EUROLYGA 2023

Aistros dėl LKL atkrintamųjų: krepšiniui trukdo ir bulviasodis

„Katastrofa“ – taip sutrumpintą LKL atkrintamųjų varžybų formatą apibūdino Kauno „Žalgirio“ treneris Šarūnas Jasikevičius. Tačiau lygos vadovas Remigijus Milašius prieštarauja.

 Antradienį prasideda LKL atkrintamosios, kurių trukmė sukėlė aistras Lietuvoje.<br> Lrytas.lt montažas
 Antradienį prasideda LKL atkrintamosios, kurių trukmė sukėlė aistras Lietuvoje.<br> Lrytas.lt montažas
 Kauno komanda antradienį pradeda LKL ketvirtfinalio seriją.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno komanda antradienį pradeda LKL ketvirtfinalio seriją.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Panevėžio komanda antradienį pradeda LKL ketvirtfinalio seriją.<br>G.Šiupario nuotr.
Panevėžio komanda antradienį pradeda LKL ketvirtfinalio seriją.<br>G.Šiupario nuotr.
Alytiškiai bandys mesti iššūkį Lietuvos čempionams.<br>alytausdzukija.lt nuotr.
Alytiškiai bandys mesti iššūkį Lietuvos čempionams.<br>alytausdzukija.lt nuotr.
Pasvalio komanda pasiruošusi kautis su panevėžiečiais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pasvalio komanda pasiruošusi kautis su panevėžiečiais.<br>G.Bitvinsko nuotr.
R.Milašius papasakojo apie LKL plėtrą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Milašius papasakojo apie LKL plėtrą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 14, 2019, 3:27 PM

Lietuvos čempionai sekmadienį pergalingai užbaigė reguliarųjį sezoną, namuose nugalėję Vilniaus „Rytą“ 91:75.

O šiandien prasideda atkrintamosios varžybos, kurios ši kartą bus trumpos: ketvirtfinalyje ir pusfinalyje klubai kovos iki dviejų pergalių.

LKL finale ir serijoje dėl 3-iosios vietos bus žaidžiama iki trijų pergalių.

„Žalgiris“ šiandien Kaune pradės ketvirtfinalį su Alytaus „Dzūkija“, o „Lietkabelis“ Panevėžyje priims Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipą.

Rytoj prasidės kitos dvi ketvirtfinalio serijos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Prienų „Skycop“ ir „Rytas“ – Utenos „Juventus“.

Pusfinalių pradžia numatyta gegužės 21-ąją, finalo – gegužės 29-ąją.

Žingsnis atrodo nelogiškas

Praėjusį LKL sezoną ketvirtfinaliuose ir pusfinaliuose buvo žaidžiama iki trijų, finale – iki keturių pergalių.

„Visus metus laukiame atkrintamųjų varžybų. Žiūrovams ir mums jos labiausiai patinka. Pirmajame rate visi jaučia ažiotažą, o antrajame žmonių jau mažėja – jiems tampa neįdomu.

Atkrintamosios yra čempionato stadija, kurios visi laukia – tai kam reikia tai trumpinti? Lyga turi suprasti, ko žmonės laukia. Man atrodo labai nelogiška“, – kalbėjo Š.Jasikevičius.

Sprendimas – vienbalsiai

LKL prezidentas Remigijus Milašius tikino, kad trumpinti čempionatą buvo neišvengiama.

„Atsižvelgiant į „Žalgirio“, kuriam šį sezoną buvo per daug rungtynių, situaciją LKL valdyboje svarstėme visus modelius ir nutarėme – baigiame anksčiau.

Be to, yra ir Lietuvos rinktinė, į kurią patenka daug LKL žaidėjų – jie gaus poilsio. Visi sutartinai už tai pasisakė“, – kalbėjo lygos vadovas.

Sumažinti rungtynių skaičių reguliariojo sezono sąskaita LKL nemato galimybių.

„Yra transliacijų sutartys: iš reklaminės pusės esame įsipareigoję dėl rungtynių skaičiaus. Už viską mums mokama. Apie tai visi klubai informuoti“, – kalbėjo R.Milašius.

Anot jo, visada ieškoma variantų, kad čempionatas būtų įdomesnis: „Žalgiris“ sutinka žaisti tik išvykose, kad reguliariajame sezone būtų 12 komandų ir trys ratai – tada galbūt didėtų atkrintamųjų rungtynių skaičius.

Bet šiuo metu negalime surinkti į lygą 12 klubų: nėra tiek atitinkančių finansinius ir arenų kriterijus.“

Žmones šaukia gamta

Kaip svarbų motyvų sutrumpinti čempionatą R.Milašius paminėjo lietuvių trauką prie gamtos.

