Kai po paskutinių šio sezono Eurolygos reguliariojo sezono rungtynių Madride su „Real“ Šarūno Jasikevičiaus akyse pasirodė džiaugsmo ašaros, verkti norėjo visi Kauno „Žalgirio“ vyrai.
„Žalgiris“ išplėšė pergalę ir padarė tai, kas daug kam atrodė neįmanoma – gavo kelialapį į ketvirtfinalį. Jame serijoje iki trijų pergalių Kauno komanda kovos su Stambulo „Fenerbahce“. Pirmosios rungtynės – antradienį Turkijoje.
Interviu su P.Motiejūnu pirmąją dali skaitykite čia
Įpusėjus kovui Miuncheno „Bayern“ treneris Dejanas Radonjičius kone šaipėsi iš „Žalgirio“ ir jo galimybės patekti į atkrintamąsias varžybas, o paskui buvo priverstas atsiprašyti.
Tas ketvirtfinalio bilietas – dar vienas įrodymas, kad „Žalgiris“ yra neeilinė komanda, o jos treneris Š.Jasikevičius – neeilinis strategas. Tačiau šalia krepšinio aikštėje kovojančių aukštaūgių ar prie aikštės jiems vadovaujančių trenerių visada yra ir klubo vadovas.
38 metų P.Motiejūnas stebi rungtynes ant suolo ir pirmasis pasveikina komandą su pergalėmis, o po pralaimėjimų stengiasi neaitrinti žaizdų.
Dirbti „Žalgiryje“ būtų dar lengviau, jei klubas finansais pasiektų bent Eurolygos vidurkį. Tačiau Lietuvos klubas metai po metų pagal surenkamą biudžetą yra tarp autsaiderių – tokia šalies rinkos realybė.
Bet aikštėje krepšinį žaidžia ne kontraktai. Ir ne pinigai yra pergalių pamatas. Tad ir prieš ketvirtfinalio akistatą su reguliariojo sezono lyderiu ir turtuoliu „Fenerbahce“ Kauno komanda paslapčia viliasi, kad tai bus ne paskutinė jos serija šio sezono Eurolygoje.
– Pergalės Eurolygoje matuojamos ne tik emociškai, bet ir pinigais. Už 15 pergalių reguliariajame sezone „Žalgiris“ uždirbo 555 tūkst. eurų. Už kiekvieną pergalę ketvirtfinalyje bus sumokėta dar po 70 tūkst. eurų. Ar pinigai vaidina kokį nors vaidmenį kovojant dėl garbės? – paklausiau P.Motiejūno.
– Pinigai svarbu – visą laiką į klubo biudžetą įtraukiame atlygį už pergales, bet Šaro mentalitetas yra toks, kad renkamės ne tokius žaidėjus, kuriuos reikėtų motyvuoti papildomais pinigais.
Renkamės tokius, kurie patys yra motyvuoti ir nori ko nors pasiekti. Nesame komanda, kuri gali mokėti didžiausias algas. Esame komanda, kuri gali duoti žaidėjams galimybę pasirodyti, tobulėti ir vėliau prašyti didesnių atlyginimų.
Ketvirtfinalyje žaisime su rekordininke – „Fenerbahce“ komanda, kuri reguliariajame sezone iškovojo daugiausia pergalių (25) šiuolaikinės Eurolygos istorijoje.
Mums tai pirmiausia galimybė pasirodyti savo aistruoliams, kurie yra pamišę dėl komandos. O mūsų krepšininkams tai galimybė parodyti, ko yra verti. Tai svarbiau nei pinigai.
– Kur panaudojate už pergales Eurolygoje uždirbtus pinigus?
– Dalį skiriame žaidėjų premijoms. Pernai jas mokėjome už tai, kad patekome į finalo ketvertą. Šiemet irgi dar laukiame – premijų kol kas nemokėjome.
Dalis šių pinigų keliaus į kitų metų biudžetą. Sieksime, kad jis būtų dar šiek tiek didesnis.
– Prieš sezoną planavote rekordinį 10,7 mln. eurų biudžetą. Ar tiek ir turėjote?
– Taip. Išleidome panašiai tiek. Skaičiai dar šiek tiek keisis, bet ir pajamos turėtų būti panašios.
– Ar tiek užtenka suburti kasmet laiminčią komandą?
– Sporte niekada nesukursi tik laiminčios komandos. Galbūt būtų lengviau dirbti, jei turėtume daugiau. Niekada taip nedirbau, todėl sakau, kad „galbūt“, nes tada atsiveria daugiau galimybių įpirkti geriausius žaidėjus.
Bet suprantame, kad tai nepasikeis ir mūsų biudžetas nebus dukart didesnis, kad niekada nepasieksime net Eurolygos vidurkio. Nesvaigstame, kaip galėtų būti, o žiūrime į realybę ir stengiamės pasinaudoti savo privalumais, kad galėtume varžytis su turtingesniaisiais.
