Nemaža dalis žiūrovų, trečiadienį įsijungę tiesioginę rungtynių transliaciją iš Espo, nustebo – jie negalėjo atpažinti daugumos Lietuvos rinktinės žaidėjų.
Vietoj Manto Kalniečio, Mindaugo Kuzminsko ar Artūro Gudaičio gerbėjai išvydo jaunuosius Vilniaus „Perlo“ krepšininkus, apsivilkusius Lietuvos rinktinės marškinėliais. O prie aikštelės, vietoj Lietuvos rinktinės trenerio D.Adomaičio, savo auklėtiniu žaidimu dirigavo krepšinio specialistas Arvydas Gronskis.
Rungtynes tiesiogiai transliavo TV3 televizija, tačiau šios akistatos žiūrimumas pasiekė visišką dugną.
Rungtynės tarp Lietuvos ir Suomijos krepšininkų turėjo vos 3,5 procentų vidutinį reitingą. Visas rungtynes pažiūrėjo tik 95 tūkstančiai žiūrovų, o vidutinis krepšinio aistruolių interesas dvikova – bent minutei buvo įsijungę krepšinio mačą – siekė tik 396 tūkstančiai žiūrovų.
Per pirmuosius du FIBA 2019-ųjų pasaulio krepšinio čempionato atrankos varžybų „langus“ šiemet, kai tiek Klaipėdoje, tiek ir Gdanske ar Budapešte žaidė Lietuvos rinktinė, rungtynes vidutiniškai žiūrėdavo po 250 tūkstančių žiūrovų, o vidutinis interesas siekė 637 tūkstančius sporto aistruolių. Vidutinis transliacijos reitingas tuomet buvo net 9,2 procento.
Net per BTV rodytas LKL finalas pritraukė kur kas daugiau žiūrovų nei trečiadienį rodytos rungtynės: penkerios finalo tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipų rungtynės vidutiniškai prie televizorių ekranų sutraukdavo po 109 tūkstančius žiūrovų, o vidutinis LKL finalų reitingas siekė 4 procentus.
2017 metų Europos krepšinio čempionate Lietuvos rinktinė sužaidė šešias rungtynes ir jas vidutiniškai žiūrėdavo 390 tūkstančių žiūrovų, o bent minutei krepšinį įsijungdavo vidutiniškai beveik 700 tūkstančių žiūrovų.
Vidutinis reitingas tąkart buvo net 14,3 procentų. Kuomet aštuntfinalyje Lietuva pralaimėjo Graikijai, tas rungtynes žiūrėjo virš 485 tūkstančių žiūrovų ir bent minutei jas buvo įsijungę 845 tūkstančiai. Vidutinis reitingas siekė 17,8 proc, o tuo metu beveik kas antras įjungtas televizorius rodė krepšinį.
Suomijos rinktinės atstovai nors ir pagarbiai atsiliepė apie savo varžovus, kurie nebuvo tais, kuriais turėjo būti, tačiau ne vienas sirgalius Lietuvoje įpyko.
„Aš galvoju, kad reikia branginti Lietuvos rinktinės vardą. Važiuoja žaisti jaunimas, o oficialiai vadinami rinktinės vardu. Istorijos metraščiuose išliks tas pralaimėjimas Suomijos komandai 28 taškų skirtumu“, – bendraudamas su lrytas.lt savo nuomonę išdėstė buvęs Lietuvos rinktinės, dabartinis „Šiaulių“ ekipos treneris Antanas Sireika.
„Sirgaliai dėl tokio dalyko galėjo supykti: jie įsijungė televizorių pažiūrėti rinktinės, o ten žaidžia jaunimas“, – teigė 59-erių krepšinio specialistas Valdemaras Chomičius.
Tačiau dėl visiškai gėdingo pasirodymo vargu ar reikėtų kaltinti televiziją, o juolab, į mėsmalę mestus jaunuosius Vilniaus krepšininkus, kuriems ant marškinėlių krūtinių spindėjo brangus žodis „Lietuva“.
Greičiausiai, pralaimėjimo ir visiško chaoso su šalies rinktinės reikalais kartėlį privalo praryti dabartinis šalies krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis ir generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
Būtent šių vadovo pozicijos nebūvimas privertė nacionalinės ekipos strategą Dainių Adomaitį keisti visus įmanomus rinktinės pasirengimo planus, kuriuos vasaros pradžioje patys ir laimino bei plekšnojo treneriui per petį.
Ir tik su jų palaiminimu janieji šešiolikmečiai-aštuoniolikmečiai vaikinai į Suomijos pelkes murkdė ilgai kurtos galingos Lietuvos krepšinio rinktinės įvaizdį. Apie aistruolių nusivylimą ir kalbėti neverta: pastaruoju metu sklando juokelis, kad į Suomija galima buvo bent šalies futbolo rinktinę pasiųsti – ji vis tiek prie triuškinamų pralaimėjimų įpratusi, o „krepšinio rinktinės“ vaikams dabar trauma visam gyvenimui.
Lietuvos krepšinio federacijos vedlys A.Sabonis kaskart klausiamas kritikavo FIBA sugalvotus pasaulio čempionato atrankos „langus“.
„Man asmeniškai – ji netinkama“, – ne kartą apie naują atrankos sistemą kalbėjo A.Sabonis, tačiau taip nė karto ir nepabandęs pareikšti savo „prieš“ FIBA rengiamose suvažiavimuose ar konferencijose.
Kur tik galėjo, LKF vadovas ir generalinis sekretorius per pastaruosius dvejus metus aiškino, kad skriausti tiek savo klubus tarptautinėje arenoje, tiek ir rinktinę verčia FIBA, bet kito kelio mūsų šalies federacija neturi – privalo nusileisti įnoriams vardan Lietuvos krepšinio.
Ir sėkmingai žlugdo tiek televizijų krepšinio varžybų reitingą, tiek ir rinktinės įvaizdį.
Bet ne savo. Į visus nacionalinės ekipos draugiškus, kontrolinius ar čempionato mačus lagaminus pastoviai susikraudavę A.Sabonis ir M.Špokas šįkart netikėtai Suomiją ignoravo. Gal protestavo prieš FIBA?
Greičiausia jie ir buvo tarp tų nedaugelio - 95 tūkstančių sirgalių, kurie traukydami pečiais per televiziją stebėjo rungtynių parodiją ir piktinosi nežinia kokia komanda, kuri pasivadino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė.
