Jau prieš pirmąsias – Kanados ir Australijos – rungtynes čia ėmė plūsti ne tik abiejų komandų gerbėjai ar NBA marškinėlius dažniausiai pasirenkantys kinai. Tarp jų jau švietė ir žalios spalvos marškinėliai, priverčiantys atsisukti daugelį – čia jau įsitvirtina ir Lietuvos rinktinės sirgaliai, kurie pasiruošę per rungtynes su Senegalu (14 val. 30 min.) užkurti tikrą pirtį varžovams.
Panašu, kad lietuviai turės ne tik savo apie poros šimtų sirgalių kariauną. Prie jų turėtų prisidėti ir vietinių aistruolių – minioje buvo matyti ne vienas kinas su „Toronto Raptors“ marškinėliais. Vienas jų išgirdęs Jono Valančiūno pavardę palinksėjo ir pakartojo NBA rungtyniaujančio, bet praėjusį sezoną iš „Raptors“ į „Memphis Grizzlies“ iškeisto Lietuvos rinktinės centro pavardę.
Štai prie kasų bilietus išsikeitusius lietuvius stabdė kinas, kuris pirštu rodė į legendinius 1992 metų Barselonos žaidynių marškinėlius, sukurtus pagal „Grateful Death“ dizainą.
Daugelis lietuvių į Donguaną atvyko tik sekmadienį, tad dar nespėjo apžiūrėti industrinio 8 milijonų žmonių miesto.
„Viskas labai gerai, tik ne visi kalba angliškai. Oras neblogas, šilta, lietus gaivina. Žmonės laimingi, bilietai, kaip pasaulio čempionatui, buvo nebrangūs. Dabar tikimės tik pergalių“, – sakė trispalve išmargintais marškinėliais pasipuošęs Mantas, kuris su savo trimis draugais prieš akimirką fotografavosi prie skulptūros, su keturiomis rankomis, laikančiomis auksinį kamuolį.
Kitas lietuvis Egidijus rankose laikė skėti, kai staiga sirgalius ėmė tiesiog skalbti liūtis. Liūtys Kinijoje – įprastas dalykas ir jau po keleto minučių visus vėl kamavo karštis, greitai išdžiuvo ir drabužiai.
Egidijus Kinijoje apsilanko kartą per metus, tad jau gerai pažįsta kultūrą, tačiau svarbiausia – turi pagalbininkę iš Kinijos.
„Aš rekomenduočiau visiems turėti vietinius pagalbininkus, kurie gali padėti susigaudyti ir susišnekėti, – sakė Egidijus. – Žmonių čia – kaip visada daug, lietuvis – vasariškas. Smagu, kad krepšinis pakeičia miestą.“
Jo pagalbininkė taip pat ruošiasi palaikyti Lietuvos rinktinę, tad jau vienas pliusiukas, kaip yra sakęs Jonas Valančiūnas, jau pridėtas prie sirgalių.
„Aš palaikau jį, – į Egidijų rodė ji, – jis palaiko rinktinę, todėl ir aš ją palaikysiu.“
Dvejus metus Kinijoje gyvenantis Mindaugas į Donguaną atvyko pirmąjį kartą. Jo bičiuliai iš Lietuvos dar nespėjo nieko apžiūrėti ir iškart patraukė į areną.
„Kinija yra labai skirtinga, tad apie šį miestą nieko pasakyti negaliu, – sakė Šanchajuje gyvenantis Mindaugas. – Čia nėra pats geriausias miestas turistams, nes labai daug ko nenuveiksi. Tai daugiau tarptautinis miestas. Šalia esantys Guangdžou ar Šenženis – puikūs, tačiau pats Donguanas neturi daug ką pasiūlyti.“
Tačiau Donguanas gali pasiūlyti nemažai įvairiausių kiniškų restoranų, kur reikia ir drąsos – įprastai maistą tenka rinktis pirštu dūrus į paveikslėlį.
„Maistas – labai įvairus. Galima valgyti bet ką. Bet patarčiau bandyti visus koldūnus, makaronus, tikrąją Pekino antį“, – patarimą davė Mindaugas.
Jis su bičiuliais dieną po rungtynių susitiks su draugu iš Kinijos, su kuriuo ketina pakeliauti ir aplankyti labiau kultūrinius miestus.
O kokie lūkesčiai?
„Lūkesčiai didžiausi, bet manau, kad išeisime iš H grupės, o antrajame etape krisime“, – tokį scenarijų nubrėžė jis.
Artėjant Lietuvos rinktinės rungtynėms pasirodė ir Tomo Balaišio-Sėklos desantas. Tiesa, pats T.Balaišis-Sėkla su keliais kolegomis buvo įstrigęs.
Apsauga nenorėjo praleisti būgnus nešančių lietuvių. Kinai sustabdė ir Senegalo rinktinės gerbėjus.
Netrukus į pagalbą Lietuvos sirgaliams atskubėjo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. Jis kurį laiką sprendė reikalus ir galiausiai sulaukė sirgalių padėkos – apsauga sutiko juos praleisti.
Po keleto minučių Donguano krepšinio centre garsiai aidėjo Lietuvos rinktinės sirgalių skanduotės, buvo kabinamos vėliavos.
Dar neprasidėjus rungtynėms į lietuvius telefonus nukreipė daugybė kitų aistruolių. Lietuvos rinktinės gerbėjai patraukė ir fotografų akis.
Panašu, kad Lietuva į Donguaną atvežė tikrą krepšinio vėją.