– Baigiantis kovui Vyriausybė grąžino „Žalgiriui“ 20 metų senumo skolą – 574 tūkst. eurų. Kiek svarbūs šie pinigai? Ar tikėjotės tokios dovanos, nujautėte, kad komandos pergalės Eurolygoje dvidešimtmečio proga ją gausite?
– Tai buvo staigmena. Tiek prašėme juos grąžinti, tiek raštų prirašėme – ir ministrams, ir premjerams. Mums tie pinigai buvo itin svarbūs, kai „Žalgiris“ stovėjo ant bedugnės krašto. Visi atsakymai rodė, kad nieko nebus ir nebesitikėjome gauti šiuos pinigus.
Tik dabartinis premjeras ryžosi išpildyti senus pažadus. Tai – be galo svarbu, nes net būdami krizėje mes visada vadovavomės principu, kad privalome grąžinti skolas.
Net nebuvo minčių sakyti, kad nepykite, bet pasikeitė valdžia, bankrutuojame ir mąstysime, kaip prisikelti iš naujo.
Smagu, kad bent vienas politikas pagaliau išpildė pažadą „Žalgiriui“. O tuos pinigus investuosime į jaunimą, nes kasmet investuojame – tam skirsime daugiau.
Dalį pinigų skirsime naujoms sutartims, dalį – šio sezono algoms. Tie pinigai prieš 20 metų būtų skirti premijoms, dabar jie bus panaudoti sportininkams.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ galimybes ketvirtfinalyje su „Fenerbahce“? Gal jau atėjo tas laikas, kai mokinys gali pranokti savo mokytoją, nes Š.Jasikevičius niekada neslėpė, kad Željko Obradovičius yra tas treneris, iš kurio jis nemažai išmoko?
– Antradienį pirmosios rungtynės – kovosime, žiūrėsime, kaip sekasi, bet nieko neprognozuojame. Kaupiamės konkrečioms rungtynėms, o paskui bus matyti.
– Pernai vasarą atsiėmėte Eurolygos klubo geriausio vadovo apdovanojimą. Kuo remdamasis kuriate sėkmingo klubo formulę?
– Domiuosi ir daug skaitau ne tik apie sporto, bet ir apskritai apie vadybą. Žinias stengiuosi perteikti „Žalgirio“ klube.
Apdovanojimas skirtas ne tik man – visam klubui, visiems jame dirbantiems žmonėms. Manau, kad visos mūsų grandys puikiai dirba, visi galvojame, kad galime padaryti dar geriau, o tai ir yra sėkmės formulė.
Kaip ir krepšinio komanda, taip ir mes žinome savo tikslus ir nuosekliai jų siekiame.
– Tačiau gal yra asmenybių, kurios jus įkvepia?
– Domiuosi savais. Geras pavyzdys – „Denver Nuggets“ generalinis vadybininkas Artūras Karnišovas. Su juo dirba kitas lietuvis Tomas Balčėtis, krepšinio strategijos ir analitikos direktorius. Kai susitinkame, dažnai pasišnekame apie darbo specifiką, nors NBA virtuvė smarkiai skiriasi nuo Eurolygos.
Europoje bendrauju su Maurizio Gherardini iš „Fenerbahce“. Jam tiesiai sakau, kad stengiuosi mokytis iš geriausio.
Nedaug klubų dalijasi savo žiniomis. Bet Artūras, Maurizio, „Olympiakos“ generalinis vadybininkas Christos Stavropoulos, „Anadolu Efes“ ar Eurolygos įvairių sričių atstovai mielai pasidalija.
– Kauno „Žalgirio“ arena yra lankomiausia arena Eurolygoje, o bilietų į ketvirtfinalio rungtynes su „Fenerbahce“ žiūrovai laukė per naktį. Kaip užsitarnauti tokią besąlygišką aistruolių meilę?
– Bent penkerius metus siekiame, kad žiūrovai į mūsų areną ateitų ne tik rungtynių pažiūrėti, bet ir gerai praleistų laiką. Tad stengiamės kurti gerą atmosferą, emocijas ir bendruomeniškumo jausmą, kai kiekvienas pasijunta „Žalgirio“ dalimi ir galia.
Pradžioje buvo nelengva – daug kas sakydavo, kad svarbiausia rezultatai, o tada žiūrovai ir pirks bilietus į rungtynes.
Dabar „Žalgirio“ rezultatai neblogi, bet tikiu, kad ir tokios mūsų akcijos kaip „Žalgiris“ – tavo mokykloje“, #MANOPIRMAS ar „Žalgirio ekspresas“ prisidėjo prie to, kad sirgaliai noriai renkasi į areną.
