Kauno „Žalgiris“ penktadienį namuose nesugebėjo įveikti ir ispanų „Valencia“ krepšininkų, kai po atkaklios kovos nusileido – 82:86.
„Reikia daugiau laiko nei galvojome, reikia augti, kentėti. Tą ir bandome daryti“, – teigė Šaras.
Pergalės tikėjimu susirinkusi sausakimša arena pirmoje rungtynių dalyje stebėjo neeilinį atakų viesulą.
Rankas ant liemens sudėjęs Š.Jasikevičius reagavo į „Valencia“ karaliavimą baudos aikštelėje, tad rungtynes pradėjusį aukštaūgį Martiną Gebeną greitai keitė australas Jockas Landale‘as.
Vis dėlto tai nepadėjo, tad po eilinių Louiso Labeyrie‘o taškų svečių pranašumas tik didėjo – 16:11.
Tačiau Š.Jasikevičius rado savų ginklų.
Lukas Lekavičius surengė kelių sėkmingų atakų atkarpą puolime ir antrojo kėlinio viduryje „Žalgiris“ jau džiaugėsi septynių taškų persvara – 32:25.
Per pirmuosius du kėlinius abi komandos kartu pelnė net 95 (48:47), taškus, kai „Žalgirio“ šio sezono rezultatyvumo vidurkis iki šių rungtynių siekė 74,3. Tai – prieš paskutinė vieta tarp visų Eurolygos komandų.
Antroje rungtynių dalyje uraganinis puolimas nurimo, užstrigo ir „Žalgirio“ atakos. Svečiai pasinaudojo šia kauniečių duobe ir perėmė rungtynių kontrolę – 64:57.
Negana to, ketvirtojo kėlinio pradžioje Maurice’as Ndouras pelnė du taškus gražiu puskabliu ir „Valencia“ įgijo dviženklį pranašumą – 68:57.
Š.Jasikevičiaus vairuojamas komandos laivas pradėjo skęsti, tačiau tada pirmąjį savo tritaškį Eurolygoje vilkint „Žalgirio“ marškinėlius pelnė K.C. Riversas, taip dar kartą suteikdamas viltį nutraukti šešių pralaimėjimų paeiliui seriją.
Po Zacho LeDay dėjimo „Žalgirį“ nuo varžovų jau skyrė vos penki taškai 70:75, o netrukus deficitas sumažėjo ir iki keturių – 78:74.
Tačiau ir tai nepadėjo.
„Aišku, dar vienas skausmingas vakaras mūsų sezone. Bet reikia padėkoti sirgaliams, yra įspūdinga, tikrai stengiamės, dirbame. Matome jų palaikymą, norisi, kad jie toliau išliktų su mumis. Nemanau, kad kažkas tikrai pasikeis, nes per pastaruosius metus pasidarė labai smagus tarpusavio bendravimas“, – kalbėjo Šaras.
Kelios sėkmingos varžovų atakos rungtynių pabaigoje privertė Š.Jasikevičių dvikovą baigti nuleidus galvą. Jau septintąjį kartą paeiliui.
Dabar žalgiriečių laukia dviguba savaitė, kuriose kelyje – Stambulo „Anadolu Efes“ ir Rimo Kurtinaičio Maskvos „Chimki“ klubas.
Antradienį „Žalgiris“ namuose priims svečius iš Turkijos, o penktadienį žais išvykos mačą Rusijoje.
– Kas lėmė jau septintąjį pralaimėjimą iš eilės?, – buvo paklaustas Š.Jasikevičius.
– Galime daug ką sakyti, kur treneris nepataikė, kur ko žaidėjai nepadarė, bet visumoje mes darome per daug klaidų.
Pralošėme keturiais taškais, paimkime paprasčiausiai aibę metimų paskutinę sekundę, dvi situacijos, dėl kurių galima išprotėti: du išsimetimai iš užribio, kurie kainavo šešis taškus, likus kelioms sekundėms.
