Orlaivis, esant rūkui, rėžėsi į Los Andželo priemiesčio kalvą, užsidegė, visi devyni juo skridę žmonės žuvo. Kartu su Kobe žuvo ir vyriausioji dukra 13-metė Gianni.
Nuo 1996-ųjų į NBA tiesiai iš mokyklinio suolo pasibeldęs K.Bryantas pradžioje po NBA Naujokų biržos sprendimų atsidūrė „Charlotte Hornets“ ekipoje, tačiau „Los Angeles Lakers“ jį iškeitė į Vlade Divacą.
Ir neprašovė... Įspūdingai žaidęs K.Bryantas tapo pastarųjų kelių dešimtmečių sporto ikona, su „Lakers“ laimėjęs 5 aukso NBA žiedus, dukart rinktas naudingiausiu super finalų serijos žaidėju, kartą – reguliaraus sezono krepšininku, 17 kartų jis buvo kviečiamas žaisti „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, o ten keturis kartus apdovanotas naudingiausiojo mačo žaidėjų.
O kur dar dėjimo konkurso pagrindinis prizas, 11 kartų būvimas simbolinėje NBA rinktinėje ir du rezultatyviausio sezono žaidėjo vardai.
K.Bryantas per savo karjerą yra davęs ne vieną interviu, daug kartų dalyvavo įvairiuose pokalbių šou. CNN surinko į vieną įdomiausius K.Bryanto pasisakymus.
Apie pasiaukojimą
„Mes visi galime būti savo veiklos profesionalai, tačiau dažniausiai dėl to privalome rinktinis. Ką turiu galvoje sakydamas apie pasirinkimą?
Dėl savo pasirinkimo mes turime kažką aukoti. Šeimą, galimybę pasilinksminti su draugais, galimybę būti geriausiu draugu, sūnumi, blogiausiu atveju – geriausiu giminaičiu. Visada yra auka, kurią mes mokame už savo pasirinkimą“.
Apie kultūrinį afroamerikiečių indėlį Amerikai
„Jis yra kertinis. Tas kultūrinis katilas ir kova dėl galimybės būti tame katile padeda Amerikai judėti į priekį. Nuo Muhammado Ali iki Billo Russello: būtent jie buvo pirmieji, kurie žengė į šį katilą ir mūsų pareiga – stengtis toliau nešti šią vėliavą“.
Apie lyderystę
„Tam, kad būtum efektyviu lyderiu, tu turi išties būti labai geru klausytoju. Ir girdėti ne tai, kas sakoma, o tai – kas nesakoma. Reikia būti išties labai pastabiam. Ir tai buvo labai didelis iššūkis man.
Aš praėjau kelią nuo taškus pelnančio žaidėjo, generolo iki komandos lyderio. Ir tai reiškia, kad privalėjau galvoti labiau ne apie save, o teikti pirmenybę kitiems.
Man reikėjo galvoti, ar kiti yra pasiruošę išeiti į aikštę, ar jie pasirengę kovoti ir kuo aš galėčiau padėti jiems“.
Apie kritiką ir kritikus
„Aš jau būdamas aštuonerių metų labai daug mėčiau į krepšį. „Labai daug“ – tai yra labiau perspektyvos klausimas. Kai kas iš žmonių kalbėjo, kad garsusis Mocartas turėjo per daug natų kurti savo muziką.
Leiskite man išsireikšti taip: aš savo žaidimu linksminu žiūrovus, tačiau dalis jų sako, kad per daug mėtau į krepšį.
Grįžtant prie Mocarto kritikams pasakysiu, jog natų nėra nei per daug, nei per mažai. Jų yra tiek, kiek reikia kūriniui sukurti“.
Apie savęs pateikimą
„Reikia būti savimi. Ir viskas. Tik būti savimi. Ir nereikia jokių triukų, nereikia kažko prisigalvoti, kad pateiktum save visuomenei. Kas tu? Kokia tavo istorija? Viskas, ką reikia daryti, pasakoti savo tikrąją istoriją žmonėms“.
Apie nesėkmės baimę
„Tu turi eiti ir žaisti. Tu negali nesijaudinti dėl galimos kritikos, tu negali nesijaudinti dėl galimos nesėkmės. Tu iš tikrųjų niekada negali atsikratyti to jausmo.
Bet tai žinodamas privalai eiti į aikštę ir daryti viską, kad to neatsitiktų. Negalima būti nelaisvėje tų baimių ar baimės, ką kiti apie tave pasakys“.
Apie gąsdinimus
„Mano smegenys to nesupranta. Tai niekada nebuvo patekę į mano mąstymo procesą. Pastarąjį kartą, kai buvau gąsdinamas, atsitiko būnant šešerių. Tada, kai buvau nuėjęs į karatė treniruotę. Aš turėjau oranžinį diržą ir instruktorius man liepė kovoti su juodojo diržo savininku.
Ir tas vaikis buvo keliais metais vyresnis už mane ir kur kas aukštesnis. Aš buvau išsigandęs. Bet po kovos supratau, kad jis mane talžė kur kas lengviau nei aš prieš tai apie tai pagalvojau.
Supratau, kad gąsdinimas yra niekas, jis neegzistuoja, jei esi teisingai nusiteikęs“.
Apie dukros Gianni auklėjimą
„Buvau su dukra Gianni 2019 metų WNBA „Žvaigždžių dienoje“. Geriausia, kas galėjo nutikti, nutiko tuomet, kai mes po visko ėjome išėjimo link, o pribėgę sirgaliai sakė: „Tau reikia turėti sūnų. Tau reikia turėti berniuką, kuriam galėtum perduoti savo sportinį palikimą“.
Prie manęs stovėjusi Gianni jiems visiems atšovė: „Visą tai gavau, gavau tą galimybę ir tam nereikia būti berniuku“. Ji atsisuko į manęs ir paklausė: „Ar taip?“. Atsakiau, kad ji teisi, ji gavo visą mano krepšinio palikimą“.
