Lietuvos rinktinė po dviejų pratęsimų dramos ir 50 minučių kovos 95:93 (26:14, 15:23, 18:16, 18:20, 9:9, 11:9) nugalėjo Nyderlandų rinktinę.
Tai buvo aštuntoji D.Adomaičio auklėtinių pergalė iš tiek pat galimų, nors Lietuvos rinktinė Vilniuje nė iš iš tolo nepriminė tokios, kokią visi matė prieš kelias dienas Kroatijoje.
Nyderlandai toli gražu nėra elitinė rinktinė, bet pamačiusi Lietuvos krepšininkų pasimetimą ji vos nepasinaudojo tarsi gardžiu patiekalu ant lėkštutės patiekta situacija.
Tik šaltakraujiškas Manto Kalniečio tolimas metimas antrojo pratęsimo lemiamomis sekundėmis išgelbėjo lietuvius nuo netikėto antausio.
„Nyderlandai pagal save sužaidė geras rungtynes, o mes labai prastas. Dėl to ir rezultatas toks. Varžovai tikrai nežaidė įspūdingai, bet pajuto, kad mes pasimetę ir sugebėjo tuo pasinaudoti.
Per anksti nurašėme juos, per daug tikėjomės lengvos pergalės, todėl taip ir gavosi“, – sunkų mačą apibendrino su lrytas.lt bendravęs krepšinio specialistas 56-erių Rimantas Grigas.
R.Grigas, kaip ir daugelis kitų, nepraleido momento, kuomet lemiamu metu kamuolį prarado patyręs žaidėjas Mindaugas Kuzminskas. Anot jo, tai buvo tik įrodymas, koks nesusipratimas tuo metu įvyko aikštėje ir tokioje situacijoje buvo pasielgta labai neprotingai.
Krepšinio ekspertas taip pat gyrė Manto Kalniečio pasirodymą bei pabrėžė svarbų faktorių, kuris galėjo pakišti koją savojo žaidimo taip ir neradusiems kroatams.
– Kokį įspūdį paliko Lietuvos rinktinės žaidimas su Nyderlandų komanda?
– Komanda žaidė daugiau individualiais veiksmais, bet bendrai kalbant, tai dėl prasto žaidimo gali būti daug priežasčių. Nėra pasiruošimo, nėra visiško supratimo ir panašiai. Gerai bent tiek, kad mus gelbėjo tie individualūs veiksmai, kurių metu metimai sukrito.
Daugiausiai rėmėmės mažesniais žaidėjais, mažai kažką darėme iš po krepšio. Kad vienas kitą pažintų ir suprastų, vaikinai turi praleisti ilgesnį laiką. Kai susirenka iš skirtingų klubų, tai padaryti sunku, o be to daugelis neturi tiek patirties nacionalinėje komandoje.
Pažvelkite į rungtynes. Turėjome dviženklę persvarą, tereikėjo ją išlaikyti. Kol gerai pataikėme, tai ir pabėgome į priekį, o vienas kitas metimas neįkrito ir iš karto smukome žemyn.
– Ar galima sakyti, kad Nyderlandų rinktinė atrodė gerai?
– Nepasakyčiau, kad jie demonstravo gerą žaidimą. Paprasčiausiai, taip kaip galėjome nesužaidėme mes. Daug lėmė atsipalaidavimas. Galiausiai varžovai pajuto, kad gali tuo pasinaudoti ir tuomet pradėjome kentėti.
Vis tiek jie nėra aukšto meistriškumo žaidėjai. Tiesiog pasiseka pataikyti ir sėkmingiau sužaisti kai kuriuose epizoduose. Nyderlandai pagal save sužaidė geras rungtynes, o mes labai prastas. Dėl to ir rezultatas toks.
– Kas galėjo lemti tokių patyrusių žaidėjų kaip Mindaugas Kuzminskas klaidas lemiamu metu?
