NBA finalo serijoje iki keturių pergalių „Raptors“ pirmauja prieš „Warriors“ 3:2.
Šeštosios rungtynės vyks ketvirtadienį „Warriors“ namų arenoje Ouklande. Jei prireiktų septintųjų, kova sugrįš į Torontą.
Atstovauja visam miestui
Vaikinukai mėtė kamuolį į krepšį prie savo namų Toronto priemiestyje, bet mielai sutiko padaryti pertrauką, kad išsakytų savo gerai apmąstytą, nors ir šališką nuomonę dėl „Raptors“ galimybių tapti pirmąja neamerikietiška komanda, laimėjusia NBA.
„Tai Kanada prieš visus kitus“, – sakė Nasiras Tahiras.
Trylikametis kalbėjo išdidžiai laikydamas kamuolį su „Raptors“ juoda ir raudona spalvomis, o komandos emblema ant jo jau seniai nusitrynusi į asfaltą.
„Jiems pavyks. Tikėkimės, – pridūrė dėl viso pikto. – Krepšinis visada buvo svarbi mūsų gyvenimo dalis.“
Nasiro tėvai – imigrantai iš Pakistano. Jo pusbrolis Shayanas Rajputas antrino, kad krepšinis yra tarpkultūrinis ir apima visus. Toronte ir jo priemiesčiuose apie pusę gyventojų yra ne baltaodžiai, dauguma jų atvykę iš svetur, todėl šis NBA finalas svarbus ne tik dėl krepšinio.
„Raptors“ sudėtyje yra įvairiausių tautybių ir šalių atstovų, jie atspindi didžiausią XXI amžiaus Kanados miestą.
„Ledo ritulyje matai vien baltaodžius, – sakė devyniolikametis Andrew Nguyenas, kurio tėvai atvyko į Torontą iš Vietnamo. – Bet krepšinis panašesnis į tai, kaip Kanada atrodo iš tiesų.“
Kanadoje – sunki pradžia
Nedaug kas už Kanados ribų žino, kad krepšinį sugalvojo kanadietis Jamesas Naismithas iš Ontarijo, nors tuo metu jis dirbo JAV – Springfilde, Masačusetso valstijoje. Tačiau NBA nebuvo Kanadoje iki 1995–1996 metų sezono, kai lygoje žaisti pradėjo „Raptors“ ir „Vancouver Grizzlies“.
Pradžioje „Raptors“ sunkiai sekėsi tiek aikštėje, tiek verslo srityje. Ne į naudą buvo ir tai, kad komanda rungtyniavo didžiuliame stadione su kupolu, skirtame futbolui ir beisbolui.
O „Grizzlies“ reikalai ėjosi taip prastai, kad 2001-aisiais klubas persikėlė į JAV miestą Memfį.
Bet visa tai – jau praeitis. Šį sezoną „Raptors“ kylant aukštyn komanda sulaukė daugybės naujų sirgalių ne tik Toronte, bet ir visoje Kanadoje.
Vėliavėlių paklausa išaugo
Prekybos centre netoli Nasiro namų du emigrantai iš Palestinos, prekiaujantys vėliavomis, stebėjo permainas, iš kurių dar ir uždirbo.
Issos Mahmoudo „Chevrolet“ automobilis papuoštas mažomis juodomis vėliavėlėmis su „Raptors“ logotipu arba komandos šūkiu „We The North“ („Mes – Šiaurė“), prisegtomis prie durelių langų. Jis sakė, kad pernai pardavė galbūt penkias tokias vėliavas po penkis kanadietiškus dolerius (3,3 euro).
Dabar vien per praėjusį savaitgalį jis pardavė jų apie 50 už 20 dolerių (13,2 euro) ir daugiau. Jis aiškino, kad tikslią kainą nustato pats klientas.
Bet ne verslas svarbiausia. 54 metų I.Mahmoudas sakė, kad džiaugiasi dėl Toronto susidomėjimo krepšiniu.
