Kauno „Žalgiris“ pateko į nesėkmių duobę ir jau septynias rungtynes iš eilės pralaimi varžovams. Pastarąjį kartą Šarūno Jasikevičiaus kariauna nugalėjo išvykoje lapkričio 1-ąją Stambule, kur palaužė „Fenerbahce“.
Pergalių badas kauniečius nustūmė net priešpaskutinę turnyrinės lentelės vietą, kur jie įsitaisė šalia taip pat vos 3 laimėjimus turinčios Sankt Peterburgo „Zenit“ komandos.
Tuo tarpu Ergino Atamano vedamas turkų klubas atvirkščiai – jau septynis mačus žengia be pralaimėjimo, prieš tai tik spalio 31-ąją kritęs prieš Atėnų „Panathinaikos“ 70:86.
„Anadolu Efes“ ekipos stiprybė yra tame, jog ji turi savo gretose labai daug kūrėjų. Jie jų turi pirmoje, antroje ir trečioje pozicijose ir kas blogiausia mums – jie jie visi jau seniai žaidžia kartu, vienas kitą pažįsta kaip nuluptus, treniruojasi ta pačia sistema ir su tuo pačiu treneriu. Jie fantastiškai perduoda kamuolį, baudžia tritaškiais.
Ko gero, tai šiai dienai geriausia Europos komanda“, – pagyrų „Anadolu Efes“ klubui negailėjo kauniečių treneris Š.Jasikevičius.
– Kiek pavojingesnis tapo jų lyderis Shaine'as Larkinas?
– Jis jau praėjusio sezono antroje dalyje pradėjo žaisti savo tą įspūdingą krepšinį ir toliau dabar varo.
– Amerikietis mače su Miuncheno „Bayern“ pelnė 49 taškus. Kokių minčių sukėlė toks krepšininko pasirodymas?
– Visokių. Kitaip nebus. Kiek mačiau, buvo ir laisvų metimų, bet buvo ir tokių, kuriuos S.Larkinas pataikė su puikia varžovų gynyba. Tikiuosi, to antradienį nepasikartos.
Norisi, kad apskritai Stambulo ekipa viską spręstų ne komandiniais, o pavieniais sprendimais. Bandėme galvoti, kaip tai padaryti, tačiau vakar to nepavyko, o šiandien turime trumpą treniruotę ir kažką bandysime sugalvoti.
– Ar jis panašus ir į Maskvos CSKA klubo žaidėją Mike'ą Jamesą?
– Panašaus stiliaus žaidėjas. Sakysime, S.Larkinas žaidžia antrus metus pas tą patį trenerį, viską žino. O kai sudedi visus „Anafolu Efes“ žaidėjus kartu, atrodo, kad jie žaidžia vienas su kitu jau dešimt metų.
– Kas nors naujo atsirado buvosi žalgiriečio Vasilje Mičičiaus žaidime?
– Jis panašus į tą, kokį rodė ir praėjusiame sezone. Labai svarbu jo neprisileisti į baudos aikštelę, nes jis yra didelis, viską mato, gali perdavimus per rankas perduoti. Dar reikia kalbėti ne tik apie V.Mičičių. Svarbus akcentas – Stambulo krepšininkai meta daugiau tritaškių nei dvitaškių.
– Sakėte, kad bandysite padaryti taip, kad jie žaistų ne komandinį žaidimą, o viską spręstų po vieną. Kokie dar numatomi ginklai prieš „Anadolu Efes“?
– Reikia žaisti savo krepšinį, reikia nuimti jų tritaškius, o mums patiems susikurti dėkingas situacijas metimui.
Tai lyg ir darome, bet mums reikia žaisti drąsiai ir fiziškai galingai – kad jie jaustųsi blogiau. Apie tai pastoviai kalbame, lyg ir bandome tai daryti, bet neišlaikome koncentracijos ilgesnėje mačo atkarpoje. Jei sugebėtume tą koncentraciją išlaikyti, tuomet viskas būtų gerai, mes visą laiką būtume žaidime.
– Per šio sezono pralaimėjimų seriją buvo net keturios rungtynės, kurias pralaimėjote vienu metimu. Gal tai ir psichologinės komandos problemos?
– Nežinau. Traukiat jūs ten į savo pusę su tokiais klausimais, tačiau mes dirbame taip pat. Bet psichologija... Galiu kažką pašnekėti, galiu patapšnoti per petį, galiu pabarti, bet žaidėjai, o ypač veteranai, turi su tuo patys susitvarkyti.
Taip, yra tas jaunimas, kuriems gal ir ne šokas, tačiau jiems vis dar reikia prie visko priprasti Eurolygoje. Viskas kitą – kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės.
Reikia dirbti ir tikėti. Pralošėme paskutinėmis sekundėmis ne vieną mačą, tačiau mano mentalitetas toks – reikia kiekvienam žaidėjui nuimti nuo savęs po vieną taktinę klaidą.
Jų būtų dešimčia mažiau per rungtynes. Dešimt taktinių klaidų yra labai daug...
– Pirmą kartą patekote į tokią pralaimėjimų duobę. Kokių apmąstymų kaip treneriui jums sukėlė tokia serija?
– Nemanau, kad skiriasi ruožas, jei pralaimi septynias ar laimi septynias akistatas. Paprasčiausiai, ateina laikas naujoms rungtynėms, joms rengiesi, galvoji koks būtų geriausias šansas ekipai laimėti. Tie pralaimėjimai lyg ir lieka už nugaros ir eini į mačą po mačo.
Susiję straipsniai
– Nuotaikos po septynių pralaimėjimų iš eilės Eurolygoje „Žalgirio“ persirengimo kambaryje nėra pačios iš geriausių. O ar nėra kokio rimto nerimo?
– Iš mano pusės ir iš žaidėjų – dirbame taip pat. Faktas, kad po pralaimėjimų nuotaikos negali būti geros. Jei būtų geros nuotaikos po nesėkmių – būtų tikrai blogiau.
Tai tos nuotaikos nėra geros, tačiau iš kitos pusės, jos yra kovingos. komanda rodo gerą krepšinį, tačiau vis kažkas mus sustabdo – arba tai bloga atkarpa gynyboje, arba mūsų blogas pataikymas.
– Aktualus klausimas: visi komandoje likę žaidėjai sveiki?
– Taip, visi kurie yra yra traumuoti yra už borto, o likę sveiki. Kitų naujienų nėra.