– Logika šioje situacijoje paprasčiausia. Ne M.Kuzminskas tokiais momentais turi persivarinėti kamuolį į kitą aikštės pusę. Juk yra Lukas Lekavičius, Mantas Kalnietis. Jie turi tokį darbą atlikti. M.Kuzminskas gali tik padėti.
O kai jis atsidūrė prieš žemaūgį žaidėją, kuris yra greitas ir sugeba išmušti kamuolį, tai taip ir gavosi. Tokiais momentais, kurie lemia pergalę ar pralaimėjimą šių epizodų reikia vengti. Šioje situacijoje buvo labai neatsakingas požiūris. Tokio požiūrio buvo per daug visame mače.
– Dėl pražangų ant suolo sėsti turėjo pagrindiniai aukštaūgiai, kas sukėlė nemažai problemų. Ar tai įrodymas, kad rinktinei trūko jėgos po krepšiu?
– Pas mus rinktinėje daugiau sunkiojo krašto nei vidurio puolėjų. Vienas tikresnis vidurio puolėjas, galbūt, yra Artūras Gudaitis. Šiaip pas mus vidurio puolėjai gana judrūs, tinkami ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijai.
Edgaras Želionis išėjęs į aikštę neatrodė gerai ir rinkosi pražangas, nes nebuvo gerai įsižaidęs. Iki tol sėdėjo ant suolo, o į aikštę įleistas buvo didžiausioje įtampoje.
Nemanau, kad rinktinės trenerių planuose buvo mintis leisti daug žaisti E.Želioniui. Bet teko tą padaryti. Be to, jis mėgsta žaisti atsitraukęs nuo krepšio, o dabar jam teko visa jėga atstovėti po krepšiu, kas apsunkino situaciją. Todėl ir atrodė lemiamu metu viskas sudėtingai.
– Kadangi kelialapis į pasaulio čempionatą jau Lietuvos kišenėje, ar galima vis dar tikėtis rimtų kovų sekančiose rungtynėse?
– Atsipalaidavimo niekada nėra, kadangi vaikinai eina žaisti už Lietuvą. Galbūt tik kartais nėra pasitikėjimo savo jėgomis. Jie galvoja, kad galime lengviau įveikti tam tikrus varžovus. Čia yra žmogiškas faktorius. Vis tiek kas kartą analizuoji varžovus, matai, kuris yra silpnesnis, tai ir mąstymas kažkiek keičiasi.
– Puikiai aikštėje atrodė Mantas Kalnietis. Ar galima sakyti, kad jis sugrįžo į savo geriausią formą?
– Mantas visada rinktinėje žaidė žymiai geriau nei klube. Galbūt motyvacija, psichologija susieina į vieną vietą ir jis čia jaučiasi labai gerai. Už Lietuvą žaidžia geriau nei už pinigus, nors įprastai žaidėjams atvirkščiai būna (juokiasi). Jis tarsi patriotas. Kur reikia padėti savo šaliai, ten gerai pasirodo.
– O kas jei lietuviai nebūtų laimėję prieš Nyderlandus? Galbūt tuomet situaciją reikėtų vertinti daug griežčiau ir prisibijoti?
– Žvelgiant į rinktinių pajėgumus, tai su Nyderlandų rinktine dar prieš prasidedant atrankai buvo paskaičiuoti taškai ir sudėti į Lietuvos sąskaitą (šypsosi).
Tokius taškus prarasti būtų buvę skaudu. Bet pažvelkite į kroatus. Turėjo NBA žvaigždžių, o pralaimėjo ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai. Tai tik parodo, kad komanda turi būti suderintas mechanizmas, o ne pavieniai žaidėjai.
Pavieniai žaidėjai gali turėti tik vienas ar kitas geras rungtynes ir atnešti pergalę. O jei mechanizmas suderintas, gali laimėti viską. Svarbiausia drausmė ir bendras darbas tiek puolime, tiek ir gynyboje. O kai bendro darbo nėra, tai net su geriausiais žaidėjais rezultato tikėtis sunku.