Jis užaugo žaisdamas krepšinį Vakarų Kranto gatvėse ir prisiminė, kaip susėsdavo aplink mažą nespalvotą televizorių žiūrėti Michaelo Jordano.
I.Mahmoudo pagalbininkas devyniolikametis Yazanas Awadas pasakojo, kad jo socialiniuose tinkluose dominuoja kalbos apie „Raptors“. Ar taip būtų ir tuomet, jeigu finale žaistų Toronto NHL komanda „Maple Leafs“, kuri priklauso tiems patiems savininkams ir rungtyniauja toje pačioje arenoje?
„Atvirai sakant, nemanau, – sakė Y.Awadas. – Galbūt keli žmonės kalbėtų, bet dauguma nebūtų tiek įsiaudrinę kaip dabar.“
Nutildė ledo ritulį
Viename Toronto rajone, kur gyvena įvairiausių tautybių žmonės, daugiau nei 20 paauglių žaidė krepšinį ant nelygios, nepažymėtos aikštės. Vienas jų – 19-metis Jessie Rarangas, imigrantų iš Filipinų sūnus.
„Tai, kad visi susivienijo palaikyti to paties dalyko, yra labai kieta, – sakė J.Rarangas. – Niekada iki šiol to nėra buvę dėl krepšinio.“
Jis pasakojo, kad dauguma jo pažįstamų labiau mėgsta krepšinį, o ne ledo ritulį: „Nedaug kas gali sau leisti įsigyti ledo ritulio įrangą. Krepšinis yra pigesnis ir pradėti jį žaisti daug lengviau nei ledo ritulį.“
Su J.Rarangu žaidęs Nguyenas pridūrė, kad esmė ne tik pinigai. Su ledo rituliu jis tiesiog nejaučia tokio pat ryšio.
Vienas iš vos kelių juodaodžių NHL ledo ritulininkų P.K.Subbanas yra iš Toronto.
Bet žymiausias ledo ritulio veidas, buvęs treneris ir komentatorius 85 metų Donas Cherry pagarsėjo savo kandžiais komentarais apie žaidėjus iš užsienio ir netgi sportininkus iš prancūziškosios Kanados dalies.
Tuo metu „Raptors“ komandos „pasaulinis ambasadorius“ yra reperis Drake’s – afroamerikiečio muzikanto iš Memfio ir Kanados žydės mokytojos sūnus, žinomas dėl savo dainų apie asmeninius emocinius išgyvenimus.
Klasikinio kanadietiško kompromiso pavyzdžiai yra Johnas ir Mario Couto – broliai, kurių tėvai emigravo iš Portugalijos. Jie nuo seno palaiko tiek „Maple Leafs“, tiek „Raptors“ ir dabar džiūgauja dėl nušvitusios vilties, kad krepšinis atneš Torontui tokią sėkmę, kokios ledo ritulys nesulaukė dešimtmečius.
„Darbe nesutelkiu dėmesio jau daugiau kaip mėnesį, – sakė 26 metų Johnas, dirbantis virtualios maisto prekių parduotuvės vadybininku. – Ne kartą pavėlavau į darbą, ir mano bosas žino kodėl. Juk tai gali nutikti tik kartą gyvenime.“
Bilietų į atkrintamąsias varžybas kainos yra kosminės, todėl nedaugelis torontiečių gali savo akimis išvysti „Raptors“ triumfą. Dauguma renkasi į palyginti nedidelę zoną už arenos ribų, kurioje įrengtas didžiulis ekranas. Ji vadinama „Jurassic Park“ („Juros periodo parkas“).
„Tikra kanadietiška siela yra ledo ritulyje, – kalbėjo devyniolikametis studentas iš Hamiltono Samas Gencheris. – Bet kaip tikras geras Kanados sūnus turiu suderinti abu.“