„Lietuvoje keičiasi orai. Dabar balandis būna labai šiltas, o tai reiškia, kad žmonės išvažiuoja prie jūros ilsėtis, kai kas į kaimus, kai kas bulves anksčiau sodinti pradeda, – sakė LKL prezidentas. – Mes į tai kreipiame dėmesį, dėl to ir trumpiname čempionatą.

Norime pabaigti jį ne birželio 25-ąją, o mėnesio pirmosiomis dienomis.“

Grįžo ten, nuo ko pradėjo

Šį sezoną LKL čempionu taps klubas, kuris per atkrintamąsias varžybas iškovos 7 pergales. Jei visos serijos užtruks maksimaliai ilgai, stipriausia komanda per atkrintamąsias varžybas sužais 11 rungtynių.

Kelis praėjusius sezonus trumpiausias kelias iki aukso žiedų galėjo trukti 10 rungtynių (jeigu čempionas visas serijas būtų laimėjęs sausai), ilgiausias – net 17 rungtynių (jei čempionas ketvirtfinalio ir pusfinalio serijas laimėtų 3:2, finalo seriją – 4:3).

Per 26 sezonus LKL atkrintamųjų varžybų trukmę keitė daug kartų, o dabartinė sistema nėra nauja.

Lygiai taip pat komandos atkrintamosiose varžybose kovojo pirmajame čempionate: 1994-ųjų pavasarį ketvirtfinalyje ir pusfinalyje reikėjo iškovoti dvi pergales, finale ir mače dėl 3-iosios vietos – tris pergales.

Ketvirtfinalyje iki dviejų pergalių buvo žaidžiama net 21 sezoną. Tik 2015 metais pirmasis atkrintamųjų varžybų etapas pailgėjo iki trijų pergalių.

Tuo metu pusfinalio trukmė keitėsi net kelis kartus.

2000 m. ir 2004 m. buvo žaidžiama iki trijų pergalių, bet abu kartus jau kitą sezoną buvo sugrąžintas senasis formatas – iki dviejų pergalių.

Dar sykį, bet ilgesniam laikui, pusfinalis pailgintas šio dešimtmečio viduryje – nuo 2015 m. buvo kovojama iki 3 pergalių.

Mačas dėl 3-iosios vietos prieš antrąjį LKL sezoną buvo panaikintas – dėl bronzos komandos nekovojo trejus metus.

Mažasis finalas LKL tvarkaraštyje vėl atsirado 1998 m.

Du sezonus mažajame finale buvo žaidžiama iki dviejų pergalių, o nuo 2000 metų – iki trijų pergalių.

Didžiajame finale komandos iki trijų pergalių kovojo aštuonis sezonus. Tačiau amžių sandūroje prasidėjus didžiajai „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ priešpriešai nuspręsta pailginti svarbiausią sezono seriją ir nuo 2002 m. finale buvo kovojama iki keturių pergalių.

Tiesa, buvo ir viena išimtis – 2012 metais Lietuvos rinktinė dalyvavo olimpinių žaidynių atrankos turnyre, o stipriausi šalies klubai varžėsi Jungtinėje lygoje, todėl teko sutrumpinti LKL sezoną: tais metais finale buvo žaidžiama tik iki trijų pergalių.

LKL čempionatas

Kauno „Žalgiris“ – Vilniaus „Rytas“ 91:75 (21:17, 32:13, 18:25, 20:20). B.Daviesas 19 (6 atk. kam., 7/9 dvitaškių), E.Ulanovas 14 (8 atk. kam.), N.Woltersas 11, L.Westermannas 9, A.Kavaliauskas 8, D.Thompsonas, P.Jankūnas ir A.White’as po 6, M.Grigonis 5,

Th.Walkupas 4, A.Milaknis 3/ M.Echodas 18 (9 atk. kam.), D.Needhamas 16, A.Parachouskis 12, A.Butkevičius 9, R.Stipčevičius ir M.Girdžiūnas po 6, E.Bendžius 5, M.Normantas 3.

Galutinė reguliariojo sezono rikiuotė (po 36 rungtynių): 1. „Žalgiris“ – 32 pergalės ir 4 pralaimėjimai, 2. Klaipėdos „Neptūnas“ – 28 ir 8, 3. „Rytas“ – 26 ir 10, 4. Panevėžio „Lietkabelis“ – 23 ir 13, 5. „Pieno žvaigždės“ – 16 ir 20, 6. Utenos „Juventus“ – 15 ir 21, 7. Prienų „Skycop“ – 13 ir 23, 8. Alytaus „Dzūkija“ – 12 ir 24, 9. Kėdainių „Nevėžis“ – 8 ir 28, 10. „Šiauliai“ – 7 ir 29.

Šios dienos ketvirtfinaliai: akis į akį

„Žalgiris“ – „Dzūkija“

„Žalgiris“

LKL reguliarusis sezonas. Užėmė 1-ąją vietą (32 ir 4). Lyderiai: B.Daviesas (12 tšk.), M.Grigonis (9,3 tšk.), E.Ulanovas (8,7 tšk.), A.White’as (8,3 tšk., 4,3 atk. kam.) ir N.Woltersas (8,3 tšk., 3,3 rez. perd.).

