– Treneri, koks jausmas apima grįžus į Vilnių?
– Puikus jausmas. Pažįstamas miestas. Tik pamačius Vilniaus riboženklį atvykus užplūdo puikios emocijos. Žinomos gatvės, kuriomis daug kartų važiuota į treniruotes. Šiurpuliukai laksto po kūną. Esame apsistoję pačiame miesto centre. Galima pasivaikščioti. Turėčiau plaukų, turbūt pasišiauščiau iš malonumo. Viskas tiesiog puiku.
– Vis dar turite sentimentų Vilniaus klubui?
– Žinoma. „Rytas“ yra mano klubas.
– Kokie ryškiausi Jūsų prisiminimai iš Vilniuje praleisto laiko?
– Turėjome labai gerus sezonus. Bet, žinoma, iškovoti ULEB taurę ir tapti Lietuvos čempionais buvo ypatinga. Patys geriausi prisiminimui susiję su klubu, komanda, draugais, kuriuos čia įgijau. Todėl tų prisiminimų tikrai daug, negalėčiau išskirti vieno kurio nors. Tai buvo labai svarbus mano gyvenimo ir karjeros etapas. Džiaugiuosi praleidęs čia puikų laiką.
– Ar palaikote santykius su buvusiais komandos draugais?
– Taip, kartais susiskambiname. Galbūt ne taip dažnai, kaip norėtųsi. Kiekvienas turi savo darbus. O kai kurie iš jų vis dar žaidžia. Todėl tas bendravimas nėra lengvas.
– Koks būtų Jūsų palinkėjimas „Rytui“ ateinančiame sezone?
– Svarbiausia, kad nebūtų traumų. Ir treneriams visuomet daug lengviau dirbti, kai žinai, kad visi tavo žaidėjai yra sveiki. Ir, žinoma, sėkmės aikštelėje.
– Ką galite pasakyti apie Vilniaus komandos sirgalius?
– „Ryto“ fanai visuomet puikūs. Aš su jais palaikiau puikius santykius, visuomet sustodavau pasikalbėti ar duodavau autografą. Sirgaliai yra labai svarbi šio klubo dalis. Tikiuosi, kad klubas jais tinkamai rūpinasi. Tegul jiems būna linksma! O jei komanda laimės, laimingi bus ir sirgaliai.
