„Ar Eurolygos finalo ketverto klubai išgyvena iš pajamų, kurias susirenka iš krepšinio? Manau, kad tokio klubo nėra“, – taip situaciją Europos krepšinyje apibūdino Limožo sporto teisės ir ekonomikos centro generalinis direktorius Didier Primault.
Šis sporto ekonomistas jau daug metų gilinasi į Europos krepšinio rinką ir pastabas išdėstė Prancūzijos žurnalui „Basket Le Mag“.
Futbolo modelis netinka
D.Primault buvo kviečiamas dalyvauti ir Eurolygos valdybos posėdžiuose kaip finansinis konsultantas.
Ar Europos krepšinio klubams būtų įmanoma kovoti pagal sąžiningas finansines taisykles?
Tokį klausimą kelia sporto aistruoliai ir ekspertai, tačiau atsakymas visiems aiškus – kol kas tai nerealu ir vargu ar artimiausioje ateityje pavyks jas įvesti.
„Futbole galiojantis finansinio „Fair Play“ principas teigia, kad klubai turi pragyventi iš lėšų, kurias gauna iš futbolo veiklos.
Tai sveikas požiūris. Visa kita yra dirbtina, o viskas, kas dirbtina, gali taip pat staigiai dingti, kaip atsiranda.
Tuo metu krepšinio klubai gyvena iš pajamų, kurios atkeliauja iš kitų šaltinių, iš žmonių, kurie yra pasiruošę įdėti tuos pinigus“, – teigė D.Primault.
Patikimo ekonominio modelio Europos krepšinyje šiuo metu nėra. Vieni krepšinio klubai mažina biudžetus, kitus slegia skolų našta, todėl galima abejoti jų išlikimu per ilgesnį laikotarpį.
Krepšinio klubas, kuris gyvena iš krepšinio pajamų ir stengiasi sumokėti skolas, atsiduria prastesnėje padėtyje nei tie, kurie turi dosnius rėmėjus.
Pasak sporto ekonomisto, Eurolygoje apie tai kalbama nuo 2008 metų ekonominės krizės, bet jokių konkrečių sprendimų nėra.
Rusai pasakė „ne“
D.Primault prieš keletą metų buvo sulaukęs Eurolygos vadovo Jordi Bertomeu kvietimo pasikalbėti apie finansinio reguliavimo įrankius.
„Kai kurie klubai buvo pasiruošę eiti ta kryptimi, o kiti to visiškai nenorėjo, – pasakojo prancūzas. – Maskvos CSKA generalinis direktorius aiškiai pasakė: „Suprantu, apie ką kalbate, bet aš niekaip negalėsiu paaiškinti savo klubo prezidentui, kad rytoj jis nebegalės klubui skirti tiek lėšų, kiek nori jų skirti.
Jam tai teikia malonumą, jis mano, kad prisideda prie krepšinio plėtros. Neisite juk ir nesakysite jam, kad nuo šiol klubui galės duoti tik du milijonus, nors dabar duoda aštuonis.“
Tam tikri reguliavimo įrankiai yra pageidautini, bet ne visiems prisiimtini. Kad būtų galima jų griebtis, reikėtų bent minimalaus susitarimo.“
Sporto eksperto nuomone, Europos krepšinis galėtų surinkti kur kas daugiau lėšų, bet susiskaldymas tarp FIBA ir Eurolygos tam kiša koją.
Net „Real“ žaidžia į minusą
Praėjusį sezoną Eurolygą laimėjęs Madrido „Real“ klubas džiaugėsi titulu, bet ne finansiniais rodikliais.
„Basket le Mag“ duomenimis, krepšinio veiklos nuostoliai siekė beveik 30 mln. eurų.
Kaltos per didelės algos ar pernelyg mažos pajamos?
„Pajamos išties nėra didelės, bet ne tai svarbiausia, – teigė D.Primault. – Nesvarbu, kokios būtų pajamos, kai nėra bendrų taisyklių dėl algų, visuomet išleidžiate daugiau, nei uždirbate.
Tokio dalyko NBA, NFL, MLB profesionalų lygose nepamatysi.
Šiose lygose dauguma klubų turi biudžeto perviršį, nes jie riboja žaidėjų algas ir perėjimą iš vieno klubo į kitą.
Europos krepšinyje žaidėjas gali lengvai judėti. Talentingas žaidėjas labai greitai užkelia savo kainą, nes klubai vienas su kitu dėl jo varžosi. Algos vis kyla.
Galite toliau gauti pajamų, jūsų išlaidos jas vis vien viršys. Tai nutiko Madrido „Real“ klubui.
Burdami komandą, pajėgią siekti Eurolygos titulo, žinote, kad teks grumtis su turkais, graikais, rusais. Visai nesvarbu, kokios bus jūsų pajamos, – tai jums labai daug kainuos.“
Dabartinė Eurolygos sistema klubams leidžia prarasti pinigus, bet kur tai gali nuvesti?
Ar tokie klubai kaip Madrido „Real“, „Barselona“ ilgai bus pasiryžę kasmet įmesti po 30 milijonų eurų, kad užkaišiotų krepšinio komandos skolas?
„Jeigu skolas dengia mecenatas, jis visada gali pasakyti „stop“, jeigu pats savo pagrindinėje veikloje patiria sunkumų, – pasakojo D.Primault. – Turime tokių pavyzdžių su Turkijos, Rusijos, Italijos klubais.
Tokiu atveju esame priklausomi nuo veiklos, neturinčios nieko bendra su krepšiniu.
Per krizę Eurolyga džiaugėsi, kad turkai galėjo perimti rėmimo estafetę, nes buvo „Turkish Airlines“. O kas iš Turkijos perims estafetę, kad paremtų Eurolygą ar pačius klubus, jei jie toliau grims į sunkumus? Nuo problemų bėgama jų iš esmės nesprendžiant.
Tuo metu Prancūzijos, Vokietijos klubai, turintys kuklesnius biudžetus, lieka stabilesni.
J.Bertomeu visa tai žino ir dėl to išlaikė ryšį su Prancūzijos klubais, kurie sportine prasme buvo atsilikę.
Eurolygai vertėtų pusiausvyros ieškoti Šiaurės Europoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.“
Skylė „Fenerbahce“ biudžete
Prancūzo žodžius patvirtina šią savaitę atskriejusi žinia iš Stambulo.
Eurolygoje pirmaujančio „Fenerbahce“ klubo vadovas Ali Kočas patvirtino, kad biudžete atsivėrė milžiniška skylė.
„Praėjusį sezoną dėl „Dogus Group“ bėdų mes turėjome 11 milijonų trūkumą biudžete. Šį sezoną deficitas yra 15 milijonų. Bet kol ekipoje dirbs Željko Obradovičius, mes tikrai užtikrinsime reikalingą biudžetą bet kokiu atveju“, – žadėjo turkas.
Ž.Obradovičiaus sutartis galioja iki 2020-ųjų.
„Fenerbahce“ šį sezoną verčiasi su 30 milijonų eurų biudžetu.
Tai ketvirtas pagal dydį biudžetas Eurolygoje.