Kiti turnyrai. Karaliaus Mindaugo taurės finale pralaimėjo „Rytui“ 67:70. Eurolygos reguliariajame sezone užėmė 8 vietą (15 ir 15), ketvirtfinalyje pralaimėjo Stambulo „Fenerbahce“.

Praeitis. Į atkrintamąsias varžybas pateko 26-ąjį kartą. Per 24 praėjusias ketvirtfinalio serijas (2012 m. iškart pateko į pusfinalį) „Žalgiris“ laimėjo visas rungtynes. Pernai ketvirtfinalyje nugalėjo „Nevėžį“ 3:0.

„Dzūkija“

LKL reguliarusis sezonas. Užėmė 8-ąją vietą (12 ir 24). Lyderiai: K.Kanteras (16 tšk., 7,3 atk. kam.), E.Brownas (14,3 tšk.), P.Petrilevičius (10,4 tšk., 5,7 atk. kam.), D.Domarkas (9,6 tšk., 3,7 rez. perd.) ir E.Dimša (8,3 tšk., 5,4 atk. kam.).

Kiti turnyrai. Karaliaus Mindaugo taurės aštuntfinalyje pralaimėjo „Skycop“.

Praeitis. Į atkrintamąsias varžybas pateko trečią kartą. Du praėjusius kartus ketvirtfinalyje pralaimėjo „Neptūnui“ (2015 m.) ir „Žalgiriui“ (2017 m.).

Tarpusavio rungtynės

Šį sezoną. LKL reguliariajame sezone „Žalgiris“ laimėjo visas ketverias rungtynes: 88:75 (namie), 94:65 (svečiuose), 90:75 (svečiuose) ir 100:68 (namie). Nuo debiuto LKL čempionate (2013 m.) „Dzūkija“ pralaimėjo „Žalgiriui“ visas 25 rungtynes.

Praeitis. Šios komandos 2017 m. žaidė ketvirtfinalyje. „Žalgiris“ laimėjo 3:0.

„Lietkabelis“ – „Pieno žvaigždės“

„Lietkabelis“

LKL reguliarusis sezonas. Užėmė 4-ąją vietą (23 ir 13). Lyderiai: I.Iroegbu (14,1 tšk., 3,1 rez. perd.), P.Valinskas (12,6 tšk., 3,4 rez. perd.), J.Wilsonas (11 tšk., 3,3 rez. perd.), D.Tarolis (9,4 tšk., 4,9 atk. kam.) ir S.Kulvietis (9,3 tšk.).

Kiti turnyrai. Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalyje pralaimėjo „Žalgiriui“ 58:89 ir užėmė 3-iąją vietą. Čempionų lygos grupėje užėmė 5-ąją vietą (5 ir 9) ir nepateko į atkrintamąsias varžybas.

Praeitis. Į atkrintamąsias varžybas pateko 14-ąjį kartą, tarp jų 5-ąjį iš eilės. Per praėjusius sezonus laimėjo tik 2 iš 13 ketvirtfinalio serijų (2017 ir 2018 m.). Pernai ketvirtfinalyje nugalėjo „Šiaulius“ 3:1.

„Pieno žvaigždės“

LKL reguliarusis sezonas. Užėmė 5-ąją vietą (16 ir 20). Lyderiai: Y.Franke (14,3 tšk.), J.Threattas (13,1 tšk., 5,4 rez. perd.), T.Lekūnas (11,2 tšk.), Ž.Skučas (10,1 tšk., 4,8 atk. kam.) ir D.Pena (10 tšk.).

Kiti turnyrai. Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje pralaimėjo „Lietkabeliui“.

Praeitis. Į atkrintamąsias varžybas pateko 8-ąjį kartą. „Pieno žvaigždės“ nuo pat debiuto LKL čempionate (2011 m.) visus sezonus pateko į atkrintamąsias varžybas ir visus 7 kartus pralaimėjo ketvirtfinalyje. Pernai ketvirtfinalyje pralaimėjo „Neptūnui“ 1:3.

Tarpusavio rungtynės

Šį sezoną. LKL reguliariajame sezone šios komandos pasidalijo po dvi pergales, kurias iškovojo namie. Pirmajame rate laimėjo „Pieno žvaigždės“ 87:81, antrajame – „Lietkabelis“ 94:63, trečiajame – „Pieno žvaigždės“ 104:99, ketvirtajame – „Lietkabelis“ 89:86. Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalyje „Lietkabelis“ abu kartus nugalėjo „Pieno žvaigždes“ 78:68 (svečiuose) ir 104:79 (namie).

Praeitis. Atkrintamosiose varžybose šios komandos dar nebuvo susitikusios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.