Triumfo žygis (2): klampią gynybą įveikė amerikinis visureigis

Lietuva jau įpranta ketvirtadieniais sumigti vėliau. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pratina. Praėjusį ketvirtadienį ir po 22 valandos bent jau palei greitkelį, kuris jungia Kauną su Vilniumi, vis dar švietė ir vienkiemių langai, nors paprastai kaimo žmonės taip ilgai nevakaroja. Bet po tokių rungtynių, kokios tą vakarą vyko Kauno sporto halėje, galima ir visą naktį neužmigti.

Tiek Halėje, tiek prie televizorių tą vakarą buvo karšta ir šalta, kol galų gale buvo galima lengviau atsikvėpti: „Žalgiris“ atsirevanšavo Stambulo „Fenerbahce“ krepšininkams už pralaimėjimą pirmame Eurolygos rate. Laimėjo sunkiai, labai sunkiai. Bet laimėjo – 64:59 (30:29).

Nors į Kauną dėl turbūt tik jam vienam geriausiai žinomų priežasčių išvis neatskrido pagrindinis „Fenerbahce“ įžaidėjas Mahmoudas Abdul-Raufas, Turkijos komanda buvo nusiteikusi nepasiduoti.

Svečiai nuo pat pradžių tempė savo atakas kaip gumą. Stengėsi kontroliuoti kamuolį kuo ilgiau, o mesti jį į krepšį dažniausiai patikėdavo savo svaiperiui Ibrahimui Kutluay arba vidurio puolėjui Žanui Tabakui, jau turinčiam net NBA čempiono žiedą (su „Houston Rockets“), nors tą „auksinį“ sezoną žaidusiam labai nedaug.

O „Žalgiris“ degė. Skubėjo pelnyti taškus kuo greičiau. Bėgo ir metė. Bet tai vaisius davė tik pradžioje. Paskui vis dažniau tekdavo grįžti į gynybą tuščiomis rankomis. Ir vėl dirbti tą juodą sunkų darbą. Bet jam ne visiems užteko kantrybės, ir tai vienas, tai kitas „Fenerbahce“ krepšininkas (Goranas Kalamiza, Serdaras Apaydinas ir net Žanas Tabakas) buvo palikti bemaž visai laisvi.

Po viltingos pradžios (4:0, 6:2) sekė skaudus Eurelijaus Žukausko krauju aplaistytas nuopuolis (14:18). Varžovai jam prakirto lūpą, ir aukščiausią „Žalgirio“ žaidėją turėjo pakeisti George'as Zidekas, žemesnis, bet stambesnis. Ž.Tabakui tai neišėjo į naudą.

„Žalgiris“ lyg ir atsigavo. Bet tik gynyboje. Puolimas, ypač pozicinis, ir toliau šlubavo abiem kojomis. Iš toli nekrito, o po krepšiu kauniečius gąsdino svečių gynybos „valytuvas“ Conradas McRae, šoklus ir agresyvus kaip pantera.

Buvo aišku: jeigu po pertraukos „Žalgiris“ neras būdų, kaip perbristi klampią „Fenerbahce“ gynybą, gero nesulauksime. Sulaukėme. Tas visureigis, kuris išgelbėjo „Žalgirį“, buvo Tyusas Edney.

Edney įsiveržia į baudos aikštelę – du taškai. Edney meta iš toli – trys taškai ir dar baudos metimas, kuris taip pat taiklus. Edney kontratakuoja – dar du taškai. Edney po krepšiu priverčia prasižengti McRae ir įmeta abu baudos metimus.

Ir kai po du taškus prideda Dainius Adomaitis bei George'as Zidekas, „Žalgiris“ pirmauja 53:42.

Per pirmąjį kėlinį 11 taškų pelnęs Ž.Tabakas sustabdytas. Sustabdyti I.Kutluay sunkiau. Nerimsta ir šoklusis slovėnas Marko Miličius.

Ilgiausios ir sunkiausios buvo dvi paskutinės rungtynių minutės.

I.Kutluay baudos metimais sumažina skirtumą iki dramatiško 55:57. Ir nors Anthony Bowie taip pat baudos metimais atitolina grėsmę (59:55), kvepia paraku. Juolab tas pats Bowie vėju perlėkęs aikštę vėjavaikiškai meta į krepšį ir prameta, o netrukus prasižengia, ir C.McRae pataiko abu baudos metimus. Vėl karšta.

Turkijos krepšininkai, norėdami laimėti laiko, skuba prasižengti. Bet A.Bowie iš keturių baudos metimų pataiko du, o T.Edney iš tiek pat – tris.

Galima atsikvėpti ir padaryti išvadą: „Žalgiris“ laimėjo charakteriu, kantrybe ir Tyuso Edney sugebėjimu kartais puolime žaisti net už penkis. Bet ar kitą ketvirtadienį Italijoje to užteks?