo sutartyje buvo išpirkos galimybė. Šioje vietoje netgi nieko smarkiai nepralošėme, nes už jį gavome pinigų. Ir nebūtų taip baisu, jei tik jis vienas būtų palikęs komandą.
Bet visų trijų žaidėjų išvykimas tikrai sumaišė planus – pasikeitė komandos braižas, gynybos sistemos. Su jais netekome labai daug – universalumo, fiziškumo, pataikymo ir dalies charakterio. Netektis tikrai buvo didelė.
– „Neptūno“ vadovams M.Girdžiūno ir A.Butkevičiaus persikėlimas į sostinę buvo kiek netikėtas. Jūs apie tai žinojote?
– Atlyginimai vėlavo ir kalbos, kad „Lietuvos rytas“ jais domisi, sklandė jau kurį laiką. Bet ar jie išeis, ar neišeis, nežinojome, tad buvo šiokia tokia staigmena.
Tiesą sakant, buvo labai nemalonu, nes kaip tik po rungtynių su Utenos „Juventus“ reikėjo išvažiuoti į Prancūziją, teko skubiai kviestis jaunus žaidėjus, pakeisti visus bilietus. Kitaip būtume gavę baudą iš FIBA Čempionų lygos už per mažą žaidėjų skaičių.
– Kiek šis perėjimas sujudino pačią komandą? Simas Galdikas į situaciją sureagavo ypač jautriai.
– Buvo visaip – vieni į tai pažiūrėjo labai kategoriškai, o kiti suprato, kad Mindaugas su Arnu pirmiausia žiūrėjo kas geriausia jiems ir jų šeimoms. Mano nuomonė tokia – aišku, jie pasielgė taip, kaip jiems buvo palankiausia, bet mūsų komandos tai nepastūmė į gerą padėtį. Manau, jie tą patį galėjo padaryti po sezono.
– Pasibaigus sezonui galima įvertinti, kad išvykusių žaidėjų skyles užkamšyti pavyko neblogai?
– Pavyko, tikrai džiaugiuosi savo žaidėjais. Buvo sunkių momentų – ir algų vėlavimų, ir kitų pasikeitimų, bet neturėjome, kur trauktis. Man dar nėra tekę dirbti tokiame klube, kur praktiškai keturi direktoriai pasikeitė per pusę sezono. Tai buvo permainų metai ir juos šiaip ne taip išgyvenome.
– Klubą ištikusios krizės metu nuskambėjote pasidalinęs daina apie sudužusį laivą. Kaip jums tuomet kilo tokia mintis?
– Šią dainą žinojau jau seniai, o tuo metu nuotaika kaip tik buvo labai slogi. Tą dieną su komanda turėjome porą valandų iki autobuso ir jas norėjau praleisti su šeima vakarieniaudamas, bet buvau iškviestas pas klubo direktorių ir sužinojau nemalonias naujienas. Kažkaip mintyse ir iškilo tokia liūdnoka daina.
– Neaplankė mintys bėgti is skęstančio laivo?
– Tai nebuvo labai realu. Aišku, nebuvau patenkintas vykstančia situacija. Stengiausi nepanikuoti ir nerodyti blogo pavyzdžio, bet minčių buvo visokių – kada bus pabaiga ir kas mūsų laukia toliau? Sezoną bet kokiu atveju būčiau pabaigęs, o toliau jau galvočiau.
– Kiek jūs buvote įtrauktas į klubo vadovybės permainas?
– Buvo tokia situacija, kai valdyba per vieną dieną pasikeitė du kartus. Ryte buvau pakviestas pas merą ir paprašytas su naujais vadovais sudalyvauti posėdyje. Jame sudalyvavau, o tą pačią dieną popiet gavau skambutį, kad atvykčiau pas merą jau su kita grupe valdytojų. Pasakiau, kad jau gana, nes mano darbas treniruoti.
– Manote, klubas pateko į geras rankas?
– Manau, kad taip. Suvaldėme situaciją, užbaigėme sezoną, ir ne bet kaip, o medaliais. Kiek pažįstu dabar valdyboje esančius žmones, jie atrodo rimti. Dabar tikrai sustiprėjo klubo administracija. Sezono pradžioje „Neptūnas“ buvo nusilpęs visomis prasmėmis, o dabar po truputį atsigauname.
– Jūs ir toliau liksite „Neptūne“?
– Turiu garantuotą sutartį dar metams. Be abejo, man šiek tiek nepatinka, kad dabar bus bandoma taupyti ar apkarpomas biudžetas, bet tai normalu ir tęsiu savo darbą.
– Kokie komandos ištekliai šios vasaros rinkoje?
– Naujieji klubo vadovai viską labai skrupulingai skaičiuoja ir tikrai nebus taip, kaip anksčiau, kai komanda renkama neturint biudžeto ir tik sezono metu galvojama, kaip ją išlaikyti.
Dabartinė valdyba linkusi viską pradėti kukliai, atidavinėti skolas ir jei sezono pabaigoje pavyks pritraukti rėmėjų, tada ir stiprintis. Man tai nelabai patinka, bet aš treneris ir dirbsiu savo darbą.
– Jau pradėjote dairytis į žaidėjų?
– Dairomės, tik esame apriboti finansų. Pagal tai, ką išgirdau, šią vasarą žaidėjams turėtume išleisti mažiau, negu pernai. Bus labai sunku surinkti gerą ir konkurencingą komandą.
