Laikai ir įpročiai pasikeitė
„Žalgirio ekspreso“ autobuso vairuotojas Andrejus Stručinskis į rungtynes aistruolius veža jau antrąjį sezoną. Kaskart pripildydamas po 49-55 vietų autobusą į rungtynes Kaune jis veža tiek kolektyvus, poras, vienišius, jaunus ir senus. Kaip tikina Andrej, „Žalgirio“ fanų amžius kuo įvairiausias, todėl nupiešti tipinio „žaliai baltų“ sirgaliaus neįmanoma.
„Į Kauną važiuojame ramiai – su gera nuotaika, pozityviai nusiteikę, būna draugų kompanijos rengia totalizatorius, kokiu skirtumu komandą laimės, o grįžtant nuotaikos jau įvairesnės. Kai komanda laimi, visas autobusas dainuoja „Mes laimėjom!“, netyla aplodismentai. Jei pralaimime, nuotaikos jau gerokai santūresnės, bet jokiu būdu ne agresyvios. Dažnas nusiteikęs viltingai ir tiki mylima komanda, sako, jog reikia mokėti ir pralaimėti bei laukia pergalės kitose rungtynėse“, – įspūdžiais apie keliones su „Žalgirio“ fanais dalinasi Andrejus.
Absoliutus krepšinio mylėtojas
Nors kelionės į Kauną planuojamos kone kiekvieną savaitę, pasirodo, Andrejus akistata su krepšiniu vyksta ne tik darbe. Vyras dievina šį sportą ir su draugais mėto į krepšį beveik kiekvieną sekmadienį.
„Kadangi esu gana aukštas – 1,90 m. ūgio, dažniausiai užimu centro poziciją, kaip Valančiūnas. Tik kitaip nei jis, mėgstu dar ir tritaškius pamėtyti“, – juokiasi „Kautros“ vairuotojas Andrej.
Kadangi serga ir rungtynes stebi kartu su fanais, paklaustas apie bet kurį žalgirietį, „Žalgirio ekspreso“ vairuotojas turi savo nuomonę. Bet vis tik kapitonas sulaukia didžiausio jo palaikymo.
„Iš žalgiriečių labai patinka Paulius Jankūnas – jis visuomet ramus, savo vietoje, gerbia tiek komandos draugus, tiek sirgalius. Ir kai komanda pralaimi, iš jo veido matyti, jog jis jau galvoja apie kitas rungtynes ir jose vėl žaidimui atiduos visas jėgas. Tikras kapitonas, rimtas žaidėjas“, – žavisi Andrejus.
Treneris Šarūnas Jasikevičius sulaukia ne mažiau simpatijų. Andrejus nuomone, Š Jasikevičius yra neeilinė asmenybė ir pavyzdys visiems. „Nežinau, ar turėsime dar tokių žaidėjų, koks buvo jis. Kaip treneris jis dar jaunas, o jau yra aukštame lygyje. Praėjus 5-10 metų, neabejotinai, gali būti geriausias“, – spėlioja ištikimas sirgalius.
Neapsieinama be kuriozų
Paklaustas, ar yra nutikę kuriozinių ar linksmų situacijų per visą bendrą jo ir „Žalgirio ekspreso“ istoriją, Andrejus netrunka ilgai prisiminti. Pasirodo, važiuoti kartu su gerai nusiteikusia fanų kompanija, norisi ne vienam.
„Paprastai kiekvienas „Žalgirio ekspreso“ autobusas fanų laukia autobusų stotyje, vienoje ar kitoje sunumeruotoje aikštelėje. Kartą, kai turėjome 17.30 laiku išvažiuoti, po 10 minučių iš tos pačios aikštelės buvo suplanuota keleivinio mikroautobuso kelionė į Ukmergę. Kai autobusas buvo užpildytas, patikrinau visus keleivius pagal sąrašą – viskas tvarkoje, matau, kad visi susirinko.
Pradėjus važiuoti, žvilgtelėjau į veidrodėlį ir netikėtai pamačiau vieną senolę, įsitaisiusią su didžiuliais krepšiais. Kai paklausiau „ponia, o kur jūs keliaujate?“, ji ramiausiai atsakė, kad į Ukmergę ir paklausė, ar galėsiu pavežti. Išsiaiškinome, jog važiuojame į skirtingas puses, bet toje pačioje vietoje greitai jos lauks kitas, jau teisinga kryptimi važiuojantis autobusas. Močiutė puolė dėkoti, kad laiku ją pastebėjome, o mes kartu su fanais vėliau dar smagiai iš šios situacijos pasijuokėme“, – apie kuriozus autobusų stotyje pasakojo Andrejus.
