Lrytas.lt žiniomis, kauniečiai jau žvalgosi į ateitį ir dairosi, kas kitą sezoną galėtų papildyti „Žalgirio“ gretas.
Didžiausios skylės kol kas matomos priekinėje linijoje. Labai tikėtina, kad šioje grandyje liks tik vienas krepšininkas – Paulius Jankūnas. Visų kitų aukštaūgių ateitis „Žalgirio“ ekipoje yra labai miglota.
Kaip sunku išsilaikyti pajėgiausioje Lietuvos komandoje žino ir prieš dešimtmetį „Žalgiryje“ debiutavęs 207 centimetrų ūgio vidurio puolėjas – Rokas Čepanonis.
„Vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio iš Pauliaus Motiejūno, kuris buvo tuometinis komandos direktorius. Paulius išdėstė, kad reikės mano pagalbos rungtynėse prieš „Barcelona“. Tuo metu nesuvokiau, kas darosi, buvau apimtas emocijų“ , – nostalgiškai savo prisiminimais dalinosi aukštaūgis.
Prieš dešimtmetį R.Čepanonis buvo vienas talentingiausių savo kartos krepšininkų. Sulaukęs 20-ties aukštaūgis išgyveno neapsakomai greitą karjeros kilimo procesą.
207 centimetrų ūgio vidurio puolėjas 2009 metais buvo išrinktas atstovauti Lietuvos krepšinio rinktinei Europos U-20 čempionate ir ant parketo grūmėsi su dabartinėmis krepšinio pasaulio žvaigždėmis - Nikola Vučevičiumi, Bojanu Bodganovičiumi bei Kostu Papanikolau.
Tais pačiais metais išsipildė dar viena krepšininko svajonė. 2009-ųjų sausį R.Čepanonis buvo pakviestas prisijungti prie pagrindinės „Žalgirio“ komandos ir po kelių dienų debiutavo Eurolygoje prieš vieną stipriausių Europos ekipų – „Barcelona“.
Tačiau tai ir buvo R.Čepanonio karjeros zenitas. Po svaigaus debiuto „Žalgiryje“ ir Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinėje pastarojo žaidimo kreivė pradėjo leistis žemyn. „Žalgirį“ keitė silpnesni LKL klubai, juos – NKL, o 2018-2019 metų sezoną aukštaūgis praleido trečiame pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio divizione – Regionų krepšinio lygoje (RKL).
Portalui Lrytas.lt R.Čepanonis papasakojo apie savo karjeros vingius, debiutą Eurolygoje ir planus sugrįžti ant pjedestalo.
– Rokai, kada pradėjote žaisti krepšinį ir kas jus pastūmėjo į šį sportą?, – lrytas.lt paklausė R.Čepanonio.
– Krepšinį pradėjau žaisti antroje klasėje. Buvo renkama nauja mano amžiaus vaikinų grupė. Tais laikais treneriai vis dar vaikščiodavo iš mokyklos į mokyklą ir kviesdavo berniukus pradėti lankyti krepšinį. Tuo metu buvau už visus aukštesnis ir šis sportas man labai patiko. Kai treneris Žydrūnas Žvinklis atvyko į mūsų mokyklą ir paklausė, kas norėtų pabandyti, nedvejodamas pakėliau ranką ir jau netrukus liejau prakaitą Arvydo Sabonio krepšinio mokyklos treniruotėse.
– Profesionalo karjerą pradėjote „Žalgirio“ dublerių ekipoje, o 2009-ųjų sausį gavote galimybę užsivilkti pagrindinės komandos marškinėlius Eurolygos dvikovoje su „Barcelona“. Kaip jautėtės, kai sužinojote, jog su komanda vyksite į Ispaniją?
– Vieną dieną sulaukiau netikėto skambučio iš Pauliaus Motiejūno, kuris buvo tuometinis komandos direktorius. Paulius išdėstė, kad reikės mano pagalbos rungtynėse prieš „Barcelona“. Tuo metu nesuvokiau, kas darosi, buvau apimtas emocijų. Kitą dieną pasirodžiau treniruotėje gerokai anksčiau už visus, kad kažką daugiau sužinočiau ir apsiprasčiau (juokiasi). Tuo metu šis kvietimas man buvo kažkoks kosmosas, svajonės išsipildymas.
– Ant parketo debiutinėse rungtynėse praleidote 3 minutes. Ar tikėjotės, kad Gintaras Krapikas mes jus į aikštę?
