„Krepšinis į mano gyvenimą atėjo natūraliai. Sportavau nuo pat mažens, lankiau krepšinio mokyklą, atstovavau įvairioms amžiaus rinktinėms, gyniau „Žalgirio“ jaunimo komandos garbę.
Man labai pasisekė, jog baigus mokyklą, gavau šansą žaisti Panevėžio „Lietkabelyje“, o ten gerai pasirodęs, sulaukiau pasiūlymo iš „Žalgirio“. Tai buvo didelis įvykis, kurio nepamiršiu niekada“, – į karjeros pradžią prisiminimais grįžo pašnekovas.
Sportbačius ant vinies pakabinęs A.Brazys greitai žaidėjo aprangą iškeitė į trenerio kostiumą ir buvo dešinioji Jono Kazlausko ranka auksiniais „Žalgirio“ metais.
„Per ilgametę savo karjerą turėjau nemažai trenerių, iš kiekvieno buvo galima pasiimti viską, kas geriausia. Auksiniais metais tikrai turėjome gerą komandą su puikiu treneriu J.Kazlausku. Taip pat išskirčiau Enniso Whatley svarbą. Mano akimis, tai geriausias krepšininkas „Žalgirio“ istorijoje, išpildydavęs visus trenerio nurodymus bei išsiskyręs savo požiūriu į gyvenimą“, – 1998 m. Kaune rungtyniavusį amerikietį prisiminė A.Brazys.
Nuo „Žalgirio“ niekur nepasitraukęs ir iš arti kauniečių sezoną stebintis Eurolygos čempionas nusilenkė komandos vadovui Pauliui Motiejūnui, charakterį demonstruojantiems žalgiriečiams, treneriui Šarūnui Jasikevičiui bei komandą „Žalgirio“ arenoje puikiai palaikantiems sirgaliams.
„Tai, kas dabar vyksta su „Žalgiriu“, visi nuopelnai atitenka P.Motiejūnui. Smagiausia, kad vos per keletą metų komanda sugebėjo panaikinti visas slėgusias skolas, atsiskaityti su žmonėmis, o dabar sugeba iš to ir uždirbti. Be to, „Žalgiryje“ rungtyniauja žadėjai su neeiliniais charakteriais, turime elitinį trenerį. Reikia džiaugtis tuo, ką turime“, – gražiai apie komandą atsiliepė A.Brazys.
