– Ar tokia įspūdinga pergalė netaps Lietuvos rinktinei savotiška meškos paslauga kituose mačuose – galima pagalvoti, jog ekipa tikrai nenugalima?, – buvo paklaustas E.Kučiauskas.
– Bet kokia pergalė yra labai geras rezultatas. Visas 40 minučių sužaisti neatsipalaidavus ir pelnyti tiek daug taškų – šis faktas tik parodo, kad komanda pasižiūrėjo į dvikovą labai atsakingai ir išlaikė žaidybinę drausmę nepriklausomai nuo skirtumo.
Galbūt tikrai labai gerai, kad čempionatą taip vadinamoje mirtininkų grupėje pradėjome būtent su Senegalu – startas žaidžiant tokiu tempu ir tokiu užsivedimu prieš vieną iš mažiau rimtesnių rinktinių davė impulsą ateities mūšiams.
Mums tikrai nepritrūko agresyvios gynybos ir kaip matėme, taip vadinami Afrikos liūtai buvo neutralizuoti.
Aiškiai buvo matyti, kad varžovai pavieniais veiksmais siekė kažką nuveikti, o tai leido mūsiškiams kur kas lengviau žaisti gynyboje ir greitai pulti.
Man belieka tik pasveikinti rinktinę su puikiu startu ir tikiuosi, kad ta aukšta nata, kuri buvo šiandien, bus išlaikyta ir kitose grupės rungtynėse.
– Rinktinės treneriui Dainiui Adomaičiui mače su Senegalu teko gera proga laviruoti sudėtimi: vidurio puolėjais buvo ir Domantas Sabonis, ir Paulius Jankūnas ir, žinoma, Jonas Valančiūnas. Taip pat matėme ir sprendimą į starto penketą įtraukti Joną Mačiulį. Tai reiškia, kad šįkart jau matėme tas D.Adomaičio schemas, kurios bus naudojamos ir kituose mačuose?
– Treneris yra atsirinkęs žaidėjus ir jau su jais modeliuoja tą žaidimą, kuris bus reikalingas galvojant apie čempionatą ir varžoves rinktinės. Jis jau numatęs kiekvienam žaidėjui vaidmenį. Jei paimsime Domantą Sabonį ir Joną Valančiūną, tai labai galinga mobili priekinė linija, prisiderinanti prie situacijos.
Jei tik Jonas sėdasi ant suolo, Domantas gali perimti „centro“ funkcijas. Žinant D.Adomaitį, jis yra ir greito žaidimo šalininkas su žemu penketu – tą taip pat matėme dvikovoje su Senegalu.
Tad vieni ar kiti pasirinkti žaidėjai atitinka stratego žaidimo modelį ir šiandien rinktinė išties atrodė labai gražiai – po perimtų kamuolių greitai bėgo į priekį ir žaidė lengvai.
Buvo tikrai labai gražus rinktinės žaidimas: darbas gynyboje, perimti kamuoliai, greitos atakos, savalaikiai perdavimai, kurie leido pelnyti lengvus taškus.
Galbūt, tai dar ne tas varžovas, kuris atitinka krepšinio elito sampratą, tačiau tai buvo oficialios rungtynės ir mes pamatėme apie 70-80 procentų tokios Lietuvos ekipos, kurią lipdė ir yra parengęs čempionatui Dainius Adomaitis.
– Bet su Senegalu pirmaisiais smuikais dažniausiai griežė priekinės linijos žaidėjai. Nėra tam tikros baimės, kad „mažiukai“ vis dar nelabai gali prisidėti prie ekipos judėjimo į priekį?
– Jei turime du galingus „stulpus“ rinktinėje, tai mes ir turime juos išnaudoti. Žinote, jei varžovas pradės dvigubinti gynybą prieš Joną ar Domantą, tuomet ir atsiras galimybė „mažiems“ žaidėjams pasireikšti, daugiau mesti ir draskyti gynybą. Su Senegalu to neprireikė.
Bet kiek žiūrėjau statistiką, rinktinė pataikė 7 tritaškius – šeši žaidėjai įmetė tolimus metimus. Tad niekas nenurašė tų mūsų metikų.
Tačiau pasikartosiu – turime tokius du rinktinės įspūdingus „stulpus“, kokių nacionalinė ekipa neturėjo jau senokai, todėl reikia naudotis ta įspūdinga persvara.
O dar pridėkite ir milžinišką patirtį turintį Paulių Jankūną – šįkart jam nelabai pasisekė, tačiau jei jis mes savo įprastus metimus, mūsų rinktinės puolimo arsenalas dar labiau prasiplės.
– Senegalas mače su Lietuvos rinktine metė 23 tritaškius metimus ir pataikė vos vieną. Tai mūsų šalies ekipos gynybos nuopelnas?
– Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad man labai patiko mūsų rinktinės gynyba. Kaip tu leisi varžovui jaustis, kaip leisi jam mesti nuo mačo pradžios, taip ir vyks rungtynės.
Šįkart nuo akistatos pradžios Senegalas neturėjo galimybių laisvai perdavinėti kamuolį, lengvai jį išmesti – visi metimai buvo sunkūs, taip vadinami „darbiniai“ metimai.