– Visiškai nesitikėjau. Tačiau atsimenu tą momentą, kai ketvirtajame kėlinyje treneris priėjo ir pasakė: „Ruoškis, eisi ant mėsos ir stabdysi Franą Vasquezą.“
– Koks jausmas buvo rungtyniauti prieš Eurolygos grandus?
– Buvau apimtas euforijos. Užsivilkti „Žalgirio“ marškinėlius – kažkas įspūdingo. Kai išėjau į aikštelę apėmė neapsakomas energijos pliūpsnis. Atrodė, kad galiu padaryti viską, ko anksčiau negalėjau. Aukštai šokau, greitai bėgau, energijos buvo apstu.
– Prieš dešimtmetį Lietuvoje buvote vienas iš talentingiausių savo amžiaus krepšininkų. 2009 metais gynėte Lietuvos jaunimo rinktinės garbę U-20 čempionate, Graikijoje. Kaip sekėsi rungtyniauti tarp geriausių savo kartos krepšininkų?
– Ginti savo šalies spalvas – neapsakomas jausmas. 2009-ieji man buvo nuostabūs. Debiutavau „Žalgiryje“, Eurolygoje ir negana to, buvau pakviestas į Lietuvos jaunimo rinktinę. Mūsų komandoje tada rungtyniavo tokie garsūs krepšininkai, kaip D.Motiejūnas, M.Kuzminskas ir A.Juškevičius. Čempionatas prasidėjo puikiai. Savo grupėje be didesnio vargo užėmėme pirmąją vietą. Tačiau ketvirtfinalyje viltis kovoti dėl medalių palaidojo Italijos rinktinė. Tais metais gimę vaikinai buvo labai pajėgūs, viena iš geriausių kartų. Juodkalnijos rinktinei atstovavo dabar NBA rungtyniaujantis N.Vučevičius, Kroatijai – B.Bodganovičius, Graikijai – K.Papanikolau. Aikštelėje grumtis prieš tokius talentus buvo neįkainojama patirtis.
– Po patirties pagrindinėje komandoje vėliau pusantro sezono praleidote LKL. Tačiau nuo 2012 metų rungtyniaujate žemesniuose pagal pajėgumą šalies divizionuose. Kas sutrukdė įsitvirtinti aukščiausiame lygyje?
– Manau, kad pritrūko didesnio asmeninio indėlio, papildomo darbo. Tuo metu LKL lygiui nebuvau pakankamai subrendęs, trūko didesnio užsispyrimo ir noro, kad galėčiau atskleisti savo sugebėjimus. Viskas buvo mano rankose, tačiau praeities nepakeisi.
– Šį sezoną rungtyniavote trečiame pagal pajėgumą šalies divizione – RKL ir gynėte Raseinių „Raseinių“ ekipos spalvas. Kodėl pasirinkote būtent šį klubą?
– Komandos kapitonas ir trenerio asistentas Darius Gricius paskambino man ir paklausė ar kitą sezoną dar planuoju rungtyniauti. Atsakiau, kad svarstau. Kapitonas išdėstė, kad buriama nauja komanda, o tikslai – aukšti. Todėl po poros pasikalbėjimų telefonu ilgai negalvojau ir sutikau. Negąsdino žemesnis lygis, nes komandos komplektacija atrodė ambicinga ir buvo keliami aukšti tikslai. Skirtumas tarp RKL ir NKL mano nuomone nėra esminis.
– Su „Raseinių“ komanda šiemet nužygiavote iki pat RKL finalo. Kaip vertinate savo ekipos pasirodymą šiame sezone?
– Kaip ir minėjau, mūsų komanda buvo naujai sukomplektuota. Raseiniai po vienerių metų pertraukos sugrįžo į Lietuvos krepšinio žemėlapį. Treneris Karolis Lendzevičius iš visos turimos sudėties išspaudė maksimumą ir užėmėme pirmą vietą RKL reguliariajame sezone. Smagu, kad patekome į finalą, tačiau truputį liūdna, jog nepavyko iškovoti trofėjaus. Žvelgiant bendrai komandos pasirodymą vertinu gerai. Kaip lygos debiutantams 2-oji vieta yra puikus rezultatas.
– LKL nežaidėte nuo 2011 metų. Ar dar bandysite sugrįžti į pajėgiausią šalies divizioną?
– Žinoma. Viskas mano rankose. Jei sulauksiu pasiūlymų, kodėl gi ne? Sportbačių ant vinies tikrai nekabinu, o kaip viskas pasisuks – bus matyt.
