Dar rudenį pasitreniruoti į Vilniaus „Rytą“ atvykęs A.Parachouskis baigiantis metams sulaukė „Ryto“ ekipos vadovų skambučio ir siūlymo prisijungti prie ekipos.
Praėjus dešimčiai dienų po LKL mūšio tarp „Žalgirio“ ir „Ryto“, baltarusis gruodžio 19-ąją apsivilko Vilniaus komandos marškinėlius.
Baigęs studijas JAV A.Parachouskis atstovavo Rygos VEF, Kijevo „Budyvelnik“, Eskišehiro ir Jeruzalės „Hapoel“ klubams, kol su rusų Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ ekipa galingai debiutavo Eurolygoje prieš ketverius metus.
Po to buvo Eurolygos sezonas Kazanės „Uniks“ gretose, o praėjusį sezoną aukštaūgis atstovavo Tel Avivo „Maccabi“.
Dabar 30-metis A.Parachouskis galingu žaidimu drebina ne tik Europos lygą, bet ir bando padėti „Rytui“ LKL čempionate bei Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.
Sužaidęs kol kas tik 8 mačus baltarusis atsidūrė tarp geriausiųjų LKL krepšininkų – vidutiniškai pelno per mačą po 10,8 taško, atsikovoja po 6 kamuolius, o jo naudingumas siekia 14 balų.
Jau šį savaitgalį jis pirmą kartą gali susikauti prieš LKL čempioną „Žalgirio“ klubą, tačiau tam reikia vienos sąlygos – „Rytas“ šeštadienį „Siemens“ arenoje turi peržengti pusfinalio barjerą ir Klaipėdos „Neptūną“.
Tuomet prieš trejus metus taurę taip pat „Siemens“ arenoje kėlę vilniečiai turėtų šansą finale išvysti prieš save žalgiriečius.
– Tai toks pirmasis jūsų egzaminas atėjus į ekipa sezono viduryje? Kas svarbiausia būna tokiose rungtynėse?, – lrytas.lt paklausė A.Parachouskio.
– Taip nebūdavo, kad į klubą ateičiau sezono viduryje . Bet žinau, jog taip atsitikus, svarbiausia yra įsilieti į komandos sudėtį ir galiausiai pasijusti komfortiškai.
Per kelias savaites man tai pavyko padaryti ir dabar aš čia jaučiuosi labai patogiai.
Bet reikia suprasti, kad mano karjeroje toks finalo ketvertas nėra pirmas, todėl aš žinau kaip reikia rengtis tokioms akistatoms ir pabandysiu parodyti labai gerą žaidimą.
– „Ryto“ laukia šeštadienio pirmoji pusfinalio dvikova su Klaipėdos „Neptūnu“, tačiau iš Vilniaus ekipos labiau laukiama finalo kovos su „Žalgiriu“.
– Palaukite, reikia iš pradžių vis dėlto perlipti „Neptūno“ barjerą. Kaip ir kauniečiams būtina įveikti Panevėžio „Lietkabelį“.
– Jums jau prilipo „Ryto“ lyderio etiketė. Galima sakyti, specialistų teigimu, nemaža dalis „Ryto“ sėkmės Karaliaus Mindaugo taurėje priklausys nuo jūsų sėkmingo pasirodymo. Esate pasirengęs nešti šitą lyderio naštą?
– Aš? Tikrai? Visiškai nesijaučiu lyderiu. Be manęs yra kam būti lyderiu – Chisas, DJ Seely ar Rokis.
Gal man tą lyderio etiketę nutarė prilipdyti po to, kai man pasisekė geriau sužaisti Europos taurėje prieš „Partizan“ ir „Monaco“?
Bet tai yra nelabai teisinga – aš ir kiti komandos žaidėjai turėjome aiškią nuostatą: laimėti abi dvikovas.
Todėl stengėsi visi, bet man sekėsi geriau, todėl ekipa kūrė man progas, žaidė „ant manęs“.
Nesu iš tų žmonių kuris pasitenkina neblogu žaidimu – siekiu maksimumo, todėl iš šono atrodė, kad esu lyderis. Bet patikėkite, tokiu savęs tikrai nelaikau.
– Jums nepatinka būti lyderiu?
– Man nelabai patinka aiškinti, kas ką turi daryti aikštėje. Be to, tai labai didelė atsakomybė. Man sunkoka prisiimti ją, nes iš esmės aš „Ryte“ esu vos mėnuo.
Yra komandoje vyrukų, kurie tai tikrai gali padaryti, o aš padedu jiems savo pastebėjimais ir patirtimi.
– Kas jūsų manymu yra šiai dienai Kauno „Žalgiris“?
– Visiems aišku, kad tai šalies top komanda. Kauno ekipa turi turtingą istoriją, yra garsi, žaidžia svarbiausiame Europos krepšinio turnyre.
Nesu dar jūsų šalį labai perpratęs, tačiau įsivaizduoju, kad už „Žalgirį“ serga nemažai žmonių. Nežinau, ar Vilniuje kažkas palaiko žalgiriečius, tačiau ir „Rytas“ sostinėje tikrai turi gerą palaikymą.
Stebėdamas visą situaciją galiu pasakyti, kad Kaunas turi labai rimtus aistruolius, bet namie mes turime ne ką mažesnę sirgalių armiją.
Juk „Rytas“ taip pat buvo čempionas – tad reikia tik konstatuoti, kad Lietuva turi du aiškius top klubus: „Žalgirį“ ir „Rytą“.
Jei kalbėsime apie ateitį, manau būtent šios komandos turėtų aiškintis, kuri iš jų stipresnė LKL.
- Kovojant su Kauno komanda jums vis tiek teks grumtis prieš „Žalgirio“ pergalių kalvį Brandoną Daviesą. Jūs su juo jau buvote susitikęs, kovodamas Eurolygoje „Maccabi“ ekipoje.
– Tai kai žaidžiau ir Kazanės „Uniks“ klube žaidžiau prieš jį Eurolygos mače Kaune. Tada mes laimėjome. Aš iš esmės jį žinau – nieko išskirtinio jame nėra.
Brandonas yra netipinis vidurio puolėjas – mėgsta labiau judėti, mėgsta greitį, labai staigiai kurti situacijas.
Ne, žinoma, jis tikrai geras žaidėjas. Šiuo atveju aš esu visiškai kitoks – vidurio puolėjas pagal visus krepšinio kanonus.
Bet kiek kartų teko žaisti prieš „Žalgirį“, man visada sekėsi prieš šią komandą puikiai kovoti – statistika mano buvo gera.
O jei kalbėsime apie B.Daviesą, tai jis tikrai nėra kažkuo ypatingas ar išskirtinis ir nesakyčiau, kad jo reikia bijoti.
– Ar Baltarusijos sporto pasauliui yra įdomu, ką veikiate Lietuvoje?
– Dabar jau žinoma. Sezono pradžioje, kai neturėjau sutarties, tai buvo visiška tuštuma. Vos pasirašiau sutartį su „Rytu“, pradėjau gerai žaisti, iškart ir vietos televizija, ir žurnalai susidomėjo manimi.
Buvo atvykę žurnalistai su kameromis iš Minsko, ėmė interviu.
Bet reikia suprasti, kad Baltarusijoje krepšinis nėra itin populiarus, todėl tie, kurie rašo apie šią sporto šaką, tai susidomėję stebi situaciją, bet šiaip aplink mane didesnio ažiotažo tikrai nėra.
