Penktadienio vakarą žalgiriečiai išvykoje 72:68 palaužė Pirėjo „Olympiakos“ komandą, iškovojo jau penktąją pergalę iš eilės bei gerokai sustiprino savo šansus patekti į ketvirtfinalį, visas viltis nukreipdama į artimiausią, paskutinį reguliariojo sezono mačą Madride su vietos „Real“
„Kauniečiai paliko gerą įspūdį. Ir žaidybine prasme, ir žmogiškosiomis savybėmis. Matėsi, kad komanda turi charakterį.
Grįžtant ir į netolimą praeitį, jau žinome, kada „Žalgiris“ pralaiminėja, jis niekada nepanikuoja, o daro apgalvotus sprendimus.
Taip buvo ir su „Olympiakos“. Ypatingai, kada varžovų startinis penketas žaidė, kai Davidas Blattas pakeitė starto penketo žaidėjus.
Matėsi, kokiu greičiu varžovai žaidžia, bet žalgiriečiai visada rasdavo atsaką. Tiek taktiniais sprendimais, tiek charakteriu. Smagu buvo matyti, kaip atrodė Kauno ekipa“, – pagyras „Žalgiriui“ žarstė mintimis su lrytas.lt pasidalijęs krepšinio ekspertas Šarūnas Sakalauskas.
Rungtynės buvo banguotos ir trečiajame kėlinyje, kai atsiliko dviženkliu skirtumu jau atrodė, kad „Žalgiris“ įkrito į gilią duobę.
Tačiau pademonstravę charakterį, žalgiriečiai atsitiesė ir viską dabar laiko savo rankose.
Tiesa, Kauno komandos žaidėjus pagyręs Š.Sakalauskas ir perspėjo, kad į ateitį reikia žvelgti labai atsargiai. Lemiamose rungtynėse prieš Madrido „Real“ ekipą gali veikti dvejopas scenarijus, kuris gali ir pakišti koją, ir pasitarnauti.
– Nebe pirmą kartą regime, kai rungtynių metu „Žalgiris“ atsiduria duobėje ir turi dešimties taškų deficitą, bet iš jo išlipa. Kas tai lemia?
– Galime pažvelgti į „Olympiakos“ starto penketą, kuriame yra labai gerų žaidėjų. Visi aukšto lygio krepšininkai, galima sakyti, bet kurioje komandoje jie žaistų starto penkete.
Kada susiduria starto penketai, „Žalgiriui“ sunku atlaikyti, nes tie varžovų pagrindiniai žaidėjai yra labai aukšto lygio.
Bet kada žvelgiame į visas rungtynes, atsiranda rotacija, nuovargis ir tai daro įtaką. Tai buvo ir Pirėjuje, kai keitimai, žaidimo tempas įnešė savo korekcijas. Tada pranašumas pradeda byrėti.
Nesakyčiau, kad tai yra duobės. Tiesiog aukšto lygio žaidėjai, kuriuos sustabdyti sunku.
– Rungtynės buvo labai banguotos, komandos ne kartą pasižymėjo dviženkliais taškų spurtais. Kodėl tokiose svarbiose rungtynėse atsiranda toks bangavimas?
– Turi įtakos rungtynių svarba. Abi komandos pralaimėjusios galėjo prarasti šansus. Taip kad svarba uždeda psichologinį spaudimą. Tikrai kitaip, negu žaisti savo malonumui.
Yra dar ir antras dalykas: keitimai, tempas, nuovargis. Tada žaidėjai tampa ne tokie efektyvūs. Juk ir matėme, kaip „Olympiakos“ lyderis Briante Weberis smagiai žaidė, draskė gynybą. O rungtynių pabaigoje matėme, kad jau metimai nebuvo tokie kaip pradžioje.
– Žalgiriečiams iš tikrųjų sunkiai sekėsi stabdyti įžaidėją Briante Weberį, nors pačiose rungtynėse atnešė daug naudos. Ar tai reiškia, kad žemieji žaidėjai neatidirbo gynyboje?
– „Žalgirio“ pagrindiniai gynėjai, tiek Thomas Walkupas, tiek Leo Westermannas, tikrai nepradėjo blogiau gintis. Jie tai daro gerai.
Bet B.Weberis yra labai aukšto lygio žaidėjas, kuris ir ginasi gerai, ir puolime gali viską atlikti iki galo. Tokį žaidėją visada sunku dengti. Tiesiog susidūrėme su gero lygio žaidėju.
– Š.Jasikevičius sakė, kad po truputį matome tokį „Žalgirį“, kurį ir norėjome matyti. O kaip manote jūs?
– „Žalgiris“ nuo rungtynių su „Gran Canaria“ žaidžia labai gražų akiai krepšinį, tokį, kokį norėtų ir sirgaliai matyti.
Suderinama ir greitis, ir puolimas, kamuolys gerai juda. Tada gynyba varžovų nespėja.
Žaidėjai greitai priima sprendimus pagal varžovų gynybos išsidėstymą, parodo, kad gerai supranta vienas kitą ir žino, kokius plotus užimti puolime. Labai puiku viskas.
– Žvelgiant į artimiausią akistatą. Kokie gali būti „Žalgirio“ šansai, žinant, kad „Real“ komandai rungtynės bus nieko nelemiančios?
– Kauno ekipa yra sunkesnėje padėtyje. Juos slėgs tai, kad jeigu laimima, galima patekti į atkrintamąsias. Bus spaudimas. Todėl reikia į ateitį žvelgti atsargiai.
Tuo tarpu „Real“ nejaus jokio spaudimo, nes jau turi kelialapį į kitą etapą. Jie žaidžia namuose, įprasta aplinka, sirgaliai. Čia yra pliusai. Juk kaip ir visose veiklose. Kai nejauti spaudimo, gali parodyti maksimumą gebėjimų.
Bet yra vienas momentas, kada komanda žaidžia dėl nieko ir dėl visko. Jeigu ta, kuri žaidžia dėl visko ir neleidžia varžovui pajusti žaidimo skonio, tada atsiranda jiems tokia mintis, kodėl verta tiek stengtis? Juk vis tiek viskas yra pasiekta.
O tada atsiranda moralinių paskatų stygius laimėti. Taip atsiveria šansai komandai, kuri turi tikslą.
Būtent taip gali nutikti ir „Žalgiriui“ žaidžiant su „Real“.
