Krepšinio ekspertas pokalbyje su lrytas.lt pabrėžė, kad nesmagus jam buvo galutinis rezultatas, o pačios rungtynės buvo geros. Vienas Alytaus „Dzūkijos“ trenerių štabo narių olimpinis čempionas V.Chomičius mano, kad žalgiriečiai tikrai nejaučia jokio savo aikštės nesėkmių sindromo, o Kauno klubui labai trūksta traumuoto Pauliaus Jankūno ir savojo žaidimo kol kas nerandančio Edgaro Ulanovo svaresnio indėlio.
– Koks įspūdis Jums liko po „Žalgirio“ rungtynių su „Chimki“?
– Koks įspūdis? Kai pralaimi „Žalgiris“, man visą laiką būna liūdna. Bet tai buvo tikrai geros rungtynės. „Žalgiris“ pirmąjį ir antrąjį kėlinį kontroliavo rungtynes. Ir tik trečiojo kėlinio pradžioje paleido varžovus ir tada iniciatyvą perėmė „Chimki“. Žalgiriečiams reikėjo lygiai taip pat kietai gintis ir stengtis išmušti „Chimki“ žaidėjus iš vėžių tam, kad jie negalėtų žaisti to savo įprasto krepšinio. Sėkmė galėjo pakrypti į vieną ar kitą pusę.
– Kodėl trečiajame kėlinyje „Žalgiris“ nesugebėjo prisitaikyti prie „Chimki“ žaidimo?
– Kai žaidi su visiškai silpna komanda, gali kontroliuoti žaidimo eigą visas rungtynes. Komanda, kuri turi gerų krepšininkų, viską daro tam, kad pakeistų savo neigiamą žaidimą, koks buvo dvikovos Kaune pradžioje – pirmąjį-antrąjį kėlinį, teigiamu. Ir vieni, ir kiti stengėsi padaryti viską aikštėje geriau, bet vieniems pavyksta, o kitiems – ne. Ir labai gaila, kad tai pavyko geriau padaryti „Chimki“.
– Ar „Žalgiris“ išvgyvena savotišką savos aikštės nesėkmių sindromą?
– Nėra joko sindromo. Aišku, kad atsakomybė prieš savo publiką, norint laimėti, yra didesnė. Bet nėra jokio sindromo. Tai, kad „Žalgiris“ pralaimėjo, yra gryniausias atsitiktinumas. Ir aš tikrai nesakyčiau, kad čia kažkoks sindromas. Nebus taip, kad „Žalgiris“ dabar visą laiką namuose žais tik blogai, o išvykose – tik gerai. Nesąmonė.
Paprasčiausiai, mes juk visi mokame gerai kalbėti ir gerai pasakyti, kada rungtynės baigiasi. Pats žaidimas ir pačios susidariusios sąlygos nėra tokios, kad galime būtų sakyti „sindromas“. Sindromas bus tada, kai visas likusias rungtynes pralaimės. Tada galėsime pasakyti: „Štai, buvo sindromas.“ Čia buvo grynai tokių nepalankių aplinkybių suėjimas.
– Geros rungtynės su CSKA ekipa Maskvoje ir neblogas susitikimas žaidimo prasme su „Chimki“ komanda Kaune leidžia „Žalgirio“ gerbėjams neprarasti optimizmo?
– Aš manau, kad niekas ir negalvoja atvirkščiai. Svarbiausia, kad yra rodomas geras žaidimas. Reikia tuos mažus (neigiamus) momentus ištaisyti ar dar prijungti žaidėjų, kurie galėtų padėti komandai. Man atrodo, jog Edgaro Ulanovo trūksta šiais metais. Kol kas. Nes E.Ulanovas pernai, kai būdavo labai sunku, daug kartų padėjo ir patempdavo komandą.
Ir aišku, labai jaučiasi, kad nėra Pauliaus Jankūno. Jis įneša daug energijos ir suteikia užtikrintumo komandai. Komanda su P.Jankūnu visai kitaip žaidžia. Įsivaizduokite, kad automobiliui nuimtumėte vieną ratą. Taip „Žalgiris“ jaučiasi be P.Jankūno. Kaip jis gali toliau važiuoti?
– Tai P.Jankūnas, nepaisant amžiaus, toliau lieka viena svarbiausių „Žalgirio“ sėkmingo žaidimo ašių?
– Taip. Aš taip manau. Jis yra tas žmogus, kuris padeda komandai susikoncentruoti ir susistyguoti, pats padaro rezultatą ir pats gerai ginasi. Jis ir yra ta ašis.
– Kurie „Žalgirio“ krepšininkai mače su „Chimki“ Jums įsiminė labiausiai?
– Aš galiu pasakyti taip, kad mums nereikia žiūrėti, kas pelnė daugiau ar mažiau taškų. Laimėti reikia visiems ir gerai žaisti reikia visiems. Kiekvienam yra privalu atlikti tai, ko iš tavęs reikalauja komanda ir treneris. Jeigu viena grandis nutrūksta, kitiems tą netektį reikia kompensuoti. Tada dvikovoje tarp stiprių ir lygių varžovų kyla problema.
– Ar buvo įmanoma dar labiau pristabdyti varžovų lyderį Aleksejų Švedą (25 taškai ir 10 rezultayvių perdavimų) ir neleisti jam įsižaisti?
– Aš tai visada lyginu su pačiais geriaussiais NBA žaidėjais. Jeigu mes dviese gintume tik jį, galbūt ir sulaikytume. Bet kiti žaidėjai būtų laisvi ir mums įmestų. Nežinau, ar tokia gynyba pasiteisintų. Dabar mes turime komandą, kurioje yra ne tik vienas A.Švedas. Rezultatą gali padaryti ir kiti.
Jis savo komandą tempia ir praktiškai „Chimki“ dabar išmoko žaisti su A.Švedu ir prisitaiko prie jo stiliaus. Jis ne tik pelno tų taškų, bet numeta kamuolį ir sudaro sąlygas kitiems žaidėjams. Žinoma, aš manau, kad visada galima gintis geriau. Buvo galima arčiau prieiti prie A.Švedo, neprasižengti prieš jį, gal suteikti galimybę jam veržtis į kitą pusę, nei jam yra patogu. Yra visokių variantų. Bet čia grynai tokie taktiniai momentai, kuriuos tu sprendi prieš rungtynes ir galbūt pačių rungtynių metu.
– „Žalgiris“ šį sezoną Eurolygoje (3 pergalės ir 6 pralaimėjimai) žaidžia pagal savo galimybes? O gal prasčiau?
– Jei vertintume, kad su CSKA ar kitais varžovais rungtynes žaidžia gerai, tai, vadinasi, tikrai trūksta tik sportinės sėkmės. Tam, kad galėtų būti turnyro lentelėje aukščiau.
