Nors garsus Lietuvos treneris pradžioje planavo komandą pasitreniruoti sukviesti tik ketvirtadienio vakarą, po nesėkmės persigalvojo – žaidėjai buvo priversti prakaitą „Chimki“ arenoje lieti nuo pietų. Dar prieš pradėdamas ją R.Kurtinaitis paprašė visus ne komandos narius palikti „Chimki“ salę – pasikalbėjo su krepšininkais akis į akį apie skaudžią nesėkmę.
„Vargome, turėjome pabaigoje 9 taškų skirtumą. Bet jo neišlaikėme. Labai gaila, bet atsitinka. Sezonas tęsiasi, reikia sugrįžti į teigiamas emocijas, tačiau tai tikrai sunku padaryti per trumpą laiką“, – kalbėjo žinomas šalies treneris.
Kažkas panašaus su rimta treniruote buvo ir prieš praėjusio sezono mačą su „Žalgiriu“: R.Kurtinaitis taip pat buvo surinkęs krepšininkus ilgam arenoje – tuomet žaidėjai buvo priversti šlifuoti derinius geras tris valandas, kol lietuvis galiausiai leido eiti ilsėtis.
Tiesa, tąkart situacija buvo šiek tiek kita – R.Kurtinaitis po „Chimki“ nesėkmių Eurolygoje perėmė klubo vadovavimą iš graiko Georgios Bartzoko ir siekė įskiepyti žaidėjams savo požiūrį į krepšinį.
Tuomet muštras davė vaisių – „Chimki“ nugalėjo Šarūno Jasikevičiaus vedamus žalgiriečius ir tai buvo namų krikštas R.Kurtinačiui.
– „Žalgiris“ turi viena diena daugiau poilsio nei „Chimki“. Tai gali turėti įtakos rungtynėms?
– Taip. Tai labai svarbus momentas. Nežinau, kodėl taip yra su tuo tvarkaraščiu. Bet iškart noriu pasakyti, kad nesiskundžiu.
Kitą vertus, aš nežinau priežasčių, kodėl „Žalgiris“ su „Anadolu Efes“ žaidžia anksčiau, o po to mes kovoti turime po dienos su kauniečiais, o tą pačią dieną kaip ir mes besivaržęs CSKA vyksta į Stambulą pas „Anadolu“.
Jei būtų keturios ir trys dienos – tai nieko nereiškia, bet viena ir dvi... Juk mes sugrįžome 7 valandą ryto ir jau turime daryti treniruotę. Sveikatos tokios sąlygos neprideda. Sakysime, „Žalgiris“ šioje situacijoje yra geresnėje pozicijoje.
Bet tai tikrai nieko nereiškia, jei kalbėsime apie motyvaciją – yra susikaupimas, sezonas dar įsibėgėja ir apie nuovargį kalbėti neverta.
– Eurolygoje esate geroje pozicijoje, VTB lygoje žengiate lyderiais. Kas tenkina ir netenkina jus komandos žaidime šiame etape?
– Netenkina pralaimėjimai, į kuriuos dėjai viltis. Mes Eurolygoje nuo grafiko nenuklystame, o VTB – viskas gerai. Eurolygoje mūsų pirmasis uždavinys patekti į atkrintamuosius mačus.
Dėliojasi viskas, bet po pralaimėjimo Pirėjuje nerandu sau vietos – kaip Vladas Garastas gerai sakė: geriau pralaimėti dvidešimčia taškų nei vienu. Pirmuoju atveju žinai, kad viskas aišku, o antruoju – save griaužiu, mąstau, kas netaip.
– „Žalgiris“ patyrė jau 8 pralaimėjimus iš eilės. Analizuojate varžovus – kas negerai su kauniečiais? Komplektacijos problemos?
– Nenoriu lįsti į kitų komandų reikalus. Visi turime savų problemų. Šiaip „Žalgiris“ žino, ko jiems reikia. Mano galva, Šarūno Jasikevičiaus kariauna žaidžia gerai – kitą vertus turi galvoti, kas yra tas gerai. Šaras išgauna iš žaidėjų maksimumą – jie atiduoda save aikštėje.
Jei kalbėsime apie techninius momentus – tai vieną dieną geriau krenta, kitą – mažiau. Tačiau pats žaidimo stilius yra geras – juk „Žalgiris“ yra komanda, kuri Eurolygoje pralaimi mažiausiu skirtumu varžovams.
Mano filosofija tokia – kai kažkas sako, kad „Chimki“ blogai žaidžia gynyboje, aš sakau, kad mes ir nekomplektavome gynybinio žaidimo ekipos. Geriau laimėti 97:95 nei pralaimėti 50:51 – tokio gynybinio žaidimo man nereikia.
– Tai tokia jūsų žaidimo filosofija?
– Taip, mes atakuojame daugiau ir suteikiame daugiau šansų atakuoti ir varžovams, bet dėl to nedarome didelių problemų.
Juk ir mūsų Sporto universiteto profesorius Stanislovas Stonkus rašė: laimi ta ekipa, kuri įmeta daugiau taškų. Nebuvo parašyta, kad laimi tas, kas vienu tašku mažiau įmeta (juokiasi).
– Tai norite pasakyti, kad aštuonių pralaimėjimų serija neparodo „Žalgirio“ silpnumo?
– Ne, neparodo. Žinant „Žalgirį“, jis bet kada atsikels. Mes žinome kauniečių patirtį, kai praėjusiame sezone juos visi nurašė, bet jie sugebėjo laimėti šešis mačus iš eilės.
