40-metis britas užsiminė apie planus, jog vienam sporto klubui būtų skiriama ne daugiau nei 800 tūkstančių eurų.
Žvelgiant į dabartinį Viliaus miesto finansavimo modelį tai labiausiai turėtų paveikti sostinės „Ryto“ krepšinio komandą ir „Žalgirio“ futbolininkus. Kol pastarojo klubo sirgaliai buvo užsiėmę pergalės malonumais LFF taurės finale, „Ryto“ aktyviausiu aistruolių bendruomenė „B Tribūna“ išplatino savo atsakymą ir komentarą apie tokius pasiūlymus.
Socialiniuose tinkluose pasipylė daugybė įvairiausių nuomonių apie šiuos planus, tačiau nemaža dalis jų virto paprasčiausiais įžeidinėjimais.
M.A.Haroldas sutiko lrytas.lt detaliau paaiškinti apie trečiadienį svarstomą pasiūlymą dėl miesto paramos sporto klubams.
„Panašu, kad žmonėms liko iki galo neaišku kas tai per pasiūlymas.
Planuojama, kad savivaldybė sporto komandoms ir įstaigoms pinigus skirs iš vienos bendros sumos pagal sąrašą kriterijų. Taip bus padalinta 2,6 milijono eurų.
Į šiuos pinigus dabar galės pretenduoti visi norintys, nes anksčiau buvo rezervuojamos sumos „Rytui“ ar „Žalgiriui“.
Tai pat diskusijos metu buvo nutarta įvesti maksimalią sumą, kurią gali gauti prašanti organizacija – tai 800 tūkstančių eurų. Nes dabar vienas klubas galėtų pasiimti visus 2,6 milijonus eurų ir kitiems nieko neliktų.
Visos šitos idėjos esmė – palaipsniui mažinti klubų priklausomybę nuo politikos ir suteikti galimybę kitoms sporto šakoms. Dabar yra mažai remiamas, pavyzdžiui, plaukimas, o juk ten gali slypėti dar viena Rūta Meilutytė“, – apie naująjį finansavimo modelį papasakojo M.A.Haroldas.
– Kaip buvo nutarta įvesti 800 tūkstančių eurų sumą, kuri būtų maksimali miesto parama vienam sporto klubui? – paklausėme tarybos nario.
– Finansų komitete buvo svarstomos visokios sumos. Kažkas pasiūlė 800 tūkstančių, kiti linko prie 900 tūkstančių eurų. Diskusijos metu apsistojome ties 800 tūkst. Tokia suma pasirinkta specialiai mažesnė, nei dabar yra skiriama kuriam nors vienam klubui, dėl to, kad pasijaustų tas pinigų perskirstymas. Jei būtume palikę, pavyzdžiui, vieną milijoną, tai niekas nebūtų pasikeitę iš esmės.
Noriu pabrėžti, kad tai nėra mano asmeninė užgaida, tokį pasiūlymą registravo finansų komitetas.
Bet tai nebūtinai reiškia, kad taryboje pritars šiai idėjai. Apskritai, gali būti nutarta dalinti klubams iš vieno bendro katilo, tačiau be tų minėtų 800 tūkst. eurų limito. Bet sunku nuspėti, valdančioji koalicija taryboje šiuo metu yra nestabili ir neprognozuojama.
– Tai dabar yra tokia situacija, kad bet kuriuo metu būtų galima pateikti siūlymą, pavyzdžiui, dėl sporto klubų finansavimo nutraukimo? Kiek šiuo metu remiami klubai yra priklausomi nuo politikų užgaidų?
– Taip, šiuo metu susiklostė tokia situacija. Blogiausia, kad artėjant rinkimams, keičiantis miesto valdžiai, sporto klubai lieka priklausomi nuo politinių procesų. Aš tikrai pasisakau už komandų nepriklausomybę nuo politikos.
– Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė yra tiek „Ryto“, tiek „Žalgirio“ klubų dalininkė. Ar būtų planuojama tuomet parduoti savo turimą dalį?