– Eurolyga paskelbė, kad, didėjant komandų skaičiui, ateinantis sezonas bus dviem savaitėmis ilgesnis. Jau anksčiau girdėjosi kalbų, kad dėl įtempto Eurolygos sezono „Žalgiris“ gali trauktis iš LKL. Ar turite tokių minčių?
– Žaidžiame išties daug rungtynių. Apie tai kalbėjomės su LKL prezidentu Remigijumi Milašiumi, jis girdi mūsų argumentus, tad ieškome įvairių variantų. Neabejoju, kad rasime visiems geriausią sprendimą.
Eurolyga mums svarbiausia, bet nesame linkę kelti ultimatumų, kad bus taip ar kitaip.
Suprantame, kad „Žalgiris“ svarbus Lietuvos krepšiniui, kad svarbu važiuoti į kitus miestus – ir dėl kitų komandų, ir dėl savo, kaip Lietuvos komandos įvaizdžio.
Tik laikas parodys, ar kada nors Eurolyga taps uždara ir reikės rinktis tik ją, o ne nacionalinį čempionatą. Jei taip bus, tai turėtų būti bendras visų Eurolygos klubų, o ne vieno „Žalgirio“ sprendimas.
– Šį sezoną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Dainius Adomaitis kritikavo „Žalgirį“, kad šis nenori išleisti savo žaidėjų į rinktinę. Kokia yra „Žalgirio“ pozicija šiuo klausimu, juolab kad pasibaigus pasaulio čempionatui Kinijoje, planuojama, kad po savaitės jau prasidėtų LKL čempionatas, dar po savaitės – Eurolyga.
– Ši tema visada skaudi. Ir Eurolyga, ir visi jos klubai, ir mes visada sakėme, kad esame už tai, kad geriausi žaidėjai žaistų rinktinėse ir, kad žiūrovai gautų geriausią produktą. Tai svarbiausia.
Bet pykstame ant FIBA dėl langų ir nesuderinto tvarkaraščio, tad kiekvienas žaidėjas atskirai vertina šią situaciją. Nesąžininga krepšininkus versti rinktis, nes vienoje svarstyklių pusėje yra jų alga ir karjera, kitoje – emocijos ir meilė tėvynei.
Neturėtų taip būti, kad žaidėjas yra priverstas rinktis, o klubas priverstas spręsti. Turėtų būti sudaryta galimybė žaisti ir klube, ir rinktinėje.
Manau, kad „Žalgirio“ žaidėjai bus kviečiami į rinktinę pasaulio čempionatui, tad, kaip visada, žiūrėsime, kuo galime padėti jai ar Lietuvos krepšinio federacijai.
Bet negalime padėti, aukodami savo sezoną, nes mes atskaitingi savo sirgaliams. Neturime teisės sakyti: „Nepykite, negalime gerai žaisti – krepšininkai pavargę, nes žaidė rinktinėje“.
– Šį sezoną „Žalgiris“ jau išleido iš rankų vieną trofėjų – Karaliaus Mindaugo taurę. Ar ši nesėkmė smarkiai kirto per „Žalgirio“ savimeilę, o gal priešingai – pridėjo sportinio pykčio?
– Pykčio visada turėjome pakankamai. Žinoma, kad išgyvenome dėl nesėkmės, kad norėjome laimėti, bet laimėjo tie, kurie to buvo verti, tad žiūrime į ateitį.
– Po pergalės Madride ir žinios, kad „Žalgiris“ prasimušė į Eurolygos ketvirtfinalį, patyrėte šoką, kai grįžtant namo sugedo jūsų lėktuvas. Ar tiesa, kad atsisakėte ateityje skristi šiuo lėktuvu?
– Taip, tada buvo baisu. Buvo daug dramos ir emocijų. Esame be galo dėkingi pilotui, kuris susitvarkė su prastomis oro sąlygomis ir gedimais, apie kuriuos žinome tik tiek, kiek rašo spauda, kad jis mus išgelbėjo ir sėkmingai nuleido ant žemės.
Žinoma, kad po šio įvykio būtų psichologiškai sunku lipti į tą patį lėktuvą ir mūsų partneriai tai supranta ir priima normaliai. Kai sakote, kad atsisakėme skristi, atrodo, kad dėjome kumščiu į stalą ir pareiškėme, kad daugiau šiuo lėktuvu neskrisime. Taip nėra.
Šį sezoną ne visi 15 skrydžių vyko šių partnerių lėktuvu – žiūrėdavome, kas mums pigiau. Į Stambulą skrisime kitos bendrovės lėktuvu, nes šis yra sugedęs, o kitas mums per brangus.
Kitą sezoną vėl tarsimės su partneriais ir spręsime, kaip skrisime į rungtynes.
Visą interviu su P.Motiejūnu skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“