Kaip treneris, turiu prisiimti atsakomybę už rizikavimą dėl Louiso Labeyrie. Stengiamės saugoti kitus žaidėjus.
Tačiau negaliu prisiimti atsakomybės už neatkovotus kamuolius.
Patys žinote, nebėgsiu nuo to. Buvo planas prieš jį rizikuoti, matėte, kokie jo skaičiai buvo. Bet tie skaičiai eina šuniui ant uodegos, jeigu jis pataiko keturis tritaškius. Bet, kaip visada, nemanau, kad čia yra svarbiausias dalykas.
Kas vyksta pas mus, yra absoliutus vaikų darželis. Niekas nereaguoja į pastabas. Nemanau, kad žaidėjai nenori, bet jiems reikia laiko suprasti Eurolygą.
Tačiau negaliu pateisinti, kodėl jie užmiršta derinius, kodėl išeiname po pertraukos ir padarome tris-keturias pražangas puolime, kai jau atrodo, kad susikuri pranašumą.
Didžiausios mūsų žvaigždės išvažiavo, čia yra faktas. Iš septynių naujų žaidėjų daugelis yra tikrai geri, kažkur nepataikėme, tačiau visų nepataikysi.
Lauksime naujų žaidėjų, ieškosime toliau lyderystės, kuri išsibarstė po kitus klubus arba gavo traumas. Bandysime eiti į priekį.
– Kas nutiko trečiajame kėlinyje, kai komandos puolimas sustojo?
– Kažkiek nepataikėme, kažkiek nesusikūrėme. Reikia žiūrėti įrašą. Nežinau, 6/21 tritaškiai yra sunku. Bet bent jau šeši.
– Kodėl Lukas Lekavičius ketvirtajame kėlinyje nepakilo nuo suolo?
– Mes kažkiek nesugebėjome savo sistemoje varžovų sustabdyti, reikėjo eiti su kitais gynėjais.
Negaliu kaltinti žaidėjų, bet visi varžovai pataiko sunkius metimus prieš mus. Reiškia, mes esame tokie blogi, kad visi prieš mus įsižaidžia.
Kada tai pakeisime, tada ir geri metikai nepataikys. Taip būna visada. Nesinori auginti pralaimėtojų mentaliteto, sakyti daug pasiaiškinimų, bet tokios komandos prieš mus sužaidžia labai gerai.
– Kiek J.Landale‘o trūko lemiamu metu, kai jis užsidirbo penktąją pražangą?
– Žinote, rūbinėje šnekame apie žaidėjus, matėsi, kad J.Landale‘o akys spindėjo, labai kovojo, solidžiai. Bent jau į tas detales tikrai kreipė dėmesį, ko nebuvo anksčiau.
– Kas buvo negerai su komandos gynyba pirmoje rungtynių dalyje?
– Žinote, mūsų gynyba prieš varžovų gynėjus ir pagalba iš kitų pusių buvo mėgėjų krepšinio lygio.
Mes nei jų spaudėm, nei atakavome. Teko priimti kažkokias korekcijas, nesmagu, kai rizikuoji ir tiek pataiko. Bet negali būti įkirtimų, įsiveržimų, atkovotų kamuolių.
– Ko dabar reikia komandai?
– Salėje neužsidarysi, nes rungtynės vyksta kas antrą dieną. Nereikia jokių stebuklingų lazdelių. Nežinau, kiek žaidėjams dar galima įkalti į galvą. Rytoj vėl rodysime įrašą, bandysime iš šio mačo pasiimti kažko.
Aš stebuklingais dalykais netikiu. Kaip krepšininkas ir kaip treneris, nesu matęs, kad kažkas kažką padarytų ir viskas pasikeistų.
Laukiama, kad atsirastų tas lyderis. Reikia, kad jie vestų komandą ne kas antras, o visas rungtynes. Kai nėra lyderių, taip ir yra.