Galbūt Afrikos atstovai ir turi tam tikrų derinių, tačiau dėl galingos mūsų gynybos jie tris kėlinius žaidė pavieniui, kiekvienas pats bandė imtis iniciatyvos ir pasitaikius pirmajai galimybei metė. Bet tai reiškia, kad tokie metimai nėra gerai parengti ir galimybė pataikyti tikrai nedidelė.
Jei rinktinė gerai ginasi, neleidžia antruoju bandymu kartoti kamuolį, tuomet yra labai lengva žaisti – pas tave sklandžiau vyksta puolimas. Taip buvo rungtynėse su afrikiečiais.
– Ar turėjo mače su Senegalu D.Adomaitis tam tikrų pavojaus skambučių?
– Visada yra taisytinių dalykų – nebūna, kad sėdėtum visas 40 minučių ir būtum viskuo patenkintas. Aš manau, kad rinktinės žaidime buvo tam tikrų duobučių.
Sakiau, kad ekipa sužaidė kažkur 70 procentų savo pajėgumo – paimkime tuos trisdešimt procentų. Tie procentai atsiranda tuomet, kai treneriui reikia padaryti keitimus – tuomet žaidimo kreivė vis dėlto krenta.
Pirmame kėlinyje sekmadienį buvo toks momentas, kai strategas labai greitai pakeitė visą starto sudėtį – pagrindinių žaidėjų duotas impulsas šiek tiek krito.
Tai turi numatyti strategas, o patys krepšininkai pajusti tą esamą impulsą.
– Kam iš žaidėjų už šį pasaulio čempionato mačą galima būtų parašyti dešimtuką?
– Norėčiau parašyti dešimtuką visai komandai, tačiau man asmeniškai šiose rungtynėse patiko Domantas Sabonis.
Šiandien jis jautėsi labai gerai – tiek gynyboje, tiek ir puolime. Šis žaidėjas rodo fantastiškai gerą krepšinį – jei jis ima kamuolį, jis tai daro užtikrintai.
D.Sabonis per kelis metus NBA padarė žiauriai rimtą pažangą – jis žino, ką reikia daryti aikštėje, kur būti ir prieš ką gintis. Tai jam tikrai parašyčiau dešimtuką, o visai rinktinei – devynis su puse.
– Po įspūdingo mačo Lietuvos komandos antradienį lauks akistata su sužeistu žvėrimi: Kanada pralaimėjo Australijai ir neturi kur trauktis. Mūsų ekipai reikia labai pergyventi dėl tokio turnyro scenarijaus?
– Manau, trenerių štabas padarys išvadas, išanalizavęs Kanados žaidimą. Mačas su australais dar kartą parodė, kad ir nesurinkusi visų geriausių, vis dėlto Kanada gali žaisti ir kovoti.
Pasižiūrėkite, atsilikdama 17 taškų skirtumu ji po trijų kėlinių pirmavo vienu tašku – vadinasi, komanda turi potencialą.
Tad žaidimas tikrai nebus toks, koks buvo su Senegalu – mirties grupėje išlikimo klausimas tikrai dabar yra Kanados pusėje ir ši rinktinė darys viską, kad visų pirma neutralizuotų mūsų priekinę liniją, kuri yra smogiamoji jėga.
Bus siekiama atkirsti priekinę nuo galinės linijas, kad nebūtų komandinio žaidimo – būtent šiuo žaidybiniu elementu pasižymi Lietuvos ekipa.
Kitą vertus, mano manymu, mūsų ekipai apskritai nereikėtų įsivelti į Kanados komandos propaguojamą greitą žaidimą, kurį jį mėgsta – jei mes pradėsime bėgioti be galvos, turėsime bėdų. Bet jei vyks pozicinis žaidimas, kamuolys „vaikščios“ iki garantuoto metimo – viskas bus gerai.
Jei kalbėtume apie motyvaciją, tai ir pas mus ji yra – ne tik ties praraja stovinti Kanada ji turi. Juk pergalė atvertų Lietuvai kelius į kitą varžybų etapą. Priešingu atveju prasidės įvairūs taškų skaičiavimai – pliusai ir minusai.
Manau, norint išvengti tų skaičiavimų, reikia ateiti ir padaryti darbą, kurį reikia padaryti ir kurį mes mokame daryti. Todėl šiuo atveju jau reiks kalbėti, kad rinktinė antradienį turės sužaisti ne taip, kaip jai leis žaisti varžovas, o kaip pasirodys komandos lyderiai – kaip jie pasinaudos savo meistriškumu.
– Kaip toli žengiančią pasaulio krepšinio čempionate jūs matote Lietuvos rinktinę?
– Norisi, kad ji eitų iki finalo. Bet juk čia susirinko stiprios pasaulio ir labai stiprios Europos komandos – mąstau, kad Serbija yra realiausi favoritai laimėti pirmenybes. Tai labai galingai sukomplektuota ekipa.
Be jų dar yra Ispanija, Graikija. Aš manau, kad Lietuvos ekipai realu būti tarp 8 geriausių pasaulio komandų, o jau tada kiekvienas mačas lyg finalas – tokiuose turnyro etapuose favoritų jau nebūna. Svarbiausia mūsų ekipai žaisti komandinį žaidimą – tuo, kuo mes garsėjame.
Tai mūsų pliusas, o, pavyzdžiui, JAV komanda turi žvaigždes, kurios viską daro savo tik asmeninėmis pastangomis ir treneris jiems nelabai reikalingas. Mes galime žengti iki medalių, tačiau tai labai sunkus kelias.