Taip, pasikeitė dalis žaidėjų, tačiau įdirbis yra. Diena anksčiau, diena vėliau – jie žais pagal savo sukurtą stilių.
– Lyginant su praėjusiu sezonu, šiame nėra Brandono Daviso, Leo Westermanno, Aarono White'o. Stipriai naujokai pakeitė žalgiriečių veidą?
– Žinome, kas buvo B.Davisas. JIs buvo praėjusiame sezone geriausias iš geriausių. Nenoriu sakyti, ar atėjo geresni, ar blogesni žaidėjai, tačiau jie dar nežaidžia to žaidimo, kurio nori Š.Jasikevičius.
Bet nėra lengva perorientuoti krepšininkus į Eurolygos krepšinį – turiu NBA krepšininkų ir žinau tai. Gal dalis atėjo į „Žalgirį“ žaisti LKL, bet juos būtina perorientuoti Eurolygai – laiko nėra, bet ir praėjusiame sezone kauniečiai startavo neįspūdingai. Manau, kad „Žalgiris“ turi potencialą, o Šaras puikus treneris.
– Kauniečiai prarado Marių Grigonį. Tai didelė netektis?
– Taip, ypač dabar jis yra labai svarbus komandai krepšininkas, nes dažnai kauniečiams dvikovų pabaigoje trūksta to žaidėjo, kuris imtųsi iniciatyvos pelnyti tritaškius.
Ne apskritai pelnyti, o reikiamu momentu. Tai jis toks žaidėjas, kuris meta svarbiausius komandai metimus. Savo komandoje aš turiu tokį žaidėją – Aleksejų Švedą, kuris imasi iniciatyvos, kai jau neveikia jokios schemos.
– Kokie bus iššūkiai penktadienio akistatoje su „Žalgiriu“?
– Visada mano treniruojamos komandos neturėjo kredito ar galimybės pasiteisinti pralaimėjimo atveju. Tai tokios komandos kaip CSKA, mes dar kelios neturi teisės į pralaimėjimus. Praėjusiame sezone buvo mada keisti trenerius – berods, buvo pasikeisti net septyni.
Dabar niekas neturi kantrybės. Jei pralaimi – pralaimi ne legionieriai kaip ankščiau, o treneris. Kalbėjausi su Kęstu Kemzūra, tai jis klausė, kaip pas mus situacija: sakau sėdžiu ir nežinai. Jei laimiu – gerai, jei ne – galiu sulaukti tam tikrų žingsnių.
Daug kreditų treneriai Eurolygoje neturi: ir jau neveikia draugystės su vadovais ir rėmėjais formulė – jie investuoja, tikisi rezultato ir viską lemia jau darbiniai santykiai. Rezultatas reikalingas. Bet aš nebijau rizikuoti: kol kas komandoje situacija normali, tačiau nežinai, kas bus po savaitės.
– Neįtikėtinas faktas Eurolygoje – prieš savaitę žaisite su dviejų lietuvių vedamais klubais. Malonu?
– Džiugu, kad tų trenerių daugiau, bet nemalonu, kad tie treneriai laimi prieš tave (juokiasi). Jokių sentimentų vienas kitam nejaučiame ir žinome, kas gali būti. Eurolygoje treneriai kaip gladiatoriai: kartu vakarieniauja ir žino, kad rytoj vienas prieš kitą kovos ir kažkas mirs.
Pas mus lygiai tas pats: esame labai geruose santykiuose, kartu per Eurolygos vasaros stovyklas pietaujame, vakarieniaujame, bet žinome, kad kiekvienas pralaimėjimas gali nustumti kitą strategą į darbo netekimo zoną.
Bet toks tas mūsų darbas: tu laimėsi, jį pakeis, jis laimės – tu būsi pakeistas. Patys pasirinkome tokį gyvenimą.
– Kaip motyvuoti komandą po tokio mačo kaip buvo Pirėjuje?
– Labai kažkokio spaudimo nedarėme, sudėliojome vaizdo įrašą, kas negerai, ką reikia taisyti, kokius jausmus reikia jausti, kai paskutinę minutę turi plius dešimt ir kai turi minus dešimt.
Kaip žaisti pirmą, kaip paskutinę minutę. Tokie bendri reikalai. Daugelis krepšininkų, ne tik pas mus, žaidžia krepšinį, bet neskiria labai atsakingų situacijų, kuomet neturi teisės suklysti. To trūko mače su „Olympiakos“, nors neturiu pretenzijų dėl kovingumo ir pastangų. Atidavėme viską, ką galėjome.
– Ar pačiam jums karjeroje yra buvę, kad likus minutei pirmautumėte 9 taškais, bet vėliau pralaimėtumėte?
– Yra buvę, kad iškovojome pergalę 1985 metų pasaulio čempionato pusfinalyje prieš Jugoslaviją. Kai liko 47 sekundės, jie turėjo kamuolį ir plius 7 taškus. Sugebėjome rezultatą išlyginti ir pratęsime laimėjome rungtynes. Vakar tą priminė Graikijos žiniasklaida, reiškia, seka, žino.
– Jūs pats šį sezoną pradėjote jau nuo pat pradžių ir viską rinkotės. Kiek esate patenkintas suformuota komanda?
– Esu patenkintas. Nepatenkintas tik tuo, kokia kartais situacija būna su traumomis. Žinome, kad kitoms komandoms, kaip „Barcelona“ ar „Real“, kurios turi po 20 vienodų žaidėjų, vienas–kitas žaidėjas daug nereiškia, o mums yra svarbu.