– Čia yra atskiras klausimas. Iš tikrųjų galima būtų finansuoti ir be buvimo sporto klubų dalininku.
Dabar susidaro įspūdis, kad komandų strateginis tikslas yra įsisavinti savivaldybės pinigus. Tai ydinga ir kenksminga patiems klubams. Aš matau šitoje situacijoje problemą, ir galbūt sirgaliai nesupranta, kad aš esu jų pusėje. Aš matau tą problemą kitaip. Sprendimas skirti vis daugiau mokesčių mokėtojų pinigų nėra geras.
Yra toks modelis, ypač futbole, kur sirgaliai gali pirkti klubo akcijas ir tokiu būdų prisidėti prie klubo valdymo. Man tai yra idealus sprendimas. Stiprėtų bendruomenė, o visi sirgaliai galėtų tiesiogiai prisidėti prie komandos. Tokių atveju atsirastų ir nepriklausomybė nuo politikų norų.
Sirgaliai, tuo pačiu, patys tiesiogiai prisidėtų prie klubo finansavimo.
– Kol kas tai tik idėja ir toks siūlymas dar nėra pateiktas svarstymui?
– Taip, toks siūlymas dar yra idėjos lygyje. Tačiau, savivaldybėje aš girdžiu, kad toks variantas skamba patraukliai. Tačiau, niekas neturi drąsos nustatyti tokį strateginį tikslą. Politiškai yra sunku liesti mėgstamus sporto klubus, nes atsiranda daug priešpriešos.
Pavyzdžiui, aš sulaukiau daug neigiamos reakcijos, dėl savo pasiūlymo palaipsniui mažinti savivaldybės finansavimą ir didinti pačių sirgalių įtaką klubui. Visi puolė ant manęs, buvo daugybė neargumentuotų komentarų su rusiškais keiksmažodžiais.
– Po Jūsų įrašo „Facebook“ socialine tinkle ko buvo daugiau: palaikymo ir neigiamų reakcijų?
– Sunku pamatuoti, bet mano atveju sakyčiau buvo apylygiai. Žinoma, tie, kurie palaikė mane taip garsiai nerėkė ir suprato argumentus už. O kiti, panašu, paprasčiausiai, išliejo pykti ant manęs dažniausiai neturėdami jokių argumentų.
– Jūsų kritikai neretai klausė ar gali Lietuvoje profesionalus klubas išsilaikyti be miesto pagalbos? Tuo pačiu pabrėžė, kad Kaunas „Žalgirio“ krepšinio komandai skiria virš 2 milijonų eurų.
– Jei sporto klubas galvoja, kad trūksta pinigų, visada galima rasti būdų, kaip pritraukti daugiau žiūrovų į rungtynes. Pavyzdžiui, įrengti draugiškai šeimai tribūnas, skatinti ateiti daugiau moterų į arenas ar stadionus. Tai finansų šaltinis. Tokia mano vizija būtų sporto klubams.
Tokiu būdu atsirastų daugiau palaikymo, komanda atrodytų patrauklesnė rėmėjams ir tie pinigai grįžtų su kaupu. Tai paprasta matematika.
2017 metais Vilniaus miesto savivaldybė „Ryto“ komandai buvo numačiusi skirti 1,158 milijono eurų, o „Žalgiriui“ – 868 tūkstančių eurų. Vis tik abiems klubams ši suma buvo padidinta po pusę milijono eurų, kuomet buvo nuspręsta papildomą savivaldybės milijoną skirti būtent minėtoms sporto komandoms.
2018 metais savivaldybė Vilniaus „Žalgiriui“ skyrė 1,06 milijono eurų, o „Rytui“ – 1,25 milijono eurų. 2017 metais kiti sostinės sporto klubai gavo iš miesto gerokai kuklesnes sumas. Moterų krepšinio komanda „Kibirkštis“ sulaukė 150 tūkstančių eurų paramos, rankininkai – 55 tūkst., neįgaliųjų sporto klubai – 14,8 tūkst., teniso akademija – 10 tūkst. eurų.
