„Šią istoriją jau esu minėjęs. Mano kolega Valdis Aleksaitis buvo pakviestas į „Žalgirį“ ir jau vedė keletą rungtynių, tačiau vieną kartą paprašė manęs jį pavaduoti. Taip, tik atėjęs pavaduoti kolegą, jį nukonkuravau ir likau ilgam laikui“, – pasakojo A.Žiurauskas.
Nuo 2004-ųjų „Žalgirio“ balsu tapęs aktorius prisiminė, jog dar auksiniais 1999-aisias buvo arti pirmojo prisilietimo prie komandos.
„Aš jau 1999-aisiais metais turėjau pakliūti į „Žalgirį“ ir vesti Eurolygos čempionų sutikimą. Gavau skambutį su tokiu pasiūlymu. Labai apsidžiaugiau ir šiek tiek išsigandau, pradėjau ruoštis, tačiau likus gal porai valandų, buvo pasirinktas kitas vedėjas.
Visgi likimas yra likimas ir praėjus penkeriems metams atsidūriau „Žalgiryje“, – istorija pasidalino komandos balsas.
Senuosiuose „Žalgirio“ namuose pranešėju dirbęs A.Žiurauskas šiek tiek buvo sunerimęs persikėlimu į triskart daugiau žiūrovų talpinančią „Žalgirio“ areną, tačiau tikina, jog laikui bėgant prie didesnės erdvės prisitaikė ir pats, ir kurtinantį triukšmą pastaraisiais sezonais sukuriantys komandos sirgaliai.
„Labai bijojau, nes publikos kiekis milžiniškai pasikeitė. Halėje sirgaliai buvo kur kas arčiau, tad ir grįžtamasis ryšys buvo didesnis, nei iš didesnės sirgalių minios pirmaisiais arenos gyvavimo metais.
Dabar, arba aš vėl pripratau, arba efektą duoda sausakimša arena, bet triukšmas lygiai taip pat kurtina, kaip ir senutėlėje halėje“, – teigė A.Žiurauskas.
Laidos „Sekmadienis su Kauno „Žalgiriu“ pašnekovas taip pat papasakojo apie pirmuosius, prakaitu persmelktus kartus legendinėje Kauno sporto halėje, dingstantį balsą ir „bepročio“ etiketę užsienyje.
